Naujos knygos
Marius Daraškevičius „Magiškiausias kambarys, arba Dvaro vaistinėlė“
Dvaro vaistinėlė – magiškiausias kambarėlis, leidžiantis dirstelėti į nematomą dvaro pusę. Kaip tik čia, paslėptos nuo pašalinių akių, saugiai nuguldavo visos gėrybės: nuo vaistų ir tinktūrų iki dvarininkių „laboratorijose" pagamintų gražinimosi priemonių, nuo trauktinių iki nekasdienių gardėsių.
Ši nepelnytai pamiršta dvarų kultūros dalis šiandien kelia daug klausimų. Kada vaistinėlė atsirado ir kaip keitėsi? Ką naujo apie dvaro kasdienybę mums atskleidžia vaistinėlės patalpa ir čia saugoti turtai? Galiausiai, ar gali būti, kad naujas formas įgijusios vaistinėlės egzistuoja ir šiandien?
Išnarpliojęs vaistinėlės detektyvą supratau, jog mano Jurbarke gyvenusių Tėvukų (taip vadinome senelius) patalpa verandoje, vadinta „po laiptu", buvo senosios vaistinėlės atgarsis. Joje stiklainiuose ant lentynų buvo surikiuoti namų gamybos vaistai, puodynėse laikyti taukai, kabojo kumpiai ir dešros, visuomet buvo užtaisyti slastai pelėms. Tai buvo vėsus, tamsus, sumišusių kvapų pilnas kambarėlis. Galbūt užvertus šią knygelę ir jūs atrasite magišką kamarėlę savo prisiminimuose, senelių ar prosenelių namuose.
Marius Daraškevičius – humanitarinių mokslų srities menotyros krypties daktaras, Vilniaus dailės akademijos Panemunės pilies direktorius. 2021 m. apsigynė disertaciją „Valgomasis Lietuvos dvarininkų namuose XIX amžiuje". Tyrinėja XVIII a. pabaigos–XX a. pradžios Lietuvos dvarų sodybų architektūrą, interjerą, taikomąją ir dekoratyvinę dailę, bajorų valgomojo kultūrą.
Užsisakykite
Užsisakykite
Ben Wilson „Metropolis: Miesto istorija – nuo senovės iki šiandien“
Knyga atskleidžia stulbinančią žmonijos urbanizavimosi istoriją, parodo miesto reikšmę civilizacijos raidai ir pasakoja, kaip iš olų išlindę Homo sapiens savo rankomis sukūrė milžiniškus didmiesčius: iš pradžių – su prabanga tviskančiais turgumis, o paskui – ir su debesis remiančiais dangoraižiais. - Miesto tyrinėtojas, knygų apie Vilnių autorius Darius Pocevičius
Britų istorikas Benas Wilsonas mus veda per 26 pasaulio miestus, pradėdamas nuo Uruko, gyvavusio 5000 m. pr. Kr. ir minimo „Gilgamešo epe". Kiekviename iš aprašomų metropolių buvo sukurta kas nors nauja: Antikos Atėnai išrado susirinkimų aikštę agorą, svarbiausiame Artimųjų Rytų centre Bagdade jau IX amžiuje vyko pasaulinė prekyba ir klestėjo neregėta prabanga, XVII amžiaus Amsterdame ranka buvo pasiekiami visi įmanomi namų patogumai ir puošmenos, XIX amžiaus Paryžiuje miesto gyvenimo įspūdžius fiksavo vaikštūnas stebėtojas – flâneur, o Londone įkurta Karališkoji mokslo draugija mokslą pavertė viešųjų debatų objektu. Iš šių dienų miestų Wilsonas kviečia mus aplankyti vertikalųjį, pasak architekto Le Corbusier, Niujorką, į plotį išsidriekusį Los Andželą, šešėlinės „pasidaryk pats" ekonomikos grynuolį Lagosą ir didžiausią pasaulio metropolį Tokiją.
Andreas Kossert „Rytprūsiai: istorija ir mitai“
Istorijos mokslų daktaro, Vidurio Europos istorijos tyrinėtojo Andreaso Kosserto knygoje – išsami tūkstantmetė Rytų Prūsijos istorija, papasakota be politinių iškraipymų, kurie visąlaik trukdė suvokti Rytprūsius kaip unikalų, atvirą, daugiatautį kraštą. Kieno Rytprūsiai yra dabar – vokiečių, lenkų, lietuvių ar rusų žemė? Mes sakome Mažoji Lietuva, lenkai – Warmia i Mazury, rusai – Калининградская область, vokiečiai – Ostpreußen, bet visi kalbame apie tą patį: nuostabią vietą, esančią tarp Vyslos ir Nemuno žemupių, kuri atgyja bendroje šio krašto istorijoje. Rytprūsiai nustojo egzistuoti sulig Antrojo pasaulinio karo pabaiga, o jos gyventojai už nacistinės Vokietijos pradėtą karą sumokėjo brangiausią kainą – liko be tėvynės.
Ši knyga – tai raginimas neleisti nugrimzti Rytprūsiams į nebūtį ir toliau rašyti bendrą šio krašto istoriją, vykusią bei vykstančią po 1945 metų.
Užsisakykite
Užsisakykite
Jindřich Mann „Praha, iki pareikalavimo“
„Praha, iki pareikalavimo" – daugiasluoksnis autobiografijos požymių turintis pasakojimas apie garsią XX a. rašytojų šeimą. Jos autorius Jindřichas Mannas – rašytojo Heinricho Manno, žymiojo Thomo Manno brolio, anūkas, gimęs komunistinėje Čekoslovakijoje penktajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.
Pasakodamas apie mažai žinomą Mannų šeimos gyvenimo periodą autorius leidžiasi į nepaprastą kelionę sekdamas praeities pėdsakais. Iš vaikystės prisiminimų, šykščių tėvų pasakojimų, vėliau atrastų šeimos ir archyvinių dokumentų, istorinių faktų bei vertinimų jis tarsi audeklą audžia dvidešimtojo amžiaus Vidurio Europos paveikslą.
Pasakojimas aprėpia nuo komunistinėje Prahoje už tylos uždangos, kur apie daugelį dalykų buvo kalbama nebent pašnibždomis, augusio berniuko prisiminimų iki valstybės vadovų poelgių bei pasirinkimų motyvacijų, atskleisdamas ir Mannų šeimos gyvenimo vingius. Pasitelkdamas sapnus, fantazijas bei įvairias filosofines prielaidas, J. Mannas sulipdo paskiras mozaikos dalis ir sukuria šviesių žmogiškų portretų galeriją asmeninių, valstybinių ir tarptautinių tragedijų akivaizdoje.
Užsisakykite
Dorian Lynskey „Tiesos ministerija: George‘o Orwello 1984-ųjų biografija“
Dorianas Lynskey – britų žurnalistas, The Guardian, The Observer, GQ, Q, Empire, Billboard, The New Statesman bendradarbis; daugiausia rašo apie muziką, kiną, politiką. Jo knyga Tiesos ministerija (2019) Didžiojoje Britanijoje tapo bestseleriu, išversta ir verčiama į daugelį kalbų. Pasakojimo ašis yra romanas 1984-ieji ir jo autorius Georgeʼas Orwellas, bet Lynskey aprėpia gerokai plačiau ir pateikia intriguojantį tyrimą, kaip iš istorijos gimsta literatūra ir kaip literatūra paaiškina, išskleidžia istoriją ir gyvenamąją tikrovę.
Pirmą kartą 1949 m. išleistas Georgeʼo Orwello romanas apie totalitarinę sistemą 1984-ieji – viena tų kultinių knygų, kurios nepraranda aktualumo bėgant laikui ir sparčiai keičiantis pasauliui. Totalitarizmo ideologija atkakliai tebesiskverbia į realybę – ne tik atviromis, bet ir sumaniai dangstomomis formomis, ir Orwello knyga jas negailestingai demaskuoja. Lynskey įdėmiai įsižiūrėjo į 1984-uosius ir jų autoriaus biografiją, taip pat į pasaulio būvį nuo knygos atsiradimo iki mūsų dienų.
Autorius demaskuoja ne vieną mitą, pateikia gausybę intriguojančių faktų, atskleidžia neįtikėtiną 1984-ųjų idėjų sklaidą ir aktualumą – daugybė Orwello sugalvotų žodžių yra tapę bendriniais mūsų realybės reiškinių pavadinimais, jo knygos citatų gausu ir elitinėje, ir popkultūroje. Remdamasis Orwello knyga ir įžvalgomis, Tiesos ministerijos autorius provokuoja įdėmiau pažvelgti į mūsų pačių realybę ir savęs paklausti, ką konkrečiai kiekvienas galime ir privalome padaryti, kad ji netaptų pamėkliška totalitarinių sistemų įkaite.
Užsisakykite
Užsisakykite
Kunigas Algirdas Toliatas „Tikra tik viltis“
Kunigas Algirdas TOLIATAS (g. 1978) – Lietuvos policijos vyriausiasis kapelionas, 2018 m. apdovanotas Šv. Kristoforo statulėle už bendruomenės telkimą, šešeto knygų autorius. Jo pamokslų ciklo knygos „Žmogaus ir Dievo metai", „Gerumo liūnas", „Šeštas jausmas yra pirmas" (2016–218), taip pat „Ramybė tau" ir „Sekmadienio SMS" (2019) skaitytojų labai vertinamos ir nuolat perleidžiamos. „Tikra tik viltis" – septintoji kunigo knyga, kurioje jis jaukinasi esė žanrą.
Pagrindinis ir didžiausias kunigo A. Toliato įkvėpimas – gyvenimas ir Šventasis Raštas, pagrindiniai klausimai – moraliniai. Autorius nagrinėja amžinas ir kasdienes žmogaus gerumo ir padorumo, patikimumo, atjautos ir meilės artimui temas. Jis nepateikia atsakymų, tik apnuogina mintį ir skatina klausti. Ir vis kreipia prie tikėjimo bei vilties, kurią jam simbolizuoja Vilniaus senamiesčio Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia.
„Gal ir ateis diena, kai trauksime į ją klausytis Čiurlionio koncertų ir vargonų. Motorai ten gaudė aidžiai, pats girdėjau. Bet vargonai vis dėlto būtų geriau. Daug geriau..." – kadaise sakė Jurgis Kunčinas. Dabar joje skamba ne tik koncertai. Joje gimsta ir kasdienės mintys, kuriomis kunigas A. Toliatas dalijasi po atšventintos Ramintojos koplyčios skliautais.
Užsisakykite
Nijolė Narmontaitė „Aktoriai ir(gi) skanėdos: ko neragavo žiūrovai“
Kartvelai sako: „Gyvenimas yra šventė. Švęsk jį." Puikus posakis, man labai priimtinas, taigi kviečiu visus į teatro, virtuvės ir gyvenimo ŠVENTĘ.
Dievinu svečius, todėl visų šešių savo knygų herojus kviečiausi į namus, ruošiau jiems vaišes, nes tik taip įsivaizduoju bendravimą: degančios žvakės, skanus maistas, vynas, puiki kompanija ir istorijos, istorijos, istorijos: juokingos ir skaudžios, gyvenimiškos ir teatrinės...
Taip jau nutiko, mano mielieji, kad girdami mano patiekalus jūs įkvėpėte man pasitikėjimo, tad šalia smagių teatrinių istorijų dalijuosi ir savo kulinarinėmis paslaptimis.
Mano kalbinti žmonės šioje knygoje taip pat dalijasi savo receptais. Ir ne tik savo, o ir mamų, ir močiučių.
Ne vienas aktorius yra pasakojęs, kad maestro Miltinis buvo gurmanas, virtuozas virtuvėje, mėgdavęs išbandyti įvairiausius receptus ir vaišinti jais aktorius, savo draugus. Buvo net sugalvojęs įsteigti SKANĖDŲ DRAUGIJĄ (skanėda – žemaitiškas žodis, reiškiantis „skanaujantis, skaniai valgantis").
Tad kviečiu dabar visus į skanėdų draugiją: pasimėgaukite smagiomis istorijomis, paskanaukite mūsų patiekalų.
Nijolė Narmontaitė
Užsisakykite
Leonardas Gutauskas „Raudonoji jūra“
„Raudonoji jūra" – keturių apysakų rinkinys. Visas jas sieja gyvybės ir mirties susidūrimas.
„Mirties sode" suvedami du skirtingi veikėjai – muziejaus budėtoja Ieva, svajojanti apie šeimą, vaikus, ir iškamšų meistras ponas N. Ieva, suartėdama su meistru, atsiduria pamėklių – iškamšų karalystėje, tampa mirties apologeto fantazijų ir beprotybės liudininke.
„Liūtų kraujo" personažas – vaikas, jo fantazijos ir svajonės. Afrikiečių ir indėnų genčių „kare" sužeidžiamas Kauno berniukas, karščiuojanti sąmonė jį nuneša į Afriką, kur jis išgyvena neįtikėtinas patirtis – inicijavimą į vyrus, gazelių medžioklę, akistatą su nuodinga gyvate.
„Liūtų kraujo" personažas – vaikas, jo fantazijos ir svajonės. Afrikiečių ir indėnų genčių „kare" sužeidžiamas Kauno berniukas, karščiuojanti sąmonė jį nuneša į Afriką, kur jis išgyvena neįtikėtinas patirtis – inicijavimą į vyrus, gazelių medžioklę, akistatą su nuodinga gyvate.
„Pražūtinga trauka" tarsi pratęsia ankstesnės knygos „Pravardės" istorijas. Budėdamas prie pašarvotos žmonos Julijos, Juozapas prisimena nesantaikos graužiamą jųdviejų gyvenimą, žiaurius pokario įvykius.
„Kaizerio kulka" eksponuoja pačias pasakojimo galimybes: tą pačią istoriją – kaip kaizerio kulka pašovė poną jo kambaryje – pasakoja aštuoni personažai, visi monologai žavi sava logika ir stiliumi.
Leonardas Gutauskas – Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, beveik penkiasdešimties poezijos, prozos bei knygų vaikams autorius, garsus dailininkas. Jo knyga „Pravardės" buvo įtraukta į geriausių 2018 metų knygų penketuką.
Užsisakykite
Užsisakykite
Aušrinė Tilindė „Pabėgimas“
Praeities vaiduokliams sienos neegzistuoja – jie visada šalia... Įspūdingas debiutinis Aušrinės Tilindės romanas „PABĖGIMAS“ – unikalus ir jautrus pasakojimas apie žmonių likimus ir savo tapatybės paieškas. Vėlyvojo pokario laikotarpis, Lietuvos nepriklausomybės atgavimas, Vokietijos susiskaldymas, Berlyno sienos griūtis ir dabartinės Europos migracijos problemos meistriškai supinamos į su niekuo nepalyginamą epinį siužetą, kuris privers kitomis akimis pažvelgti į sudėtingą Europos praeitį, mus supančius jos palikuonis ir istorinę mūsų tautos atmintį.
Kartais norisi pabėgti nuo visko. Nuo savęs, praeities, patirtų išgyvenimų ir žmonių, kurie sukėlė niekuo nenumalšinamą geliantį skausmą... Bet ne visada pavyksta. Praeitis alsuoja į nugarą ir sugrįžta vis kitais pavidalais...
Paulius nebėgo. Jį prievarta išvežė, atskyrė nuo mamos, nuo šeimos ir įprastos aplinkos. Atsidūręs Vokietijoje ir įvaikintas darnios šeimos, jis vis negalėjo patikėti, kad jo gyvenime gali būti ir gėrio... Deja, palaiminga ramybė netruko ilgai.
Greta pabėgo iš Lietuvos, ieškojo geresnio gyvenimo Vokietijoje, nes būdama žydė gimtojoje šalyje dažnai sulaukdavo tik neteisybės ir neapykantos, po karo niekur nedingusios, tik įsišaknijusios giliai žmonių širdyse, beveik nepastebimos, tačiau gebančios griauti gražiausias jos svajones. Bet ar likimas nesuduos jai dar vieno smūgio? Tada, kada ji mažiausiai jo tikėsis...
Ingrida troško išgelbėti pasaulį. Tapdama policininke ji užsibrėžė tikslą bent taip ištaisyti savo senelių klaidas, neapsakomo žiaurumo skriaudas, kurias jie padarė žydams. Nes ji tikėjo, kad visi žmonės lygūs ir turi teisę gyventi. Gyventi be minčių, jog netrukus privalės bėgti... Tačiau kas išgelbės ją pačią, kai teks akis į akį susidurti su neapsakomu žmonių žiaurumu?
Užsisakykite
Užsisakykite
Alvaro Enrique „Staigi mirtis“
Roma, Navonos aikštė, 1599 metų spalio 4-oji, vidurdienis. Brutaliame teniso mače susitinka italų tapytojas Karavadžas ir ispanų poetas Kevedas. Abu palaidūnai gina savo garbę, nors ši sąvoka ima prarasti prasmę netikėtai išsiplėtusiame pasaulyje.
Skaitytojas čia – ne tik varžybų stebėtojas, Staigi mirtis pateikia visą virtinę įvykių, nulėmusių šią dvikovą. Anglijoje Henrikas VIII įsako nukirsdinti karalienę Aną Bolin, iš kurios legendinių garbanų pagaminamas trokštamiausias teniso kamuoliukas. Kitapus vandenyno konkistadoras Hernanas Kortesas ir jo vertėja bei meilužė, majų princesė Malinali rezga planus ir nukariauja ištisas imperijas. Atokioje Meksikos kolonijoje vyskupas Vaskas de Kiroga perskaito Tomo Moro Utopiją ir, įtikėjęs, kad tai – visuomenės santvarkos vadovėlis, sekdamas Moro pateiktais pavyzdžiais įkuria haliucinogeninius grybus valgančių ir iš plunksnų meninius šedevrus kuriančių indėnų kaimelį.
„Staigi mirtis“ – kaleidoskopiškas, vizionieriškas romanas, kuriame susiduria tolimi pasauliai, išsilenkia laikas, griūva ir liepsnoja senosios tradicijos. Knygoje, įmantriai sudėliotoje iš margų istorijos skiaučių, apstu meilės ir karo istorijų, popiežiškų dramų, meninių ir religinių revoliucijų, egzekucijų ir utopijų. Tai – žymaus meksikiečių rašytojo Álvaro Enrigue'ės pasiūlyta didinga šiuolaikinės Europos alegorija, kurioje jis, blaškydamasis tarp Senojo ir Naujojo pasaulių, praeities ir ateities, europiečių ir majų istoriją vaizduoja kaip intensyvų, nepadorų, absurdišką ir, svarbiausia, nesibaigiantį teniso mačą.
Užsisakykite
„Staigi mirtis“ – kaleidoskopiškas, vizionieriškas romanas, kuriame susiduria tolimi pasauliai, išsilenkia laikas, griūva ir liepsnoja senosios tradicijos. Knygoje, įmantriai sudėliotoje iš margų istorijos skiaučių, apstu meilės ir karo istorijų, popiežiškų dramų, meninių ir religinių revoliucijų, egzekucijų ir utopijų. Tai – žymaus meksikiečių rašytojo Álvaro Enrigue'ės pasiūlyta didinga šiuolaikinės Europos alegorija, kurioje jis, blaškydamasis tarp Senojo ir Naujojo pasaulių, praeities ir ateities, europiečių ir majų istoriją vaizduoja kaip intensyvų, nepadorų, absurdišką ir, svarbiausia, nesibaigiantį teniso mačą.
Užsisakykite
Osamu Dazai „Netekęs teisės būti žmogumi“
Tai kūrinys apie užribio žmogų, vardu Jodzo Oba, papasakotas iš neutralaus stebėtojo perspektyvos. Atsitiktinai randamos trys pagrindinio knygos personažo įvairių gyvenimo tarpsnių fotografijos. Jos sukrečia tuo, kas regima įamžinto žmogaus veide.
Kartu aptinkamos ir Jodzo užrašų knygos, kuriose jis pasakoja tragišką savo gyvenimo istoriją. Nuo pat vaikystės Jodzo nepajėgė perprasti visuomenės elgesio normų. Vėliau, jau bręsdamas ir siekdamas žmonių palankumo, jis nejučia prisiima juokdario vaidmenį. Šis vaidmuo padeda užmezgti šiokius tokius santykius, tačiau pamažu nuveda į savidestrukciją. Jodzo netenka žmogaus statuso, bet netikėtai įgyja naują – šventojo – reputaciją.
Osamu Dazai laikomas vienu svarbiausių ir labiausiai intriguojančių XX a. japonų rašytojų. Kritikų jis ypač vertinamas dėl autobiografiniais elementais prisodrintų kūrinių, kurie Japonijoje priskiriami savotiškam „romano apie save" žanrui.
Užsisakykite
Užsisakykite
Mario Vargas Llosa „Sunkūs laikai“
Sugriauti demokratijos principams XX a. pakako... banano.
Gvatemala, 1954-ieji. Prezidentas Chakobas Arbensas šalyje siekia įvesti demokratiją ir modernizuoti valstybę pakeldamas vietinių, kurių dauguma neturi žemės ar galimybės įgyti išsilavinimo, gyvenimo kokybę. JAV kompanija „United Fruit", pajutusi planuojamų reformų keliamą grėsmę verslui, ima spausti Vašingtoną pasirūpinti, kad Gvatemalos prezidentas būtų pašalintas.
Remiamas CŽV, pulkininkas leitenantas Karlosas Kastilijas Armas suorganizuoja karinį perversmą, kurio metu Chakobas Arbensas nuverčiamas, apkaltinus jį palaikant ryšius su sovietais. Atsikračius prezidento ir jo patarėjų, jų vietas užėmė kompanijai „United Fruit" parankūs asmenys. Taip siekis modernizuoti Gvatemalą pražuvo kartu su antrojo demokratiškai išrinkto prezidento nuvertimu.
Įvykių epicentre atsiduria Marta Borera Para – nepaprasto grožio moteris. Paauglystėje pastojusi nuo tėvo geriausio draugo, yra už jo prievarta ištekinama, tačiau santuokai nesusiklosčius Marta pabėga. Neturėdama kur eiti, patraukia pas tuometį prezidentą. Pasinaudojusi sumanumu ir šalyje susiklosčiusia padėtimi, ji iškyla ir kartu įrodo, kad nėra tik nelaiminga vargšelė, vyrų intrigų auka.
Sodriu stiliumi parašytoje knygoje autorius, remdamasis tikrais faktais ir realiai gyvenusių asmenybių istorijomis, piešia ano meto Centrinės Amerikos nusikaltėlių pasaulį, kuriame šnipinėjimas, užsakomosios žmogžudystės ir išdavystės – kasdienybė. Gvildenant, kaip propagandos žala, tarptautiniai sąmokslai ir interesų konfliktai Šaltojo karo metais nulėmė visos Lotynų Amerikos likimą, atskleidžiama, kokių padarinių gali turėti melas, paskleistas kaip tiesa. Mario Vargas Llosa (g. 1936) – vienas ryškiausių ir svarbiausių Lotynų Amerikos rašytojų, pripažintas visame pasaulyje. Politikas, žurnalistas, literatūros kritikas. 2010 m. pelnė Nobelio literatūros premiją. M. V. Llosos kūryba įtraukia, stebina ir provokuoja skaitytoją.
Užsisakykite
Sodriu stiliumi parašytoje knygoje autorius, remdamasis tikrais faktais ir realiai gyvenusių asmenybių istorijomis, piešia ano meto Centrinės Amerikos nusikaltėlių pasaulį, kuriame šnipinėjimas, užsakomosios žmogžudystės ir išdavystės – kasdienybė. Gvildenant, kaip propagandos žala, tarptautiniai sąmokslai ir interesų konfliktai Šaltojo karo metais nulėmė visos Lotynų Amerikos likimą, atskleidžiama, kokių padarinių gali turėti melas, paskleistas kaip tiesa. Mario Vargas Llosa (g. 1936) – vienas ryškiausių ir svarbiausių Lotynų Amerikos rašytojų, pripažintas visame pasaulyje. Politikas, žurnalistas, literatūros kritikas. 2010 m. pelnė Nobelio literatūros premiją. M. V. Llosos kūryba įtraukia, stebina ir provokuoja skaitytoją.
Užsisakykite
Daphne du Maurier „Prancūzo įlanka“
Anglijos restauracijos laikotarpio rūmuose ponia Dona Sent Kalum garsėja skandalais ir polinkiu į paikystes – šitaip mėgina prablaškyti įgrisusią kasdienybę. Giliai širdyje ji vis dėlto geidžia kitokio gyvenimo, nuoširdžios meilės, švelnumo. Siekiant šio tikslo Donai nebaisūs jokie pavojai.
Ji paklūsta širdies balsui ir iš troškaus Londono pabėga į atkampų Navrono dvarą, vildamasi nuošaliuose jo miškuose ir slaptuose užutėkiuose atrasti dvasios ramybę. Ten ji patiria tikrą aistrą, įsimyli bebaimį piratą, medžiojamą Kornvalio gyventojų, – prancūzą, kuris, kaip ir pati Dona, dėl vienos džiaugsmo akimirkos yra pasiryžęs rizikuoti gyvybe.
Užsisakykite
Užsisakykite
Laura Madeleine „Kur sirpsta laukinės vyšnios“
1919-aisiais, karui pasibaigus, Emelinos Vein pasaulį taika ir ramybė aplenkė. Pelkėtos Norfolko apylinkės jai teprimena tuos, kurių neteko. O kur dar pečius užgulusi skolų našta, kurios slegiama mergina svarsto parduoti Halertono dvarą – namus, dar taip neseniai pilnus gyvybės ir džiaugsmo. Emelina nori įrodyti galinti pasirūpinti savimi ir dvaru, tačiau viskas ima slysti iš rankų – galiausiai, apimta gilios nevilties, ji slapta įšoka į traukinį ir leidžiasi į nežinią.
Mergina atsiduria Pietų Prancūzijoje, kur ją priglaudžia „Kavinės pasaulio pakrašty" savininkė, visų vadinama Motinėle. Čia Emelina atranda visiškai kitokį pasaulį. Pasaulį, kuriame vyrauja nuostabių skonių įvairovė, o apelsinai, alyvuogės, laukinės žolelės ir daugybė kitų gėrybių byloja apie gausias derlingos ir vietinių mylimos žemės dovanas. Negana to, mintis nuo slogios praeities atitraukia dailus šeimininkės sūnus. Nors susižavėjimas juo merginai gali atnešti nemalonumų – ne visi nusiteikę svetingai priimti pašalietę.
Po penkiasdešimties metų, 1969-aisiais, ponia Malori, būsima Halertono dvaro paveldėtoja, kreipiasi į notarą, norėdama gauti įgaliojimą disponuoti nekilnojamuoju turtu. Tam reikia įrodyti, kad Emelina Vein, pradingusi 1919-aisiais, yra arba seniai mirusi, arba praradusi sveiką protą. Jaunas notaro asistentas Bilas Perčas siunčiamas į Norfolką ieškoti užuominų apie Emelinos likimą. Čia jam atsivers išdavysčių, meilės ir paslapčių kupina istorija, priversianti jaunuolį suabejoti, ar elgiasi teisingai, siekdamas įgyvendinti ponios Malori užmojį.
Laura Madeleine (g. 1988) – britų autorė, parašiusi keturias knygas. Romanai „Saldžiai karti Paryžiaus istorija" („Sofoklis", 2015) ir „Mūsų paslaptys" („Sofoklis", 2020) sulaukė didelio skaitytojų susidomėjimo.
Užsisakykite
Užsisakykite
Judithe Little „Seserys Chanel“
Romanas apie išgyvenimą, meilę, praradimus ir triumfą – ir dvi seseris, visiems laikams pakeitusias pasaulio mados istoriją.
Antuanetė ir Gabrielė „Koko" Šanel įsitikinusios, kad joms skirta „kai kas geresnio". Ankstyvoje vaikystėje paliktos šeimos, jiedvi užaugo auklėjamos pamaldžių vienuolių, kurios ruošė jas paprastam gyvenimui ir prekybininko ar ūkininko žmonos vaidmeniui. Mergaičių ateities svajones palaikė tik naktimis slapčia skaitomi meilės romanai ir madingų žurnalų iškarpos, suslapstytos po grindų lentomis.
Vienuolyno sienos negali jų įkalinti amžiams ir, sulaukusios brandos, seserys jį palieka, tvirtai pasiryžusios įrodyti savo vertę jų niekada nepripažinusiai visuomenei.
Antuanetės ir Gabrielės kelionė iš skurdo vingiuoja pro stilingas Muleno kavines, kurortinį Viši miestą ir jo kabareto sales, kol galiausiai atveda į Paryžių, į Kambono gatvę. Čia jos atidaro nedidukę skrybėlių parduotuvę. Seserų Šanel verslas įsitvirtina ir išsiplečia į prabangius Prancūzijos kurortinius miestus. Bet, prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, gyvenimas negrįžtamai pasikeičia ir seserys turi sukaupti drąsą, kad susikurtų savo vietą pasaulyje, net ir atskirtos likimo viena nuo kitos.
Užsisakykite