Birželio mėnesio naujų knygų srautas
Frank Ryan „Virusfera. Nuo slogos iki COVID-19: slaptasis virusų pasaulis“
Įdomus ir ilgai trukęs virusų tyrimas – nuo to, kokie jie yra ir ką daro, iki gyvybiškai svarbaus vaidmens žmonijos istorijoje. Kas yra virusai? Ar jie turi genus? Ar jie egzistuoja pagal tuos pačius evoliucijos modelius, kaip ir augalai bei gyvūnai?
Frankas Ryanas atsako į šiuos ir daugelį kitų klausimų, tyrinėdamas virusų sukeltas ligas – peršalimą, tymus, vėjaraupius, pūslelinę, kiaulytę ir raudonukę, taip pat mažiau pažįstamas ligas, tokias kaip pasiutligė, hemoraginė karštligė, Ebola, COVID-19 ir virusų sukeltas vėžys. Knygoje pateikiama įdomių faktų apie virusų elgesį ir tai, kas skatina juos užkrėsti savo šeimininką – žmogų.Užsisakykite: https://jonavb.libis.lt/simpleSearch.do?BI001=C308C1LIBIS-000000255663
Thomas C. Foster „Skaityk literatūrą kaip profesorius“
Grožinę literatūrą skaitome įvairiai. Iš pradžių sutelkiame dėmesį į pasakojimą ir į personažus. Jie gali kelti džiaugsmą arba pasibjaurėjimą, prajuokinti ar pravirkdyti. Vis dėlto, kaupiantis skaitymo patirčiai, įmanoma pažvelgti įdėmiau. Literatūros tekstai yra paremti tam tikra logika, konvencijomis: personažų tipai, siužeto ritmai, skyrių struktūra, žiūros taškas. Kaip visa tai perprasti? Trys pagrindiniai raktai, pasak autoriaus, yra atmintis, simbolis ir modelis. Išmokę pažinti kūrinių vidinę tvarką, pajusime dar didesnį skaitymo malonumą.
„XXI amžiuje skaitome daugiau nei bet kada ir... vis dažniau tik prabėgame tekstų paviršiais, teužkibdami už to, kas akivaizdžiausia. Perpratę šią šmaikščią ir pagavią knygą jūs vargu ar iškart imsite skaityti kaip tikras profesorius, bet kaip literatūros Šerlokas – garantuotai."
Literatūrologė dr. Jūratė Čerškutė
Thomas C. Foster (gim. 1950) – Mičigano Flinto universiteto anglų kalbos ir literatūros profesorius emeritas, dėstė klasikinę ir šiuolaikinę literatūrą, dramą ir poeziją, vedė kūrybinio rašymo kursus, yra knygų apie XX a. britų ir airių rašytojus autorius.Užsisakykite: https://jonavb.libis.lt/simpleSearch.do?BI001=C308C154LIBIS-000000265061
Jonas Kiriliauskas „Budėjimas: vienos nakties karas“
1991 metų sausio 13-ajai skirtas romanas.
Lietuva bunda. Patiria Maskvos įtūžį, išgyvena blokadą, nepriteklius, nepasiduoda provokacijoms, išlieka susitelkusi ir vieninga.
Ateina šaltas 1991-ųjų sausis. Maskvos pyktis tvenkiasi, bet laisvės kvapą pajutusi tauta nesirengia paklusti ir grįžti atgal į „brolišką" SSRS. Saugoti strategiškai svarbių valstybės objektų eina ir Vilniaus universiteto studentai. Jie kartu su beginkliais žmonėmis kas vakarą stoja į laisvės sargybą, nuo tankų ginasi gyva žmonių grandine, skanduotėmis ir dainomis.
Tai romanas apie karą ir laisvę, apie žmones ir jų darbus niūriame, sniego, šalčio ir sovietinės kariuomenės okupuotame Vilniuje. Ką tuomet kalbėjo laisvę palaikantys iškilūs žmonės ir politikai, ką melavo ir žadėjo atgal į Maskvos glėbį pulti raginę veikėjai – primena to meto televizijos, radijo laidų citatos, spaudos publikacijos.
Nepaisant nerimo dėl neužtikrinto rytojaus, VU studentų kompanija alsuoja jaunų žmonių gyvenimo ritmu, į ateitį žiūri optimistiškai, ieško savęs, trokšta būti laisvi, mylimi ir patys planuoti savo ateitį.
Antikine filosofija ir literatūra besižavintis Tomas ieško atsakymų, ar antikos ir šių laikų žmonėms vergovė ir laisvė reiškia tą patį. Ir kuo skiriasi budėtojas nuo gynėjo?
Gasparas Aleksa „Baik cirkus, Cvirka!“
1947-ieji. Gegužės pirmoji. Tiksi paskutinės rašytojo Petro Cvirkos gyvenimo valandos. Tiksi atmintis. Joje atgyja Paryžius, pirmoji meilė, prancūzų rašytojai marksistai, Rusija, svajonė sukurti pasaulį be skurdo... Nepalieka ramybėje ir vietos realijos, kurios labai skiriasi nuo svajotųjų. Guodžia vien žmonos Marijos meilė. Tačiau Marija Fredoje, o jis Vilniuje. Abejonių kirminas graužte graužia, neduoda ramybės pasiekusi žinia, kad tėviškėje siautėja stribai...žudo miško broliai...
„Kur mano kaltė? Kas apsėdo? Kaip ėmiau ir įsivėliau lyg musė į voratinklį? Žudynių sustabdyti nepajėgiu. Tėvynė parduota. Aš ieškau teisybės, o naujieji šeimininkai visi lyg susitarę: „Cvirka, baik cirkus..." Tai kas toks esu? Kas būsiu? Po metų... Po šimto metų..." – kankinasi rašytojas, o sūnus Andriukas per slogų sapną jį guodžia: „Viskas yra vėjas, tėveli!"
Gasparas Aleksa – poetas, dramaturgas, prozininkas – skaitytojus patraukė futuristiniu romanu „Ėriukėlis stiklo ragais", chirurgų kasdienybės istorijomis „Adomo broliai ir moterys", pasakojimu apie disidentą kunigą Juozą Zdebskį „Šventojo Akiplėšos medžioklė", taip pat – poezijos rinkiniais „Giedantis rupūžys" bei „Prabudimai". Šeštasis autoriaus romanas pasakoja apie talentingą rašytoją, prieštaringą asmenybę Petrą Cvirką.
Inga Baranauskienė „Lietuvos valdovų paslaptys: Kęstutis ir Birutė“
Du valstybės perversmai, viena sulaužyta priesaika, skandalingos vedybos, vyresniųjų sūnų išdavystė... ir tai tik pradžia. Istorikės Ingos Baranauskienės naujoje sensacingoje knygoje LIETUVOS VALDOVŲ PASLAPTYS atskleidžiami netikėti faktai ne tik apie Lietuvos kunigaikštį Kęstutį, jo pagrobtą žmoną vaidilutę Birutę, bet ir paslaptys ir mįslės gaubusios Marienburgą...
Kęstutis – viena ryškiausių viduramžių Lietuvos istorijos asmenybių. Apsuptas pagarsėjusių iškilių valdovų ir didžiąją gyvenimo dalį buvęs tik antruoju asmeniu valstybėje, jis neliko nei tėvo Gedimino, nei brolio Algirdo, nei sūnaus Vytauto šešėlyje. Amžininkų ir ainių atmintin Kęstutis įsirėžė kaip nenuilstantis kovotojas už savo krašto laisvę ir tiesiog kaip garbingas žmogus, kuriam net priešai verždavosi paspausti ranką.
Vis dėlto Kęstučio sąskaitoje du valstybės perversmai, viena sulaužyta priesaika, skandalingos vedybos, vyresniųjų sūnų išdavystė ir dar daug kitokių politinių vingių ir asmeninių nuotykių. Jo meilė ir vedybos su Birute, vaidilute, skirta tarnauti dievams ir iš jų pagrobta – romantiškiausia ir drąsiausia to meto meilės istorija.
Tad kaipgi kunigaikščiui Kęstučiui pavyko užsitarnauti garbingo žmogaus reputaciją?
Knygoje rasite įžvalgų apie Kęstučio karinę ir politinę veiklą, asmeninio gyvenimo peripetijas, bandymus atskleisti nužudymo paslaptį, net mėginimus paneigti lietuvių barzdočių įvaizdžio mitą – juk kunigaikštis Kęstutis savo antspaude be barzdos!
Istorikė Inga Baranauskienė naujoje sensacingoje knygoje LIETUVOS VALDOVŲ PASLAPTYS drąsiai griauna mitus, naršo lyg šiol netyrinėtoje istoriografinėje medžiagoje ir atskleidžia visiškai naują mūsų valdovų portretą. Tai knyga, kurią visi istorijos mėgėjai tiesiog suris per naktį!
Vytautas Mačernis „Praeinančiam pasaulyje praeisiu“
Poetas Vytautas Mačernis (1921–1944), gyvenęs vos 23 metus, savo vizionieriška poezija įėjo į lietuvių literatūros klasiką. Šioje knygoje skelbiamas kūrybinis autoriaus palikimas – eilėraščiai ir poetinė proza.
2021-ieji – Vytauto Mačernio metai, skirti 100-osioms poeto gimimo metinėms paminėti.
Nora Roberts „Pirmieji metai“
Pribloškiantis naujas New York Times bestselerių autorės Noros Roberts romanas „Pirmieji metai" — epinis pasakojimas apie viltį ir siaubą, chaosą ir išganymą, apie kelionę, kuri suvienys tragiškoje padėtyje atsidūrusius žmones į kovą dėl savo gyvenimo...
Tai prasidėjo Naujųjų metų išvakarėse.
Virusas puolė staiga ir plito žaibiškai. Baimė sklido dar greičiau. Per porą savaičių nuvylė viskas, į ką žmonės dėjo viltis. Infrastruktūra subyrėjo, valdžia ir įstatymai griuvo, buvo sunaikinta daugiau kaip pusė pasaulio gyventojų. Kur buvo tvarka, įsiviešpatavo chaosas. Mokslo ir technologijų galiai menkstant, suvešėjo visokie burtai ir apžavai. Tiek geroji magija, kurią praktikuoja Leina Bingam su mylimuoju Maksu, tiek neįsivaizduojamos piktadarystės, tykojančios už bet kurio kampo, siauruose metro tuneliuose ar žmonėse, kuriuos pažįsti ir labiausiai myli.
Sklinda gandas, kad nusiaubtose gatvėse patruliuojanti kariuomenė paima ir tuos, kurie turi imunitetą virusui, ir antgamtiškų galių turinčiuosius, todėl Leinai su Maksu nelieka nieko kita, tik bėgti iš žlugusio Niujorko. Tuo pat metu į Vakarus keliauja ir kita grupė. Čakas, puikus informacinių technologijų specialistas, stengiasi gelbėti be interneto likusį pasaulį. Arlisė, eterio netekusi žurnalistė, pieštuku ant popieriaus aprašinėja įvykius. Freda, jaunoji jos kolegė, amžinai trykštanti optimizmu, išmėgina naujai atrastas neįprastas galias, o išradinga gydytoja Reičelė su paramediku Jonu suvienija jėgas ir išgelbėja jauną motiną su trimis kūdikiais.
Pasaulyje, kur kiekvienas sutiktasis gali tapti išsigelbėjimu arba pražūtimi, nė vienas iš jų nežino, kur ir kodėl keliauja. Tačiau visų laukia tikslas, kuris pakeis jų ir kitų išlikusiųjų gyvenimą.
Pabaiga jau atėjo. Toliau laukia pradžia.
Anna Johannsen „ Lavonas paplūdimio krėsle“
Nedidelėje Šiaurės Fryzų saloje Amrume paplūdimyje randamas negyvas vaikų namų direktorius. Vietinė policija mano, kad jį ištiko natūrali mirtis, tačiau Žemės kriminalinės policijos biuras pareikalauja skrodimo ir pradeda tyrimą. Vyriausioji komisarė Lena Lorencen nustemba, kad Kriminalinės policijos biuro direktorius Varnkė bylą paskiria būtent jai. Juk vos prieš porą mėnesių dėl savavališkų tyrimų jis pašalino ją iš specialiosios komisijos ir pareikalavo perkelti į žemesnes pareigas. Lena, gimusi ir užaugusi Amrume, leidžiasi į prisiminimus, mat susipykusi su tėvu prieš keturiolika metų paliko salą.
Atvykusi į Amrumą ji vėl aplanko mylimą tetą Bekę ir jau pirmą dieną susitinka Erką, kuris kitados buvo jos didžioji meilė. Byla pasirodo sudėtinga. Įtarimai krinta ne vien ant tiesiogiai su velioniu bendravusių žmonių. Į dienos šviesą iškyla ir paslaptingi ryšiai. Pamažu Lenai aiškėja, kodėl į Amrumą viršininkas pasiuntė būtent ją. Anna Johannsen nuo vaikystės gyvena Šiaurės Fryzijoje. Jai patinka regiono kraštovaizdis ir žmonės, o ypač – Šiaurės Fryzų salos, kuriose ir vyksta detektyvinių romanų serijos „Salų komisarė" veiksmas.
„Lavonas paplūdimio krėsle" – pirmasis serijos apie vyriausiąją komisarę Leną Lorencen romanas.
Helena Mniszek „Raupsuotoji“
Nusivylusi mylimuoju Stefanija pasiryžta iš esmės pakeisti savo gyvenimą – išvyksta iš tėvų namų ir susiranda mokytojos darbą baronienės Elzonovskos dvare. Apsupta prabangos ir aukštuomenės atstovų jauna mokytoja greitai pamiršta nelaimingą meilę...
Tačiau galbūt jos širdies žaizdos taip greitai užgijo dėl to, kad dvare dažnai lankosi jaunasis paveldėtojas Valdemaras? Įžūlus jaunas vyras nepraleidžia progos Stefanijos paerzinti, o jos priešiškumas jo atžvilgiu tik dar labiau kursto vyro susidomėjimą.
Pamažu tarp skirtingų luomų atstovų – mokytojos ir turtų paveldėtojo – įsiplieskia aistringa meilė. Tik ar pavyks įsimylėjėliams pasipriešinti tvirtoms kaip plienas visuomenės normoms ir negailestingoms aukštuomenės tradicijoms?
Lenkų rašytojos Helenos Mniszek romanas „Raupsuotoji“ iš karto sulaukė didžiulio pasisekimo vos tik buvo išleistas 1909 m. Jis tapo tikru tarpukario bestseleriu Lenkijoje, kurio tūkstančiai parduodama iki šių dienų, buvo sparčiai verčiamas į užsienio kalbas, 3 kartus buvo ekranizuotas.
ĮDOMU: manoma kad autorės herojės Stefanijos Rudeckos prototipu buvo grafų Tiškevičių guvernantė Marija Fayard. Helena Mniszek, vasarodama Lietuvos pajūryje, pradėjo rašyti romaną, kurio siužetą įkvėpė tikra istorija, įvykusi grafų Tiškevičių Kretingos ir Palangos dvaruose – jauną guvernantę įsimylėjo didikas ir ketino ją vesti visiškai nepaisydamas tuometinių luominių barjerų...
Nora Krug „Heimat: vokietė apmąsto istoriją ir kilmę“
„Kaip žinoti, kas esi, jei nesupranti, iš kur ateini?" – klausia iliustratorė ir rašytoja Nora Krug, nusprendusi savo unikalioje grafinėje knygoje „Heimat" atskleisti ilgai slėptą tiesą apie tamsiąją šeimos istorijos pusę. Autorė siekia suprasti, ką reiškia turėti senelius vokiečius, kurie galėjo būti prisidėję prie nacių režimo žiaurumų. Nora Krug, šiuo metu gyvenanti JAV, apklausė Holokaustą išgyvenusius žmones, ištyrė savo gimtosios Karlsrūhės ir aplinkinių miestelių istorijos archyvus, surinko faktus apie savo šeimą ir jų kaimynus – krikščionis ir žydus. Viskas tam, kad būtų sukurtas modernus ir nepaprastai atviras pasakojimas apie mus visus.
Skaudžius istorinius ir asmeninius II pasaulinio karo įvykius pasakoti padeda itin išradingas knygos dizainas, kuriantis šeimos albumo įspūdį. Nora Krug į vientisą koliažą sujungia savo pieštas iliustracijas, ranka rašytą tekstą, senas fotografijas, laiškus ir archyvinius dokumentus. Ši knyga – tai nepaprasta kelionė, į kurią verta leistis dėl be galo įtraukiančios patirties, keičiančios mūsų suvokimą apie atsakomybę ir tapatybę.
Barbara Gawryluk „Tutu: Kiaulytės, svajojusios apie rojaus salą, istorija“
Jeigu turi draugų, viskas įmanoma.
Kriaukšlius – linksmas asilas.
Konradas – apsukrus žiurkius.
Piškapoška – nelabai protinga ožka.
Liucijus – pasipūtęs strutis.
Leonardas – drąsi iguana.
Visi jie – mažos šlakuotos kiaulytės Tutu draugai, padedantys jai surasti Kiaulyčių rojaus salą.
Kelionėje Tutu tyko daugybė pavojų, bet ji mėgsta nuotykius ir moka kovoti už savo svajonę. Kaip ir kiekvienas vaikas!
Knyga skirta pradinukams.
„Netvarkos nykštukas kosmoso platybėse“
Kai išdykėlis Mucis ką nors sugalvoja, jo niekas nesustabdys! Šįkart jis išsiruošia ieškoti kosminių sausainių. Kelionė ilga ir pilna nuotykių. Teks skraidyti tarp kometų su ilgomis uodegomis, aplankyti kosminę stotį, nardyti galaktikų žvaigždynuose ir saugotis juodosios skylės. Atversk ir sužinok, kaip atsiranda žvaigždės ir kur astronautai deda dėvėtus apatinius!
Knyga skirta pradinukams.