Rugsėjo mėnesio naujų knygų srautas
Peter Godfrey-Smith „Kiti protai: apie aštuonkojį, jūrą ir sąmonės kilmę“
Viena laukiamiausių knygų, kuri buvo įtraukta į Publishers Weekly geriausių mokslo populiarinimo knygų dešimtuką!
Nors žinduoliai ir paukščiai laikomi protingiausiomis Žemėje gyvenančiomis būtybėmis, pastaruoju metu paaiškėjo, kad protiniais gabumais jiems nenusileidžia iš tolimos gyvybės medžio šakos išsivystę galvakojai moliuskai, tokie kaip kalmarai, sepijos, o labiausiai – aštuonkojai. Nelaisvėje laikomi aštuonkojai geba atskirti prižiūrėtojus, įsiveržti į greta stovintį rezervuarą dėl ėdesio, paleidę čiurkšlę, išjungti elektros lemputę, užkimšti kanalizaciją ir bebaimiškai pasprukti. Kaip nutiko, kad tokiais gabumais apdovanoti gyviai evoliucionavo taip radikaliai nuo mūsų, žmonių, nutolusioje šakoje? Ar tai reiškia, kad per evoliuciją protas kūrėsi ne vieną, o bent du kartus? Pažintis su aštuonkoju leidžia priartėti prie mums svetimo protingo gyvūno. Ko galime pasimokyti susidūrę su juo?
Knygoje „Kiti protai“ Peteris Godfray-Smithas, žymus mokslo filosofas ir patyręs nardytojas su akvalangu, pasakoja visiškai naują subjektyvios patirties pradžios istoriją – kaip gamta ima suvokti save. Godfray-Smithas pabrėžia, kad ši istorija daugiausia vyksta vandenyne, kur atsirado pirmieji gyvūnai. Sekdamas proto vystymosi kelią autorius rodo, kaip nesuvaldomos, paskiros jūra gabenamos ląstelės pradeda gyventi kartu ir tampa galinčiomis justi, veikti ir keistis signalais. Šiems primityviems organizmams susijungus su kitais, jie tapo sudėtingesni. Pirmosios nervų sistemos greičiausiai išsivystė ankstyviesiems medūzos giminaičiams, vėliau – galvakojams, kilusiems iš vos pastebimų moliuskų, kurie paliko savo kriaukles ir pakilę nuo dugno leidosi į grobio paieškas, išsiugdydami tam būtiną didesnį intelektą. Žinduoliai ir paukščiai, nepriklausomai nuo šių organizmų, vėliau pradėjo savo atskiras evoliucines keliones.
Tačiau kokiu intelektu pasižymi galvakojai moliuskai? Remdamasis naujausiais moksliniais tyrimais ir savo paties nardymo metu patirtais nuotykiais, Godfray-Smithas bando išsiaiškinti daugybę šiuos padarus apvijusių mįslių. Kaip aštuonkojis, socialaus gyvenimo nemėgstantis atsiskyrėlis, tapo toks protingas? Koks jausmas turėti galybe neuronų užpildytus aštuonis čiuptuvus, kurių kiekvienas iš esmės gali galvoti pats už save? Kas nutinka aštuonkojams atsisakius savo kaip vienišių gyvenimo būdo ir pradėjus burtis draugėn, kaip tai nutiko išskirtinėje Australijos pakrantės vietoje?
Atsigręždamas į gyvybės kilmės pradžią ir lygindamas žmones su jų nepaprastais giminaičiais gyvūnais, Godfray-Smithas naujai nušviečia aštuonkojų protus – lygiai taip pat ir mūsų pačių.
Užsisakykite
Užsisakykite
Scott H.Young „Spartusis mokymasis“
Įgykite naujų gebėjimų, išlikite svarbūs ir reikalingi, atraskite save iš naujo, prisitaikykite prie bet kokių naujų darbo aplinkos reikalavimų. Knygoje „Spartusis mokymasis“ pateikiami principai, kaip greitai įvaldyti sudėtingus įgūdžius. Tai rimtas vadovas, kaip saviugda užsitikrinti profesinę ateitį ir įgyti didžiulių konkurencinių pranašumų.
Šiais audringų ekonominių ir technologinių pokyčių laikais išsilaikyti priekyje įmanoma tik nuolat užsiimant saviugda – visą gyvenimą mokantis naujų idėjų, dalykų ir įgūdžių. Norėdami daugiau pasiekti ir išsiskirti iš kitų turite tapti sparčiojo mokymosi aistruoliais.
Naujų įgūdžių sunkiausia išmokti todėl, kad žmogus manosi kuo puikiausiai išmokęs mokytis dar bestudijuodamas, tad problemas ir toliau sprendžia „senais gerais" būdais. Knygoje „Spartusis mokymasis“ griaunamos tos nuostatos ir pateikiama labai veiksmingų strategijų, kaip pakeisti tokią mąstyseną bei kaip mokytis kitaip, kad įsiminta informacija kuo ilgiau išliktų galvoje.
Scottas H. Youngas pateikia naujausių tyrimų duomenis, kaip mokytis efektyviausiai, pasakoja apie kitus sparčiojo mokymosi entuziastus: tarp jų ir apie Benjaminą Frankliną, šachmatų didmeistrę Juditą Polgár, Nobelio premijos laureatą fiziką Richardą Feynmaną bei kitus, tokius kaip mažai kam žinomas šių laikų polimatas Nigelas Richardsas, kuris, nemokėdamas prancūzų kalbos, sugebėjo laimėti pasaulinį žaidimo Kriss-Kross turnyrą prancūzų kalba.
S. H. Youngas aprašo būdus, kaip jam ir kitiems pavyko įgyti žinių, ir atskleidžia, kad spartusis mokymasis nėra tik kažkoks neaiškus vien užkietėjusiems savamoksliams būdingas įgūdis – tai rimtas įrankis, tinkamas visiems, norintiems pasiekti geresnės karjeros, veiksmingiau mokytis ir pagerinti savo gyvenimą.
Užsisakykite
Užsisakykite
Jeff Speck „Vaikštomas miestas“
Kaip padaryti, kad miestas klestėtų?
Kaip urbanistas ir miestų planuotojas Jeffas Speckas visa savo profesinę karjerą paskyrė tam, kad padėtų miestams klestėti. Po trijų dešimtmečių ieškojimų jis priėjo prie išvados, jog gyvenimo kokybė mieste labiausiai priklauso nuo vieno dalyko – miesto pritaikymo žmogui, nepriklausomam nuo transporto.
„Vaikštomas miestas“ pateikia dešimt paprastų žingsnių, kurių deka gyvenimas jūsų mieste gali tapti gerokai kokybiškesnis.
Užsisakykite
Užsisakykite
James Nestor „Kvėpavimas: Naujas mokslas apie užmirštą meną“
Nesvarbu, ką valgote, kiek mankštinatės, koks liesas, jaunas ar išmintingas esate – visa tai nė kiek nesvarbu, jei negebate deramai kvėpuoti.
Mūsų sveikatai ir gerovei nieko nėra svarbiau už kvėpavimą: įkvėpti oro ir iškvėpti – pakartojant šią procedūrą dvidešimt penkis tūkstančius kartų per dieną. Tačiau žmonija kaip rūšis yra praradusi gebėjimą kvėpuoti tinkamai ir dėl to dabar patiria įvairiausių sunkumų.
Žurnalistas Jamesas Nestoras leidžiasi keliauti po pasaulį siekdamas išsiaiškinti, kas gi mums nutiko, kad nebemokame naudotis įgimtu fundamentaliu gebėjimu. Ir atsakymus jis randa anaiptol ne pulmonologijos laboratorijose, kaip galėtume tikėtis, bet veikiau purvinose senovinių kapinynų kasinėjimų vietose, slaptose sovietinėse įstaigose, chorinio dainavimo mokyklose, smogo pritvinkusiose didmiesčių gatvėse. Knygos autorius susitinka su žmonėmis, praktikuojančiais tokias senovines slaptas kvėpavimo praktikas kaip pranajama, sudaršano krija ar tummo – ir suburia plaučių specialistus, kad šie moksliškai ištirtų su kvėpavimu susijusius ir ilgus amžius gyvavusius tikėjimus.
Šiuolaikiniai tyrimai atskleidžia, kad net ir nežymiai pakoregavus būdą, kuriuo įkvepiame ir iškvepiame, galime smarkiai pagerinti savo sportinius rezultatus, atjauninti vidaus organus, atsikratyti knarkimo, palengvinti astmą ir net ištiesinti iškrypusį stuburą. Atrodytų, kad visa tai – stačiai neįmanoma, tačiau gauti duomenys rodo ką kita.
Remdamasis ir tūkstančių metų senumo medicininiais tekstais, ir pačiais pažangiausiais pulmonologijos, psichologijos, biochemijos ir žmogaus fiziologijos tyrimais, J. Nestoras visiškai apverčia mūsų iki šiol puoselėtą supratimą apie tai, ką tarėmės puikiai žiną apie mūsų bene fundamentaliausią biologinę funkciją. Perskaitę šią knygą niekada nebekvėpuosite kaip anksčiau.
Užsisakykite
Dr. David Raubenheimer ir Dr. Stephen J. Simpson „Valgykit kaip žvėrys!: Kokių sveikos mitybos mokslo paslapčių galime pasimokyti iš gamtos“
Geriausia 2020-ųjų metų New Scientist knyga. Mūsų protėviai, iš kurių išsivystėme, intuityviai jautė, kiek ir kokio maisto reikėjo jų kūnui, tad maitinosi išlaikydami idealią maistinių medžiagų pusiausvyrą. Pradedant laukiniais babuinais ir baigiant lipniais pelėsiais glitūnais, visi gyvi organizmai instinktyviai žino, kaip derinti mitybą. Visi, išskyrus šiuolaikinius žmones. Kada ir kodėl mes praradome šį gebėjimą, ir ar įmanoma jį susigrąžinti?
Pasakodami įtraukiančią mitybos mokslo ir evoliucinės biologijos istoriją bei remdamiesi daugelį metų trukusiais novatoriškais tyrimais, Davidas Raubenheimeris ir Stephenas Simpsonas nuosekliai atskleidžia atsakymus į šiuos klausimus. Jų spalvingos mokslinės kelionės metu skaitytojai apkeliaus visą Žemės rutulį – nuo Keiptauno prieškalnių iki Arizonos dykumų bei pažangiausių tyrimų centro Sidnėjuje. Mokslininkams tikrinant savo hipotezes su įvairiais gyvūnų karalystės nariais, skaitytojai susipažins su skėriais, pelėmis ir netgi gorilomis.
Šios didingos mokslinės kelionės rezultatas – jungtinė mitybos teorija, išryškinanti svarbias prielaidas apie augančią medžiagų apykaitos ligų ir nutukimo epidemiją. D. Raubenheimeris ir S. Simpsonas pateikia naudingų įžvalgų, padėsiančių įvertinti nepageidaujamą šalutinį madingų dietų poveikį, kontroliuoti savo mitybos aplinką ir suvokti, kad tai, kas skanu ir sveika, yra sudėtinė tinkamos mitybos dalis.
Užsisakykite
Užsisakykite
Lori Gottlieb „Gal norėtumėte apie tai pasikalbėti?“
Vieną vakarą Lori gyvenimas sudūžta į šipulius. Ištikta asmeninės krizės ir negalėdama sutramdyti ašarų, pati būdama sėkminga psichoterapeutė, ji suvokia, kad šįsyk vien draugų paguodos nepakaks – reikia specialisto. Ir čia pasirodo Kendelas, psichoterapeutas tarsi iš pasenusio vadovėlio: plinkančiu viršugalviu, pakumpusiais pečiais, dėvintis rusvus drabužius ir sienas išdabinęs diplomais. Tik pirmas žvilgsnis dažnai būna apgaulingas.
Padedama Kendelo, ilgainiui Lori ima suvokti, kad ją šiuo metu kankinantys klausimai niekuo nesiskiria nuo tų, kuriuos jai kasdien užduoda jos pačios pacientai: visus idiotais laikantis Holivudo scenaristas, nepagydomos formos vėžiu serganti jaunamartė, per gimtadienį nusižudyti ketinanti vieniša moteriškė ir savęs pamilti neįstengianti dvidešimt penkerių mergina. Jie visi išgyvena tą patį skausmą, baimę, netikrumą ir lyg rate besisukančios voverės pasakoja vis tas pačias istorijas. Kurias, Lori žino, galima pakeisti.
„Gal norėtumėt apie tai pasikalbėti?“ – atviri, šmaikštūs, kartais kiek kandūs memuarai, kuriuose kiekvienas atpažins dalelę savęs. Gottlieb kviečia pažvelgti iš abiejų pusių – ir psichoterapeuto, ir paciento, įsiklausyti ir priimti tiesą, kurią dažnai stengiamės nuslėpti ne tik nuo kitų, bet ir nuo savęs, atpažinti mus gniuždančias istorijas, išmokti joms pasipriešinti ir patikėti, kad niekada ne vėlu viską pradėti iš naujo.
Lori Gottlieb (Lori Gotlyb, gim. 1966) – psichoterapeutė, savipagalbos knygų autorė, patarimų skilties „Mieloji psichoterapeute“, spausdinamos žurnale „Atlantic“, ir to paties pavadinimo tinklalaidės kūrėja. Jos skaitytas TED pranešimas 2019 metais buvo vienas žiūrimiausių. Gottlieb memuarų ir patarimų knyga „Gal norėtumėt apie tai pasikalbėti?“ ilgai išliko perkamiausių „New York Times“ negrožinių knygų sąraše, o televizija ABC paskelbė pagal knygą kurianti serialą.
Užsisakykite
Tomas Vaiseta „Ch.“
Užtat katinų akys – galbūt žiauriausia ir maloniausia, ką galima patirti iki mirties: jų išgaubtame stikle niekada neatsispindi tavo atvaizdas <…>. O po stikliniais gaubtais saugomi didžiausi ir galbūt vieninteliai pasaulio stebuklai – ant smaragdinio, gintarinio ar varinio audinio padėti ryškūs juodi žetonai, dieną virstantys kompasais, rodančiais Mirties ir Gyvybės kryptį. Taip man atrodo! Dovanokite! Jūs galite šiam jausmui nepasiduoti. Turbūt tai įmanoma. Turbūt.
Scenos darbininko Šarlio, šios knygos pagrindinio veikėjo ir pasakotojo, žodžiais tariant, tai romanas apie pirmąjį tikrą teatrą, nes jame vaidinama iki galo – iki mirties. Tokie teatrai esą kuriasi juodžiausiais negandų metais, kad atpirktų žmonijos nuodėmes. Į romano sceną žengę aktoriai atkartoja istoriškai realiai Viduramžių spektakliuose vaizduotą Paryžiaus vyskupo šventojo Dionizo kankinimo istoriją: juos degina, plaka, atiduoda suėsti laukiniam žvėriui. Šį pasakojimą galima skaityti kaip nužudytos dukters gedinčio tėvo elegiją, kaip nuorodų į Bibliją, Karolingų kultūrą ir grožinę literatūrą kupiną skaistyklos alegoriją, kaip apsimetėlio pranašo perspėjimą apie Europos kultūros pabaigą arba kaip odę katinams, atsiųstiems grumtis su Velniu.
Žodingas, daugiasluoksnis, intelektualus idėjų romanas „Ch.“ (siūloma tarti „cha“) provokuoja skaitytojus pačius nuspręsti, ką jie skaito. Ironiškai, kartais groteskiškai ir absurdiškai kviečiama kartu mąstyti apie mirties kultūrą ir jos prasmę, pareigos reikšmę, meno paskirtį ir Vakarų kultūros vertybinius pamatus, vadinamąją „mažojo žmogaus“ idėją, amžiną, nesiliaujančią dieviškųjų ir demoniškųjų pradų kovą.
Tomas Vaiseta (gim. 1984) – rašytojas ir istorikas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas. Jo debiutinis apsakymų rinkinys „Paukščių miegas“ (2014) pateko į Metų knygos rinkimų knygų suaugusiesiems penketuką ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto skelbiamą kūrybiškiausių knygų dvyliktuką. Romanas „Orfėjas, kelionė pirmyn ir atgal“ (2016) įtrauktas į Metų knygos rinkimų knygų suaugusiesiems penketuką. Autorius parašė dvi istorines monografijas: „Nuobodulio visuomenė“ (2014) ir „Vasarnamis“ (2018). Jis apdovanotas Kazimiero Barėno ir Jurgio Kunčino vardo literatūros premijomis.
Užsisakykite
Užsisakykite
Gytis Norvilas „Akla valtis“
„Akla valtis" – tai savotiška išvarymo iš rojaus sodo, Nojaus mito interpretacija, aidas, tvano refleksija. Knygą netgi būtų galima pavadinti poema. Ji vienalytė, numanomas siužetas, dramaturgija.
Skyriuje „išvarymas. triumai" – poeto kūrybinei raiškai būdingi piešiniai, kuriuos autorius traktuoja kaip eilėraščius-paišus. Ir turi tokią teisę. Tam tikra prasme tai – knyga performansas.
Mūsų kraštietis Gytis Norvilas – poetas, vertėjas, eseistas. G. Norvilo pirmoji eilėraščių knyga „Akmen-skeltės" (2002) apdovanota Jaunojo jotvingio premija; po rinkinio „Skėrių pusryčiai" (2006) išleista trečia knyga „Išlydžių zonos" (2012) apdovanota LLTI premija už kūrybiškiausią metų knygą, nominuota Metų knygos rinkimuose; ketvirtoji poeto knyga „Grimzdimas" (2017) antrą kartą autoriui pelnė kūrybiškiausios metų knygos apdovanojimą, Jotvingio premiją, nominuota Metų knygos rinkimuose. Taip pat G. Norvilas yra išleidęs knygą vaikams „Vėžlys Dūmas".
Užsisakykite
Ida Povilaitė „Homo Office“
Tai pirmasis romanas apie toksišką darbo aplinką Lietuvoje.
„Homo Office" – ironijos kupinas pasakojimas apie darbą ir vidinius demonus. Personažai ir situacijos sukurti iš autentiškų asmenybių ir žinomų organizacijų. Bėgimas į darbą ir atgal, technologijų diktatas, depresija, priklausomybė nuo kvaišalų ar maisto – riba, už kurios gali laukti tiek pražūtis, tiek išsigelbėjimas. Tai pasakojimas apie klaidas, be teisingų atsakymų.
Atrodytų, darbuotojai dabar lengvai derina darbą ir asmeninį gyvenimą, yra gerbiami, tad nei mokyklose, nei universitetuose mūšiams neruošia ir karo technikų nemoko. Visgi dirbantys organizacijose žino, kad kovos taktika ir strategija svarbu, o įkalinimui grandinių jau seniai nebereikia. Literatūros žanras leidžia giliai atverti įmonės pjūvį, ironiškai interpretuoti vadybos teorijas. Autorė rėmėsi dabartinių lyderių ir jų įkurtų įmonių – „Amazon", „Apple", „Tesla", „Senukai" kultūra ir darbo principais.
Ida (Daiva) Povilaitė – eseistė, novelistė ir publicistė, kultūrinių kelionių gidė, penkiolika metų dirbusi vadove tarptautiniame versle.
Užsisakykite
Sondra Rankelienė „Enigma Duplex, arba Dviguba mįslė“
„Enigma Duplex arba Dviguba mįslė“ – visiškas naujas meistriškas Sondros Rankelienės, išgarsėjusios romanu „Enigma Orbi“, istorinis detektyvas apie Vilniaus ir Lietuvos istorijos paslaptis, vertas lietuviško Da Vinčio kodo vardo.
Paslaptingas nusikaltėlis šių dienų Vilniuje žudo merginas. Kas jis – žudikas maniakas? O gal jo motyvai kur kas sudėtingesni?
Kaip su nusikaltimais susijusi Valdovų rūmuose eksponuojama Jadvygos Jogailaitės skrynutė? Ir kodėl taip svarbu įsiklausyti į mažų vaikų kalbas? Ar bus išnarpliota dviguba mįslė – istorinė ir dabartinė?
Persipynusi tolima praeitis ir dabarties įvykiai, senovinės LDK relikvijos ir paslaptingi mūsų laikų nusikaltimai įtrauks į neleidžiantį atsikvėpti įvykių sūkurį, besisukantį aplink Vilniaus bastėją, Valdovų rūmus bei Kretingos bažnyčią, ir suteiks galimybę prisiminti pamirštas legendas, beprotiškai talentingas asmenybes ir didingus jų darbus...
„Enigma Duplex arba Dviguba mįslė“ palaipsniui atskleis visus atsakymus... bet kai jau manysite, kad įminėte mįslę – Jūsų lauks netikėtas siurprizas!
Užsisakykite
Vilius Kočiubaitis „Gydytojai miršta kitaip“
Skubiojoje medicinoje atsitiktinių gydytojų nebūna. Jie ne „mažieji dievai“ ir ne stebukladariai, nors jų rankose pacientų likimai ir gyvybės. Ir ne šventieji. Vis dėlto kaip tik jie, nualinti milžiniškų krūvių, nepakeliamos įtampos, biurokratijos, pikti, stokojantys empatijos, iškankinti nemigos, klystantys, dirbantys už menką atlygį ir kamuojami ydų, skuba padėti kitiems. Mesdami viską ir kiekvienąkart atiduodami dalelę savęs. Jiems nestatomi paminklai ir nesakomos liaupsės. Priešingai... Šiandienos pasaulyje, kur gyvybės gelbėjimas paverstas ligonių kasų apmokama paslauga, o pacientas – ligų klasifikacijos kodu, jie yra leisgyvės, nužmogintos sveikatos sistemos įkaitai ir aukos.
Kokie santykiai tarp gydytojo ir paciento sergančioje, vartotojiškoje visuomenėje? Ką iš tikrųjų išgyvena gydytojai, kaip toli savo darbe jie priversti atitolti nuo Hipokrato priesaikos idealų, kai neišvengiama kasdienybe tampa ne tik ligos, skausmas, kančia, mirtis, bet ir nuopuolis, skurdas, agresija bei smurtas?
Šie pasakojimai iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti keisti ir išgalvoti, tačiau tikrovė yra niūri ir kartais net keistesnė už fantazijas.
Vilius Kočiubaitis (gim. 1963) – vidaus ligų ir šeimos gydytojas. Tris dešimtmečius dirba skubiojoje medicinoje. Dvidešimt metų tarnavo karo gydytoju Lietuvos kariuomenėje, dalyvavo trijose misijose Afganistane. Romanų „Miestelis, kuris buvo Jo“ (2012), „Afganistano daktaras“ (2017) ir monografijos „Vištytis“ (2015) autorius.
Užsisakykite
Herkus Kunčius „Kolūkio metraščiai“
Romanas „Kolūkio metraščiai" pasakoja apie margą kolūkio „Lenino keliu" pirmininko, socialistinio darbo didvyrio bei idėjinio komunisto Vytauto gyvenimą. Dar vaikystėje paveiktas komunistinės ideologijos, komjaunuolis Vytautas su šautuvu dalyvauja pokarinėje klasių kovoje. Nesirinkdamas priemonių savo tėviškėje jis steigia kolūkį ir netrukus tampa „amžinuoju" jo pirmininku.
Šalia šio personažo romane pasirodo TSRS bei LTSR komunistinės nomenklatūros veikėjai, aprašomi naujieji sovietiniai papročiai bei kolūkiečių buitis. Kad vaizdas būtų tikroviškesnis, personažų lūpose skamba citatos iš sovietinio laikotarpio rašytojų bei partinių veikėjų pasisakymų spaudoje apie kolūkių teikiamą naudą bei gėrį. Herkus Kunčius – žymus prozininkas, dramaturgas, eseistas, daugelio literatūrinių premijų laureatas. Užsisakykite
Andreï Makine „Mylima moteris“
Jekaterina Didžioji – kas ji? Kokia ji buvo iš tikrųjų? Klastinga valdovė su nimfomaniškais polinkiais? Vienvaldė imperatorė, skelbusi apie savo respublikonišką sielą? Iškili moteris, bendraujanti su filosofais ir rašytojais, su mistikais ir avantiūristais?
Jauną kino režisierių Olegą Erdmaną užvaldė aistra – įminti Jekaterinos paslaptį. Jos gyvenimas nesunkiai virstų istorine kino drama, kuriai nestigtų medžiagos: meilužiai, nuotykiai, išdavystės, kerštas, žmogžudystė... Bet Olegas nori giliai įsiskverbti į imperatorės gyvenimą ir suprasti, ar ją kas nors mylėjo iš tikrųjų, ją apginti, nubraukti per amžius jai lipdytas darkančias klišes, nuplėšti baimės, neapykantos ir pavydo uždėtą kaukę.
„Mylima moteris" – didingas žymaus rusų kilmės prancūzų rašytojo Andreï'aus Makine'o, Goncourt'ų premijos laureato, Prancūzijos akademijos nario romanas, meno kūrinys, pranokstantis biografiją. Knygoje meistriškai supinama XVIII a. gyvybinga Europos istorija ir niaurūs šiuolaikinės Rusijos istoriniai virsmai, Jekaterinos ir Olego Erdmano gyvenamojo laiko patirtys, išgyvenimai ir ženklai, Rusijos ir Vokietijos istorinės peripetijos.
Sibire 1957 m. gimęs, 1988 m. Prancūzijoje apsigyvenęs Andreï'us Makine'as ypač išgarsėjo romanu „Prancūziškas testamentas", už kurį 1995 m. pelnė Goncourt'ų ir Médicis premijas. Lietuviškai išleisti ir kiti jo romanai: „Žako Dormo žemė ir dangus", „Moteris, kuri laukė", „Trumpa amžinųjų meilių knyga". A. Makine'o kūryba išversta į daugiau nei 40 kalbų.
Užsisakykite
Kate Elizabeth Russell „Tamsi Vanesa“
2000-ieji. Po vasaros atostogų penkiolikmetė Vanesa grįžta į privačią Brouviko mokyklą. Liūdesio ir tamsos nuolat gaubiama paauglė niekaip nepritampa prie bendramokslių, tad vienintelis jos pabėgimas – kurti poeziją. Neilgai trukus mergaitė sužadina keturiasdešimt dvejų metų literatūros mokytojo pono Streino smalsumą. Nuolatinis jo dėmesys, pagyros ir tarsi netyčiniai prisilietimai ima traukti Vanesą kaip drugelį į ugnį.
2017-ieji. Vanesai trisdešimt dveji, bet į klaustrofobišką ir niūrų savo pasaulį ji vis dar žvelgia naiviu paauglės žvilgsniu. Jau kelios dienos ji nepaliaujamai galvoja apie buvusios bendramokslės žinutę, kviečiančią prisijungti prie Streinui iškeltų kaltinimų seksualiniu priekabiavimu. Bet Vanesa nesijaučia galinti paminti tai, kas tarp jųdviejų įvyko. Pripažinti, kad Streinas priekabiavo, reikštų išduoti jo pasitikėjimą ir tikėjimą ja. Jis jos neprievartavo. Tai buvo tikra – tai buvo meilė. Tik giliai viduje Vanesa jaučia, kad tiesa skamba gerokai kitaip...
„Tamsi Vanesa" – seksualinį priekabiavimą patyrusios, tačiau traumos suvokti ir pripažinti negebančios moters portretas, drąsus žvilgsnis į skriaudos, galių pusiausvyros ir sekinančios saviapgaulės gelmes.
Debiutinė Kate Elizabeth Russell (Keit Elizabet Rasel) knyga „Tamsi Vanesa" gimė po dešimtmečio ieškojimų ir pasirodė kaip tik tuo metu, kai per pasaulį nuvilnijo #MeToo judėjimas. Knygą išsyk apgaubė skandalai, spėjimai, jog istorija paremta asmenine autorės patirtimi. Tačiau Russell tai paneigė: parašyti knygą ją visų pirma įkvėpusi V. Nabokovo „Lolita" ir noras suprasti moters santykį su patirta trauma, jos pareigą ir baimę apie patirtį kalbėti viešai.
Užsisakykite
Ingmar Bergman „Vilko valanda. Riksmai ir kuždesiai. Komunija. Tarytum veidrody“
„Vilko valandoje" (1968) pasakojama apie nevisavertiškumo komplekso kamuojamą dailininką Johaną. Jis su žmona Alma vasaromis gyvena nuošalioje saloje, bet ir čia jo neapleidžia siaubingi košmarai, jis regi keisčiausias būtybes, kurios užvaldo sudirgusią psichiką ir net paveikia jo žmoną. Pasak I. Bergmano, „vilko valanda – tai laikas tarp nakties pabaigos ir aušros. Tai metas, kai daugelis žmonių numiršta, miegas būna giliausias, o košmariški sapnai patys ryškiausi."
„Riksmų ir kuždesių" (1971) veiksmas vyksta XIX amžiaus pabaigoje, vaizduojama trijų seserų istorija – viena jų guli mirties patale. Atvažiavusios jos marinti, seserys prisimena savo vaikystę, pasakoja apie savo gyvenimą, kiekviena savaip nelaiminga ir nekenčianti viena kitos. Tik tarnaitė Ana, pati netekusi savo dukrelės, nuoširdžiai rūpinasi mirštančia Agnes, su meile ir atjauta ją globoja ir savaip mėgina sutaikyti seseris.
Kūriniuose „Tarytum veidrody" (1961) ir – ypač ryškiai – „Komunijoje" (1961) vaizduojamos I. Bergmano religinės abejonės. „Komunijoje" dviejų provincijos bažnyčių pastorius Tomas, išgyvenantis dvasinę krizę, nesugeba padėti savo parapijiečiui, žvejui Peršonui. Šis nusižudo apniktas panikos, kad kinai netrukus turės branduolinį ginklą ir pradės karą.
Ingmaras Bergmanas (1918–2007) – garsus švedų kino ir teatro režisierius, scenaristas. Ne vieną kino scenarijų yra pavertęs vertinga prozos knyga.
Užsisakykite
Sofi Oksanen „Šunų aikštelė“
JPagrindinė veikėja Olenka, nesėkmingai susiklosčius modelio karjerai, grįžta namo į Ukrainą, kur jos laukia nepriteklių spaudžiama šeima. Likimas Olenką suveda su šių dienų verslu: pagalbinio apvaisinimo klinikai pardavusi kiaušialąstes, per savo sumanumą netrukus gauna darbą agentūroje, telkiančioje donores bei surogatines motinas ir sparčiai kyla aukštyn. Tačiau ilgainiui ne viskas susiklosto sėkmingai: merginą pasiveja tolimos praeities klaidos, išvyniojančios ilgą paklydimų ir nusikaltimų grandinę, kurios ji nepajėgia nutraukti ir turi bėgti iš šalies.
Per Olenkos prisiminimus pamažu atsiveria nemalonios praeities paslaptys: šeimos praturtėjimas postsovietiniais metais, aklo paklusnumo tėvui sukurstyti nusikaltimai, sąsajos su oligarchais.
Meistriškai parašytame psichologiniame trileryje greitai besikeičiančios realybės faktai persipina su neįprasta meilės ir išdavystės istorija. Pasakojimo įtampą autorė išlaiko iki paskutinės scenos, kurios pabaiga sunkiai nuspėjama.
Romane „Šunų aikštelė" Sofi Oksanen pagrindinių veikėjų istorijas pasakoja per du laiko lygmenis – Helsinkio dabartį ir netolimą Ukrainos praeitį.
Sofi Oksanen – viena garsiausių šiuolaikinių Suomijos rašytojų, pelniusi daugiau kaip dvidešimt garbingų literatūros apdovanojimų tiek gimtojoje šalyje (Finlandia, Suomijos nacionalinio poeto Runebergo vardo ir kt. premijas), tiek užsienyje (Šiaurės šalių ministrų tarybos ir Švedijos Akademijos literatūros, The FNAC, The European Book Prize ir kt.). Jau debiutiniu romanu „Stalino karvės" (lietuviškai išleistas 2012) prabilusi apie postsovietinių šalių traumas ir praradimus, Sofi Oksanen nagrinėjo jas ir vėlesniuose kūriniuose. Vienas iš jų – romanas „Valymas" (lietuviškai išleistas 2010) – Sofi Oksanen atvėrė itin plačias pasaulio literatūros erdves ir šiandien rašytojos kūryba išversta jau į 40 kalbų.
Užsisakykite
B.A. Paris „Psichoterapeutas“
Alisai ir Leo įsikrausčius į ką tik renovuotą namą Rate, – uždarame neeilinių gyventojų rajone, – galima pamanyti, kad visos poros svajonės pagaliau išsipildė. Vis dėlto išorinis įspūdis – apgaulingas...
Susipažinusi su naujaisiais kaimynais, Alisa apie savo naujuosius namus sužino siaubingą paslaptį ir pajunta stiprų emocinį ryšį su anksčiau čia gyvenusia Nina.
Pamažu Alisa vis labiau įninka į dvejų metų senumo įvykius. Ji po gabalėlį mėgina sunarstyti tikrąjį nesenos praeities vaizdą. Tačiau niekas nelinkęs apie tai atvirauti. Kaimynai stengiasi žūtbūt išsaugoti paslaptis. Visgi ima aiškėti, kad viskas čia toli gražu ne taip tobula, kaip atrodė iš pirmo žvilgsnio.
„Psichoterapeutas" – kvapą gniaužiantis psichologinis trileris, įtaigiai narpliojantis po, atrodytų, visiškai įprastos kasdienybės šydu slypinčius šokiruojančius dalykus.
B. A. Paris – tarptautinių bestselerių „Anapus uždarų durų", „Palūžusi", „Grąžink mane" autorė. Vien Jungtinėje Karalystėje jos debiutinio romano „Anapus uždarų durų" parduota daugiau kaip milijonas egzempliorių. Autorės knygos tapo „New York Times",„Sunday Times" bestseleriais, o „Amazon" ir „iBooks" knygynuose iškopė į „Pirmojo numerio" kategoriją. B. A. Paris romanai išversti į keturiasdešimt kalbų.
Užsisakykite
Anders Roslund „Saldžių sapnų“
Komisarą Evertą Grensą likimas suveda su moterimi, kurios dukra palaidota tose pat kapinėse kaip ir jo žmona. Vis dėlto sakyti „palaidota" galima tik sąlygiškai: mergaitės kapas – tuščias, mat ji, keturmetė, kadaise buvo pagrobta ir nebeatsirado. Grįžęs į policijos būstinę komisaras peržiūri archyvą ieškodamas seniai nutrauktos bylos. Iš kolegos jis netikėtai sužino, kad tuo pat metu buvo vykomas ir dar vienas tyrimas – dėl keturmetės Linėjos, pradingusios tą pačią dieną. Ir taip pat nerastos...
Kapstantis vis giliau, Grensui pamažu ima vertis už šių dingimų slypinti kraupi tiesa, todėl jis priverstas kreiptis į slaptą policijos bendradarbį Pietą Hofmaną, nors kartą jam buvo žadėjęs, kad iš jo pagalbos daugiau neprašys. Nuo šiol jiedu abu bus priversti leistis į tamsiausius pasaulio užkaborius ir susigrumti su blogiu pačioje sudėtingiausioje, nešvariausioje ir pavojingiausioje kovoje, kokia tik gali būti...
Andersas Roslundas (gim. 1961) – SVT televizijos laidos „Kultūros naujienos" įkūrėjas ir pirmasis vadovas, garsus Švedijos kriminalinių romanų autorius, išgarsėjęs kūriniais, parašytais kartu su Börge Hellströmu ir Stefanu Thunbergu. Jis apdovanotas „International Dagger" prizu už geriausią Europos detektyvinį romaną, „Konomys" apdovanojimu už geriausią Azijoje išleistą kriminalinį romaną, „Glasnyckeln" prizu už geriausią Šiaurės šalių detektyvą ir premija už geriausią Švedijos detektyvą. Autoriaus knygos leidžiamos 36 kalbomis. Autoriaus kūryba bus tikras atradimas tokių rašytojų kaip Jo Nesbø ir Larsas Kepleris gerbėjams.
Užsisakykite
Kyra Sundance „10-ties minučių šuns dresūros užsiėmimai“
Knygoje „10-ties minučių šuns dresūros užsiėmimai. Užimtam šuns šeimininkui" aprašyti žaidimai - daugiau nei tik smagūs užsiėmimai. Kiekvienas jų yra tam tikras iššūkis jūsų šuniui, siekiant mokyti susitelkti, lavinti jo pasitikėjimą savimi, koordinaciją, jėgą ir sugebėjimą klausyti nurodymų. Prie kiekvieno žaidimo rasite langelį, pavadintą „Mokomi įgūdžiai", kuriame bus išvardintos visos mokymosi galimybės, susijusios su žaidimu.
Šie žaidimai sukurti dirbti kartu, tačiau būtent jūsų šuniui teks atsakomybė sprendžiant iškilusią problemą. Nesistenkite savo augintinio per daug kontroliuoti, o labiau skatinkite jį eksperimentuoti. Nepamirškite, jog jums šie žaidimai gali pasirodyti lengvi, tačiau šuniui iš pradžių bus sudėtingi ir sunkūs.
Užsisakykite
Kristina Ohlsson „Vaiduoklių namo paslaptis“
Siaubo detektyvas 8-12 metų vaikams.
Atostogų metas. Iki Kalėdų liko vos kelios dienos. Alba su mažąja sesute Elena atvyksta į Šerndaleną aplankyti savo dėdės Baltazaro. Jis, norėdamas jas nustebinti, parodo rudenį aukcione įsigytą pirkinį. Tai nuostabus miniatiūrų namelis, kadaise pagamintas garsaus staliaus.
Alba negali atitraukti nuo jo akių. Ji yra turėjusi lėlių namelį, kai buvo maža. Tačiau dėdės Baltazaro namelis kitoks. Tiesą sakant, jis atrodo kaip tikras namas.
Tą pačią naktį Alba staiga išgrista namelyje besišnabždančius paslaptingus balsus. Jie sako, kad Kalėdos – pats pavojingiausias metas. O tada kažkas mažojo namelio krosnyje įžiebia ugnį...
Netrukus Alba randa namelyje paliktą staliaus laišką. Jame rašoma apie paslaptingą Kolekcininką... Alba supranta, kad jis grįžo.
Sniego audra vis stiprėja. Niekas į miestelį negali nei atvykti, nei išvykti iš jo. Kas bus su Kalėdomis? Ar seserų tėvai spės atvykti? Ar Alba spės sustabdyti Kolekcininką, kol dar ne vėlu? Kuo ji gali pasitikėti Šerndalene?
Kristina Ohlsson šiuo metu gyvena Stokholme. Ji yra dirbusi Švedijos slaptojoje tarnyboje ir Užsienio reikalų ministerijoje, bet nuo 2012 m. visą dėmesį skiria rašymui. Sukūrusi istorijas apie Ohiuse gyvenančius draugus „Stiklo vaikai", „Sidabrinis vaikas" ir „Akmeniniai angelai" bei nuotykių romaną „Hester Hilo paslaptis", K. Ohlsson neabejotinai priklauso Švedijos detektyvų kūrėjų elitui ir yra viena iš labiausiai vertinamų vaikams rašančių šalies autorių.
Užsisakykite
Bjarne Blomkvist „Trijulės byla. Vagystė muziejuje“
DETEKTYVAS SU UŽDUOTIMIS 6–8 M. VAIKAMS.
Tai jau trečiasis Bjarne Blomkvist detektyvas vaikams, išleistas lietuviškai. Karlas, Benas ir Semra turi padėti išnarplioti mįslę. Įsilaužta į muziejų! Bet, keista, niekas iš jo nepavogta. Priešingai, paveikslų tik padaugėjo – vietoje vieno, kabojusio ant sienos, radosi du, pastatyti ant grindų. Kuris gi iš jų tikrasis? Semra, Karlas ir Benas baisiai nustebę. Kokia šio mįslingo įsilaužimo paslaptis?
Semra – 9 metų, sportiška, bėgioja, karstosi, važinėja riedlente. Karlas – 10 metų, Beno brolis, mėgsta detektyvus. Benas – 6 metų, technikos ekspertas, išmano viską, kas susiję su mechanika.
Knyga 6–8 metų vaikams su daugybe paveikslėlių, galvosūkių ir žaidimų! Mokytis skaityti – sudėtingas darbas, įveikiamas mažais žingsneliais. Užduotys ir galvosūkiai knygos pabaigoje paskatins žiūrėti į skaitymą kaip į žaidimą. Taip iš pradedančiųjų skaitytojų išauga tikri skaitymo profesionalai!
3 pakopų skaitymo malonumas:
• Didelės raidės
• Trumpos pastraipos
• Paveikslėliai, padedantys suvokti tekstą pradedantiesiems skaitytojams. Užsisakykite
Kostas Kubilinskas „ Kas ten miške traška braška?
Rinktinėje „Kas ten miške traška braška" sudėtos gražiausios eiliuotos Kosto Kubilinsko pasakos: „Apie narsųjį strazdą", „Lapės radybos", „Vilkas uodegą prišalo" ir kitos.
Paimkite šią knygelę, perskaitykite ir sužinosite miško žvėrelių bei paukštelių linksmus nutikimus.
Sužinosite gudruolės lapės ir amžinai alkano vilko nuotykius...
Tekstai išspausdinti didžiosiomis raidėmis.
Skiriama šeimyniniam skaitymui.
Užsisakykite
Sandra Valavičiūtė „Mįslių gatvė“
Uvis vakar tapo paštininku, o šiandien jo laukia pirmoji, netikėtumų kupina darbo diena. Vienoje rankoje priešpiečiai, kitoje – pirmasis laiškas. Tik kaip surasti laiško gavėją poną Zuikį, kai vietoje namų numerių gatvėje – vien mįslės? Mažąjį skaitytoją Uvis kviečia kartu leistis į kelionę, minti mįsles ir surasti Zuikį.
Knygelė skirta 3–6 metų pasaulio tyrinėtojams.
Užsisakykite
„Legenda apie Gedimino pilį“
„Ir papasakojo kunigaikštis Gediminas, kaip jam prisisapnavo geležinis vilkas, staugiantis kalno viršūnėje, ir tokiu garsiu balsu, kad jis skriejo per girias, upes ir kalnus....“
„Legenda apie Gedimino pilį“ – viena gražiausių legendų apie Vilniaus miesto įkūrimą, jo pradžią, apie kunigaikštį Gediminą ir jo sapną. Tame sapne Geležinio vilko staugimas – tai sklindanti to miesto garbė, kuri nuaidės per visą pasaulį.
Užsisakykite
Marie Voigt „Švieselė sužibusi naktį“
Tamsa reikalinga tam, kad matytume šviesą.
Betė labai mėgo vakarus. Kodėl? Juk akivaizdu – vakarais nutinka kas nors netikėta ir net stebuklinga! Štai kartą Betę aplankė meškutis Kosmo, kuris bijojo tamsos. Ak, kaip Betė panoro, kad Kosmo daugiau jos nebijotų. „Matai, – tarė jam mergaitė, – tamsa mums reikalinga tam... kad matytume šviesą."
Ir tada juodu į nuostabią kelionę pakvietė pats Mėnulis. Vedini jo siųstos švieselės mergaitė ir meškutis žengė vis gilyn į girią. Ar bent numanote, kokie išbandymai jų laukė?
Drąsiai ženkite su jais. Taip išmoksite nebebijoti, sužinosite, kaip mažose širdelėse įsižiebia didelė draugystė, ir nejučia atsidursite... džiugių sapnų pasaulyje.
Užsisakykite