Jonavos krašto istorijos datos

  • Manoma, jog 1319 m. prie Žeimių įvyko didelis lietuvių mūšis su kryžiuočiais (pagal M. Strijkovskį).
  • 1363 m. „Livonijos Kronikoje“ minimi ŽEIMIAI. Istoriniuose šaltiniuose Žeimiai minimi ir 1384 m. bei 1402 m.
  • 1364 m. kryžiuočių kronikose pirmą kartą minimas SVILONIŲ kaimas.
  • 1373 m. JONAVOS vietovės minimos „Livonijos kronikoje“.
  • 1382 m. „Naujojoje Prūsijos kronikoje“ pirmą kartą minima KULVOS gyvenvietė.
  • 1385 m. pirmą kartą minima VISVALDĖS pilis ant Neries kranto.
  • Jonavos istorija glaudžiai siejasi su Skarulių dvaru. Ten, kur dabar driekiasi azotinių trąšų gamykla „Achema“, šalia dunksojo Skarulių miestelis-dvaras. Tai labai sena gyvenvietė, vadinta Lipnikais ar Lipininkais. Šio kaimo apylinkėse archeologinių kasinėjimų metu rasta titnaginių ir keramikos dirbinių iš IX tūkstantmečio prieš Kristų.
  • 1522 m. istoriniuose šaltiniuose minimi LIPNIKŲ (nuo XVI a. pab. – Skarulių) dvaras ir bažnyčia.
  • 1595 m. istorijos šaltiniuose pirmą kartą minima Žeimių mokykla.
  • 1622 m. pastatyta Skarulių Šv. Onos bažnyčia ir varpinė. Fundatorius – didikas Andrius Skorulskis.
  •  XVII-XVIII a. Jonavos istorijoje ryškiausią pėdsaką paliko didikai Kosakovskiai.
  • Apie 1740 m. kitoje Neries pusėje Domininkas Kosakovskis pasistatydino sau dvarą, kuriame ir apsigyveno. Manoma, kad prie kelių kryžkelės besikuriančią naująją gyvenvietę Domininkas Kosakovskis pavadino savo tėvo Jono arba Jano vardu.
  • 1750 m. rugpjūčio 8 d. Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis Augustas III Marijai Kosakovskienei suteikė privilegiją: „…įkurti Jonavos miestelį, leisti jame turgus ir prekymečius, apgyvendinti laisvus įvairių religijų žmones, t. y. krikščionis, totorius, žydus…“. 1750 m. rugpjūčio 8 d. – JONAVOS MIESTO ĮKŪRIMO DATA.
  • 1750 m. Marija Zabielaitė Kosakovskienė pastatydino pirmąją medinę bažnyčią.
  • Nuo 1776 m. Jonava ir Skaruliai atiteko Domininko Kosakovskio ir Marijos Kosakovskienės sūnui, Vilniaus vyskupui Juozui Kosakovskiui, kuris naujai įkurtai gyvenvietei skyrė žymiai daugiau dėmesio negu jo tėvas Domininkas. Apie 1775 m. jis prie Jonavos bažnyčios įkurdino trinitorių (Marijonų) vienuolyną.
  • 1776 m. Jonavoje buvo du vienuolynai: vyrų ir moterų.
  • 1778 m. jau veikė alaus darykla.
  • 1789 m. Jonavoje gyveno 119 šeimų (iš jų – 60 žydų šeimų); 1790 m. – 144 šeimos.
  • 1793 m. Marijos Kosakovskienės sūnus vyskupas Kazimieras Kosakovskis pastatė jau mūrinę bažnyčią, kurią pats ir pašventino. Architektas – L. Stuoka-Gucevičius. 1934 m. bažnyčiai pristatyti bokštai.
  • 1812 m. Napoleono invazija sustabdė Jonavos miestelio plėtrą. Per ją žygiavo stambūs armijos kariniai daliniai. Prancūzai pasiekė Žeimius, Skarulius, Šėtą.
  • 1831 m. Jonavoje buvo įsitvirtinę Mauricijaus Prozoro vadovaujami sukilėliai.
  • 1833 m. Jonavoje veikė 6 krautuvės, 30 karčemų, mokykla, kurią lankė 40 vaikų.
  • 1835-1836 m. buvo nutiestas Peterburgo-Varšuvos traktas (pro Jonavą).
  • 1835 m. pastatyta senoji pašto stotis (architektas Vaclovas Ritšelis), dabar – Krašto muziejus. 
  • 1838 m. per Jonavą nutiesta viena pirmųjų carinėje Rusijoje bevielio optinio telegrafo linijų. 1854 m. ši linija pakeista elektromagnetinio laidinio telegrafo linijomis.
  • 1843 m. per Nerį įrengtas valdiškas savaeigis keltas (du kiti keltai buvo privatūs).
  • 1851 m. gyveno 1560 gyventojų. Miestelis garsėjo vežimų ir baldų gamyba.
  • 1854 m. Nerimi pro Jonavą praplaukė pirmasis garlaivis. Tai buvo istorinis įvykis visos Lietuvos laivininkystėje, nes „Neries“ vardu pavadintas laivas buvo pirmasis keleivinis garlaivis Lietuvos upėse.
  • Apie 1862 m. Jonavoje įvyko didelis gaisras.
  • 1863 m. sukilimas vėl nualino Jonavą.
  • 1867 m. Jonavoje įkurta pirmoji liaudies mokykla.
  • 1871 m. per Jonavą nutiestas Romnų-Liepojos geležinkelis.
  • 1871 m. iš Rumšiškių į Jonavą buvo perkelta pradinė mokykla, prie kurios įsteigta speciali amatų klasė su stalių-račių skyriumi. XIX a. pabaigoje veikė Jonavos dviklasė pradinė mokykla su batsiuvių amato klase, taip pat valdiška pradinių klasių liaudies mokykla.
  • 1871 m. Jonavoje gyveno 2920 žmonių. Miesto plotas siekė maždaug 53 ha.
  • 1880 m. buvo 3300 gyventojų.
  • 1892 m. pro Jonavą Neries upe praplaukė apie 5 tūkst. sielių.
  • 1893 m. ant Varnuvkos upelio veikė du malūnai. Mieste gyveno 3350 žmonių, iš jų – 3069 žydai.
  • 1893 m. buvo pastatyta stačiatikių cerkvė.
  • Spaudos draudimo metais aktyviai veikė knygnešiai. Uždraustą spaudą platino Justinas Vareikis (1870-1956) iš Jonavos valsčiaus, Saleninkų kaimo, Jonas Laurinavičius (1861-1943) iš Kvietkučių kaimo, Adomas, Mykolas ir Matas (1875-1962) Keliauskai iš buvusio Šėtos valsčiaus, Pauliukų kaimo, Raimundas Kaupas (1852-?) iš Žeimių valsčiaus, Nortautų kaimo ir kiti.
  • 1894 m. balandžio mėn. Jonavoje įvyko labai didelis gaisras.
  • 1899 m. buvo parengtas miesto atstatymo planas.
  • 1905 m. gegužės mėn. Jonavoje vėl įvyko bene didžiausias gaisras per visą jos gyvavimo istoriją. Tada sudegė daugiau kaip pusė miestelio, 2000 šeimų liko be pastogės.
  • 1908 m. tarp Jonavos ir Kauno pradėjo plaukioti garlaivis „Žvaigždė“.
  • 1909 m. pro Jonavą pradėjo važiuoti pirmieji keleiviniai autobusai (tarp Kauno ir Ukmergės).
  • 1912 m. Jonavoje pradėjo veikti degtukų fabrikas „Uran“.
  • 1913 m. ant Varnuvkos upelio įrengtas vandens malūnas ir lentpjūvė; gyveno 5644 žmonės.
  • 1914 m. pastatyti du tiltai per Nerį.
  •  XX a. pradžioje Jonava garsėjo staliais, račiais, batsiuviais.
  • 1918 m. Jonavos apylinkėse kūrėsi pirmieji savanorių būriai, vadovaujami karininko J. Variakojo.
  • 1918-1919 m. jonaviečiai aktyviai kovojo dėl Lietuvos nepriklausomybės.
  • 1922 m. vėl pradėjo veikti degtukų fabrikas „Uran“ (degtukų gamyboje įsigalėjus švedų monopoliui, 1930 m. fabrikas nustojo veikti). 1946 m. vietoj degtukų fabriko buvo nutarta įsteigti baldų įmonę.
  • 1922 m. mieste veikė 4 lentpjūvės, 5 garo malūnai, siaurųjų geležinkelių remonto, betono vamzdžių dirbtuvė, plytinė, koklių gamykla, elektrinė, keletas bankų.
  • 1923 m. Jonavai buvo suteiktos miesto teisės. Šiuo metu buvo 798 gyvenamieji namai ir 4115 gyventojų. Nepriklausomybės laikotarpiu sutvarkytos Jonavos gatvės – jos išgrįstos akmenimis.
  • 1928 m. prie kelio Jonava-Ukmergė buvo pastatytas Šaulių kryžius. Autorius – D. Leparskis. 1951 m. šis kryžius buvo nugriautas. 1990 m. Šaulių kryžius atstatytas. Atstatyto kryžiaus autoriai – tautodailininkai V. Kazlauskas ir J. Listvina.
  • 1931 m. pastatytas paminklas „Odisėjos“ ir „Iliados“ vertėjui dr. Jeronimui Raliui. Architektas – A. Netyksa.
  • 1932 m. Jonavoje veikė 45 dirbtuvės, 2 acto ir žvakių gamybos įmonės, 3 spirito varyklos.
  • 1935 m. Jonavoje suruošta tautos diena.
  • 1935 m. vietoje stačiatikių cerkvės (šalia Žeimių gatvės) pastatyta nauja mūrinė dviaukštė pradžios mokykla.
  • 1936 m. birželio 13 d., per Antanines, kariai Gaižiūnų kariniame poligone pastatė akmenį Antanui Smetonai su dedikacija „Prezidentui“. Sovietmečiu akmuo buvo nuverstas ir užkastas miške. 1989 m. akmuo atkastas ir pastatytas Rukloje. 1995 m. akmuo perkeltas į Rukloje dislokuoto LDK Algirdo bataliono teritoriją.
  • 1937 m. netoli geležinkelio stoties buvo atidaryta pradinė mokykla. 1955 m. ji reorganizuota į septynmetę, 1960 m. – į aštuonmetę, 1970 m. – į Jonavos 3-iąją vidurinę mokyklą. Nuo 2001 m. – „Lietavos“ pagrindinė mokykla.
  • 1938 m. Jonavoje veikė kilnojamasis kino teatras su 150 sėdimų vietų (savininkas – žydas Joffe Tevelis).
  • 1939 m. balandžio 1 d. duris atvėrė Jonavos viešoji biblioteka.
  • 1939 m. Jonavoje gyveno 5460 žmonių.
  • Tarpukario metais Jonavoje veikė per 20 stambių ir smulkių baldų dirbtuvių, gaminančių baldus visai Lietuvai, betono vamzdžių dirbtuvė, plytinė ir koklių gamykla, keli malūnai ir lentpjūvės, daugybė parduotuvių, keli bankai, siaurųjų geležinkelių remonto dirbtuvės, elektros stotis, vyno gamykla, saldainių fabrikėlis ir kitos dirbtuvės. 1940 m. prasidėjo pirmasis jonaviečių trėmimas į Sibirą.
  • 1941 m. birželio 14-osios naktį sovietiniai saugumiečiai suėmė ir ištrėmė per 60 Jonavos ir jos apylinkių šeimų (per 100 žmonių).
  • 1941 m. birželio 25 d. vokiečiai užėmė Jonavą. Pirmosiomis Antrojo pasaulinio karo dienomis mieste ir jo apylinkėse vyko smarkios rusų ir vokiečių kautynės, buvo sugriauta apie 70 proc. visų Jonavos pastatų. Genocido metu Jonavoje nužudyta per 2000 žmonių. Iš jų daugiausia buvo Jonavos žydai.
  • 1941-1953 m. iš Jonavos valsčiaus ištremta apie 1000 žmonių.
  • 1941 m. birželio 26 d. Skarulių kaime raudonarmiečiai sušaudė tris kunigus: Skarulių kleboną Pranciškų Vitkevičių, Veprių kleboną Boleslovą Vėgėlę ir Vilniaus krašto kunigą Zigmantą Stankevičių. Tais pačiais metais kunigų sušaudymo vietose buvo pastatyti kryžiai. Pokario metais jie buvo sunaikinti. 1989 m. atstatyti kryžiai sušaudytiems kunigams. Juos atstatė „Taurostos“ klubas drauge su rajono kraštotyros skyriumi. Kryžiai pastatyti kelyje Jonava-Skaruliai-Rukla.
  • 1944 m. liepos 29 d. didžiuliai mūšiai vyko Jonavos prieigose: rusai vijo vokiečius iš Jonavos rajono. Pokario metais apylinkėse vyko aktyvi rezistentų kova. Buvo įkurti „Pelėdos“, „Kardžio“, „Slyvos“, „Dobilo“, „Baravyko“, „Tigro“ ir kiti būriai.
  • 1947 m. vietoje buvusio degtukų fabriko pradėjo veikti baldų fabrikas; 1958 m. – baldų kombinatas.
  • 1947 m. Jonavoje veikė gimnazija. 1949 m. ji pavadinta vidurine mokykla, nuo 1968 m. – 1-ąja vidurine mokykla. 1993 m. mokyklai suteiktas Jeronimo Ralio vardas. Nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. – Jeronimo Ralio gimnazija.
  • 1950 m. Jonava tapo rajono centru.
  • 1951 m. kovo 2 d. pradėjo eiti rajoninis laikraštis „Pergalės vėliava“. Nuo 1965 m. – „Jonavos balsas“. 1997 m. laikraštis nustojo ėjęs.
  • 1960 m. Jonavoje įsikūrė Autotransporto įmonė.
  • 1962 m. pradėta statyti Azotinių trąšų gamykla.
  • 1965 m. vasario 9-oji – oficiali Azotinių trąšų gamyklos (dabar AB „Achema“, stambiausios chemijos pramonės įmonės Lietuvoje) įkūrimo data.
  • 1965 m. duris atvėrė kino teatras „Jaunystė“.
  • 1965 m. įkurta Jonavos muzikos mokykla, nuo 1994 m. – Jonavos meno mokykla, o nuo 2009 m. – Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokykla.
  • 1966 m. rugsėjo 1-ąją įsteigta Jonavos sporto mokykla.
  • 1967 m. įkurtas Jonavos chemijos statybos trestas.
  • 1968 m. atidaryta Jonavos 2-oji vidurinė mokykla. 1998-2008 m. – Jonavos „Santarvės“ vidurinė mokykla. 2008 m. įkurta Neries pagrindinė mokykla.
  • 1970 m. pastatyta autobusų stotis.
  • 1971 m. pastatyta 325 vietų ligoninė ir poliklinika.
  • 1972 m. įkurta Jonavos gelžbetoninių konstrukcijų gamykla.
  • 1974 m. pradėta naujo mikrorajono statyba Rimkų kaime.
  • 1974 m. pradėjo veikti Jonavos 4-oji vidurinė mokykla. Nuo 1995 m. – Senamiesčio vidurinė mokykla, o nuo 1998 m. – Senamiesčio gimnazija.
  • 1977 m. įkurta Jonavos mechaninė gamykla.
  • 1978 m. Smičkių kalnelyje, netoli Kulvos, pastatytas obeliskas A. Kulviečiui. Paminklo autorius – Kęstutis Gibavičius.
  • 1978 m. pastatyta naujoji Jonavos autobusų stotis. 2012 m. ji iš pagrindų renovuota.
  • 1980 m. Jonavos rajone buvo 47500 gyventojų.
  • 1981 m. rugsėjo 1-ąją pradėjo veikti Jonavos 5-oji vidurinė mokykla, 1997 m. pavadinta Justino Vareikio vardu, 2001 m. reorganizuota į pagrindinę mokyklą, nuo 2013 m. – Jonavos Justino Vareikio progimnazija.
  • 1985 m. įkurtas mėgėjų teatras, 1994 m. pavadintas Jonavos rajono savivaldybės mėgėjų teatru. Nuo 2007-2017 m. – Jonavos rajono savivaldybės teatras.
  • 1986 m. Jonavoje pastatytas naujas tiltas per Nerį.
  • 1988 m. liepos 25 d. Jonavos statybos treste įkurta Sąjūdžio rėmimo grupė. Lietuvos kultūros fondo rėmimo grupė įkūrė klubą „Taurosta“.
  • 1988 m. rugsėjo 1-ąją duris atvėrė Jonavos 6-oji vidurinė mokykla, 1997 m. pavadinta Raimundo Samulevičiaus vardu, 2001 m. reorganizuota į pagrindinę mokyklą, nuo 2013 m. – Jonavos Raimundo Samulevičiaus progimnazija.
  • ​1988 m. lapkričio 12 d. Sąjūdžio Jonavos rajono iniciatyva prie senosios arklių pašto stoties pastato, tuo metu ten buvo įsikūrusi biblioteka, iškilmingai iškelta pirmoji Jonavoje tautinė vėliava, prie pastato pritvirtinta memorialinė lenta. 
  • 1989 m. kovo 20 d. gamybiniame susivienijime „Azotas“ įvyko avarija.
  • 1989 m. birželio 13 d. geležinkelio stotyje atidengta memorialinė lenta Lietuvos tremtiniams.
  • 1989 m. rugpjūčio 1 d. atidarytas Jonavos krašto muziejus. Nuo 2018 m. sausio 1 d. – Jonavos rajono savivaldybės Kultūros centro krašto muziejus.
  • 1989 m. rugpjūčio 23 d. Baltijos kelyje (Panevėžio rajone) jonaviečiai pastatė ąžuolinį kryžių.
  • Nuo 1989 m. Jonavoje prie pirmojo Varnutės tvenkinio pradėtos švęsti Joninės. Joninių šventė Jonavoje įvardijama ir kaip miesto varduvių šventė.
  • Nuo 1989 m. organizuojamas bėgimas „A. Kulviečio paminklas – Jonava“. Nuo 1991 m. šis bėgimas vyksta kovo 11 d. ir yra skirtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai pažymėti.
  • 1990 m. pastatytas Atminimo akmuo Nepriklausomybės kovų dalyviams buvusiose miesto kapinėse (dabar Ramybės skveras).
  • 1990 m. pastatytas paminklas dramaturgui ir poetui Petrui Vaičiūnui Jonavoje. Skulptorius – Vladas Vildžiūnas.
  • 1990 m. sausio 27 d. Pageležiuose, prie kelio Jonava-Ukmergė, pastatytas stogastulpis dailėtyrininkui, muziejininkui, grafikui Pauliui Galaunei. Jį pastatė liaudies meistras R. Zinkevičius.
  • 1990 m. birželio 14 d. atidengtas koplytstulpis rezistentų atminimui prie Neries. Jo autoriai – Janina Listvina, Aldona Mačiulytė ir Vytautas Ilonis. 1994 m. šalia pastatytas metalinis kryžius ir betoninė sienelė su rezistentų vardų įamžinimu. Kryžiaus autorius – Zigmas Koncevičius, betoninės sienelės ir viso memorialo išdėstymo projektą ruošė architektas Vytautas Juraška. 2018 m. memorialo kryžius perkeltas prie Šv. Jokūbo apaštalo bažnyčios. Memorialo rezistencijos aukoms atminti paminklo vietoje bus statoma stela (paminklas/monumentas). 2018 m. birželio 14 d. čia užkasta laiko kapsulė su raštu. 
  • 1990 m., atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Jonavos rajono valdytoju išrinktas Vincentas Pranevičius, vėliau išrinkta savivaldybės taryba (pirmininkas – Edmundas Gedvila, valdytojas – Juozas Jokimas).
  • 1992 m. pastatyta tremtinių koplyčia Jonavos kapinėse. Architektė – Lina Preišegalavičienė.
  • 1995 m. pastatytas paminklas Abraomui Kulviečiui Ramybės skvere. Skulptorius – Vidas Cikana.
  • 1995 m. pastatyta Panoterių Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčia.
  • 1995 m. įkurta Jonavos rajono savivaldybė.
  • Po 1995 m. rinkimų į savivaldybės tarybą buvo panaikinta tarybos pirmininko pareigybė. Meru išrinktas Sąjūdžio tarybos pirmininkas Edmundas Simanaitis.
  • 1996 m. spalio 18 d. patvirtintas Jonavos miesto herbas.
  • Po 1997 m. rinkimų Jonavos rajono meru tapo Jonas Klemensas Sungaila.
  • Nuo 1998 m. Kultūros centras organizuoja meno forumą „HOMO LUDENS“.
  • 1999 m. Jonavos rajone buvo 55472 gyventojai. Iš jų: 36948 – mieste, 18524 – kaime.
  • 2000 m. kovo 19 d. Jonavos rajono meru išrinktas Egidijus Sinkevičius.
  • 2000 m. Jonavos rajono Garbės piliečio vardai suteikti Konstantinui Bogdanui, Stanislovui Gediminui Ilgūnui, Bronislovui Lubiui, Vincui Algirdui Pranckiečiui, Edvardui Prichodskiui ir Jeronimui Raliui.
  • Nuo 2001 m. birželio 28 d. iki 2002 m. birželio 27 d. rajono meru buvo Eugenijus Mažūnaitis.
  • Nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2011 m. balandžio mėn. mero pareigas ėjo Bronislovas Liutkus.
  • 2003 m. kovo mėn. Jonavos viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriuje buvo atidarytas pirmasis viešojo interneto centras, kuriame lankytojai nemokamai galėjo naudotis internetu. Jį įkūrė Verslo paramos ir informacinės visuomenės plėtrai aljansas „Langas į ateitį“.
  • 2003 m. balandžio mėnesį Jonavoje surengta Eurosavaitė.
  • 2003 m. birželio mėn. Kultūros centras prisidėjo prie TV3 akcijos „Laisvę Joninėms“. Jonavoje vyko teatralizuotos eitynės, koncertas, mitingas.
  • 2004 m. rugsėjo 25 d. miesto centre atidengtas skulptoriaus Stasio Žirgulio sukurtas monumentas „Šviesos bokštas”.
  • 2004 m. Jonavos rajono Garbės piliečio vardas suteiktas Teresei Žižienei.
  • 2006 m. Jonavos rajono Garbės piliečio vardas suteiktas Jonui Sirvydžiui.
  • 2008 m. gegužės 15 d. Jonavos viešoji biblioteka organizavo miesto šventę – Europos dienos paminėjimą – „Ekologiška aplinka – ateities Europa“.
  • 2008 m. birželio mėn. Ramybės skvere atidengtas menininkų Andriejaus Kazlausko ir Andriaus Šukučio sukurtas stogastulpis, skirtas Sąjūdžio 20-mečiui.
  • 2009 m. birželio 21 d. Santarvės aikštėje atidengtas paminklas raštijos pradininkui Abraomui Kulviečiui. Skulptoriai – Konstantinas Bogdanas ir Mindaugas Šnipas.
  • 2009 m. rekonstruota Sąjūdžio aikštė.
  • 2009 m. Jonavos rajone buvo 51676 gyventojai (iš jų: 34622 mieste, 17054 kaime).
  • Nuo 2011 m. balandžio 10 d. iki 2016 m. gruodžio 16 d. Jonavos rajonui vadovavo Mindaugas Sinkevičius. 
  • 2011 m. sutvarkyta Neries krantinė, nutiesiant dviračių-pėsčiųjų takus.
  • 2011 m. rugsėjo 1 d. Jonavoje duris atvėrė Alytaus kolegijos centras.
  • 2011 m. spalio 18 d. Kulvos dvare pastatytas paminklas Abraomui Kulviečiui.
  • 2012 m. atidaryta naujai rekonstruota Jonavos autobusų stotis.
  • 2012 m. rugsėjo mėn. atidaryta pavyzdinė dviračių trasa.
  • 2013 m. Jonavos rajone gyveno 45 195 žmonės. Iš jų mieste – 29 761, kaime – 15 434.
  • 2013 m. rekonstruotas senasis Jonavos tiltas per Nerį (uždarytas rekonstrukcijai 2013 m. gegužės 8 d., atvertas – 2013 m. gruodžio 18 d.)
  • 2013 m. pradėta Viešosios bibliotekos renovacija: pakeisti langai, uždengtas naujas stogas.
  • 2014 m. kraštiečiui rašytojui Grigorijui Kanovičiui suteiktas Jonavos rajono Garbės piliečio vardas.
  • 2014 m. Jonavos rajone gyveno 44 481 gyventojas.
  • 2014 m. Jonavoje, Girelės g., duris atvėrė nauji Nakvynės namai.
  • 2014 m. rugsėjo mėnesį Šveicarijoje atidarytas parkas iš akmenų, ant kurių įamžinti 34 kaimų pavadinimai.
  • 2014 m. gruodžio mėnesį prie „Lukoil“ degalinės atidaryta žiedinė sankryža.
  • 2015 m. pradžios duomenimis Jonavos rajone gyvena 44 470 žmonių.
  • 2015 m. sausio 18 d. atidarytas Jonavos slidinėjimo centras.
  • 2015 m. gegužės 26 d. oficialiai atidarytas rekonstruotas Joninių slėnis. Čia įrengtas amfiteatras, fontanai, pagalbinės patalpos, scena. 
  • 2015 m. gegužės mėn. pastatytas paminklas koncerno „Achemos grupė“ įkūrėjui, Jonavos rajono Garbės piliečiui dr. Bronislovui Lubiui. Skulptorius Alfonsas Vaura.
  • 2016 m. vasario 9 d. Lietuvos rekordų agentūra „Factum“ užregistravo jonaviečių sugalvotą ir pasiektą rekordą – „Masiškiausia Užgavėnių persirengėlių eisena“. Jonavos kultūros centro surengtoje Užgavėnių eisenoje dalyvavo 203 persirengėliai.
  • 2016 m. Jonavos kultūros centro iniciatyva pirmą kartą rajone organizuoti populiariausių rajono Jonų ir Janinų rinkimai. Jonų respublikos prezidentu „inauguruotas“ didžiausio jonaviečių palaikymo sulaukęs teatro režisierius Jonas Andriulevičius. 
  • 2016 m. liepos 6-ąją ant 25 m stiebo iškelta įspūdingo dydžio – 7,64 m ilgio ir 4,5 m pločio – Lietuvos trispalvė, kuri buvo pasiūta pagal specialų užsakymą. Įvairiomis progomis bus keliama ne tik trispalvė, bet ir tokio pat dydžio istorinė vėliava su Vyčiu ar Jonavos vėliava.
  • 2016 m. liepos 22 d. atidaryta Jonavos viešosios bibliotekos kieme įrengta Knygų terasa.
  • 2017 m. vasario 22 d. oficialiai atidaryta Jonavos sporto arena.
  • Nuo 2017 m. gegužės 25 d. Jonavos rajono savivaldybės mero pareigas eina Eugenijus Sabutis.
  • 2017 m. įsteigta Kasmetinė respublikinė Grigorijaus Kanovičiaus literatūrinė premija.
  • 2018 m. kovo 23 d. Žeimiuose atidarytas Konstantino Bogdano memorialinio muziejus (Žeimių seniūnijos pastato antrajame aukšte).

    ​Paruošė Informacijos ir kraštotyros skyrius

    ​Jei pastebėjote klaidą ar turite pasiūlymų, rašykite elektroniniu paštu: info@jonbiblioteka.lt
  
 Dalintis facebook
 Nusiųsti draugui
 Dalintis linkedin
 Dalintis google+
 Dalintis twitter
 Dalintis sms žinute
Jonavos rajono savivaldybės viešoji biblioteka, biudžetinė įstaiga
Adresas: Žeimių g. 9, LT-55158, Jonava Telefonas/faksas: (8 349) 53 160 El. paštas: biblioteka@jonava.rvb.lt Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas: 190313985
​Puslapio administratorius: info@jonbiblioteka.lt 


 DARBUOTOJAMS

 

© Jonavos rajono savivaldybės viešoji biblioteka
© PigiosSvetaines.lt