Jonavos krašto jubiliejinės datos 2020-aisiais metais

Apie 1510 m. Kulvoje (Jonavos r.) gimė vienas lietuvių raštijos pradininkų, lietuvių kultūros veikėjas Abraomas KULVIETIS. Vienas pirmųjų išvertė į lietuvių kalbą giesmių, psalmių, lotynų kalba paskelbė publicistinį raštą „Tikėjimo išpažinimas“ („Confessio fidei“, 1543 m.), kuriame išdėstė konfesines ir patriotines pažiūras. Iš verstų giesmių težinoma viena – „Malonus dėkavojimas“, kuri buvo išspausdinta M. Mažvydo giesmyne (1570 m.). Mirė 1545 m. birželio 6 d. Kulvoje, ten ir palaidotas.
Sukanka 510 metų.
1735 m. Martyniškio dvare (Jonavos r.) gimė bajoras, kaštelionas, antrasis Domininko Kosakovskio sūnus Antanas KOSAKOVSKIS. Buvo Livonijos kaštelionu ir Respublikos senatoriumi. Kartu su kitais broliais dalyvavo reformacinio Keturių metų seimo (1788–1792 m.) darbe. Mirė 1798 m. rugsėjo 25 d. Martyniškio dvare.
Sukanka 285 metai. Sausis
1890 m. sausio 4 d. Aukštosios Kulvos kaime (Jonavos r.) gimė žymus tarpukario Lietuvos pedagogas, visuomenės veikėjas, Jonavos vidurinės mokyklos steigėjas ir direktorius Jonas KARTANAS. 1918–1920 m. dirbo Jonavos pradinėje mokykloje, 1920–1932 m. – Jonavos progimnazijos direktoriumi. Mirė 1944 m. liepos 13 d. Vorkutos lageryje.
Sukanka 130 metų.
1900 m. sausio 13 d. Graužiečiuose (Ukmergės r.) gimė dramaturgas, poetas, kunigas Juozas KATINAS. Leido šviečiamojo pobūdžio krikščioniškus leidinėlius. J. Rimbaudo slapyvardžiu paskelbė pjesių, sueiliavo poezijos, išleido 3 knygeles: „Išpažinties auka“ (4 veiksmų tragedija, 1937 m.), „Vaidilutės likimas“ (misterija, 1938 m.), „Naujoji aušra“ (5 veiksmų drama, 1938 m.). Savo grožine kūryba siekė teigti pamatines krikščioniškojo gyvenimo tiesas, skelbti gėrio pergalę prieš blogį, šviesos – prieš tamsą. Nuo 1966 m. gyveno Kulvoje. Mirė 1985 m. vasario 14 d. Kulvoje (Jonavos r.). Palaidotas Kulvos bažnyčios šventoriuje.
Sukanka 120 metų.
1950 m. sausio 22 d. Juciūnų k. (buv. Kėdainių r., dab. – Jonavos r.) gimė buvęs ilgametis Lietuvos technikos bibliotekos direktorius, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos senatorius Kazimieras MACKEVIČIUS. Parengė leidinius: „Respublikinė mokslinė techninė biblioteka“ (1982 m.), „Atmena skaitytojui“ (1988 m.), sudarė nuotraukų albumą „Tarpukario bajorai fotografijose“ (2008 m.). Straipsnių bibliotekų darbo organizavimo klausimais autorius, fotografijos parodų turizmo tema dalyvis. Motociklu apkeliavo visą buvusią SSRS teritoriją, pėsčiomis – Kamčiatką, dviračiais – Lietuvą, Lenkiją, Kaliningrado sritį. 2006–2010 m. organizavo Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos paveldo fotografijos parodą „Tarpukario bajorai“. Gyvena Vilniuje.
Sukanka 70 metų.
1890 m. sausio 25 d. Pageležiuose (buv. Jonavos r., dab. – Ukmergės r.) gimė dailėtyrininkas, muziejininkas, dailininkas, grafikas Paulius GALAUNĖ. Sukaupė, ištyrė ir susistemino daug lietuvių liaudies ir profesionaliosios dailės kūrinių, parašė dailės istorijos veikalų, mokslinių straipsnių, recenzijų, išleido katalogų, sukūrė ekslibrių, apipavidalino knygų. Išleista: „Senosios tapybos katalogas“ (1926 m.), „Ex-librisas Lietuvoje“ (1926 m.), „Lietuvių liaudies raižinių katalogas“ (1927 m.), „Tapytojas Juozas Oleškevičius“(1927 m.), „M. K. Čiurlionio kūrinių katalogas“ (1927 m.), „Vilniaus meno mokykla“ (1928 m.), „Lietuvių liaudies menas“ (1930 m.), „Lietuvių liaudies skulptūros problemos“ (1932 m.), „Muziejininko novelės“ (1967 m.) ir kt. Sudarė „Lietuvių liaudies meno“ albumus, rūpinosi istorijos, archeologijos ir architektūros paminklų apsauga, organizavo lietuvių liaudies meno parodas užsienyje. Daugelio straipsnių knygose ir periodiniuose leidiniuose autorius. Nusipelnęs meno veikėjas (1960 m.), liaudies dailininkas (1970 m.), respublikinės premijos laureatas (1970 m.). Mirė 1988 m. spalio 22 d. Kaune.
Sukanka 130 metų.
1930 m. sausio 29 d. Jonavoje gimė docentas, nacionalinės kategorijos tinklinio teisėjas, leidinių ir publikacijų apie tinklinį autorius Vytautas JANKUS. Leidinių: „Tinklinio technika ir mokymo metodika“ (1970 m.), „Tinklinio mokymo pagrindai“ (1987 m.) autorius, „Tinklinis” (1994 m.), „Žaidimai” (1998 m., 2002 m.), „Tinklinis. Mokykimės teisėjauti“ (2000 m., 2001 m., 2008 m.) ir kitų bendraautoris, publikacijų autorius ar bendraautoris. Apdovanotas medaliais „Už nuopelnus Lietuvos sportui”, „Lietuvos sportui atminti”, Lietuvos KK ir Sporto departamento aukso medaliu, LTOK sidabro medaliu, Lietuvos kilnaus žaidimo (FAIR-PLAY) komiteto Garbės diplomu. 
Sukanka 90 metų. Vasaris
1940 m. vasario 16 d. Misiūnų k. (Švenčionių r.). gimė tautodailininkas, audėjas Vytautas MIKŠTAS. Nuo 1973 m. gyveno Jonavos r. Rankinėmis staklėmis audė tautines juostas, lovatieses, užuolaidas, staltieses, servetėles, suvenyrus, paveikslus, portretus. Surengė dvi personalines parodas, dalyvavo bendrose rajono tautodailininkų parodose. Mirė 2016 m. birželio 20 d. Šveicarijos k. (Jonavos r.). 
Sukanka 80 metų.
1935 m. vasario 20 d. Gražiškių k. (Vilkaviškio r.) gimė tautodailininkė, poetė Ona KAJOKIENĖ. Dalyvavo rajoninėse ir respublikinėse dailės darbų parodose, eilėraščių paskelbė knygose „Eiliavimai“ (1994 m.), „Šloviname tave, gyvenime“ (1996 m.), „Akimirkos“ (2003 m.) ir rajono spaudoje. Mirė 2009 m. spalio 5 d. Jonavoje.
Sukanka 85 metai.
1920 m. vasario 23 d. Angirių k. (Kėdainių r.) gimė tapytojas, medžio drožėjas, Lietuvos bajoras Pranas BUTKEVIČIUS. Nuo 1975 m. išėjęs į pensiją gyveno Dumsiuose (Jonavos r.). Čia gyvendamas visiškai atsidavė menui: tapė paveikslus, drožė kryžius, koplytstulpius, medžio skulptūras ir kt. Mirė 1994 m. balandžio 20 d. Dumsiškių k. (Jonavos r.).
Sukanka 100 metų.
1950 m. vasario 25 d. Jonavoje gimė biomedicinos mokslų daktaras, Lietuvos veterinarijos akademijos Anatomijos ir fiziologijos katedros docentas Eugenijus JONAITIS. Paskelbė apie 40 mokslinių straipsnių, kartu su bendrautoriais išleido leidinius: „Taikomoji botanika : gaubtasėkliai augalai ir jų praktinė reikšmė“ (2000 m., 2002 m., 2003 m.), „Lietuvos veterinarijos akademijai - 70 metų : 1936-2006“ (2006 m.), „Lietuvos pievų ir ganyklų nuodingieji augalai“ (2007 m.).  
Sukanka 70 metų. Kovas
1850 m. kovo 9 d. Mitėniškių dvare (Jonavos r.) gimė tarpukario Lietuvos bankininkas, filantropas Juozapas MONTVILA. Rėmė visuomeninę, kultūrinę veiklą. Per maždaug du dešimtmečius įkūrė daugiau kaip 20 visuomeninių organizacijų: vaikų vasaros poilsio stovyklų, vaikų globos draugiją, muzikos ir dailės mokyklas, 1905 m. – muzikos draugiją „Liutnia“, našlaičių prieglaudą, nakvynės namus, ambulatoriją neturtingiesiems, jiems organizavo ir nemokamus pietus. Mitėniškių dvare įkūrė paskolos kasą valstiečiams, rėmė Šėtos neturtingųjų prieglaudą ir kt. Mirė 1911 m. vasario 20 d. Vilniuje. Palaidotas Rasų kapinėse.
Sukanka 170 metų.
1925 m. kovo 15 d. Paupio k. (Jurbarko r.) gimė prisiminimų autorius, muziejaus savo namuose įkūrėjas Antanas ČEKAITIS. Nuo 1979 m. gyveno Jonavoje. Apie 1984 m. savo namuose įkūrė muziejų „Ramybės kampelis“. Čia buvo eksponuojama istorinė praeitis: leidiniai, straipsniai, rankraščiai, nuotraukos, laiškai, autoriaus medžio drožiniai, skulptūrėlės ir kiti eksponatai. Knygos „Leiskit mylėti Tėvynę“ (1992 m.), straipsnių, prisiminimų rajono ir respublikos spaudoje autorius. Mirė 2004 m. lapkričio 3 d. Jonavoje.
Sukanka 95 metai.
1940 m. kovo 15 d. Vyšnialaukyje (Jonavos r.) gimė baidarių ir kanojų irkluotojas, Miuncheno olimpinių žaidynių čempionas, nusipelnęs sporto meistras, Vyčio Kryžiaus 5-ojo laipsnio ordino kavalierius, Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos narys, Lietuvos olimpinio klubo narys Vladas ČESIŪNAS. Plaukdamas vienviete kanoja 1000 m, 1971 m. tapo TSRS tautų V spartakiados čempionu, dviviete kanoja – 7 kartus SSRS čempionu (1970–1976 m.), Miuncheno (1972 m.) olimpinių žaidynių čempionu (1000 m), keturiskart pasaulio ir dukart Europos čempionu (1000 ir 10000 m, 1970–1976 m.). 1972 m. suteiktas TSRS nusipelniusio sporto meistro vardas, išrinktas geriausiu Lietuvos sportininku (1973 m., 1974 m.). Už nuopelnus ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę apdovanotas Vyčio Kryžiaus 5-ojo laipsnio ordinu, 2000 m. apdovanotas aukščiausiu Lietuvos tautinio olimpinio komiteto apdovanojimu – Garbės ženklu. Gyvena Vilniuje.
Sukanka 80 metų.
1950 m. kovo 22 d. Strebeikių k. (Jonavos r.) gimė poetas, žurnalistas Marius GLINSKAS. Knygų „Panevėžys : mažasis vadovas“ (1993 m.), „Atminties nendrė“ (1993 m.), „Pagonių poteriai“ (2003 m.), „Žibintininkas“ (2011 m.), „Delčia virš deltos“ (2013 m.) autorius, „Kėdainių kalendoriaus“ sudarytojas (2000-2002 m.), rajono literatų knygų redaktorius, daugelio publikacijų (straipsnių, esė, eilėraščių) respublikiniuose laikraščiuose ir žurnaluose autorius. Gyvena Jonavoje.
Sukanka 70 metų.
1950 m. kovo 23 d. Paviliotės k. (Mažeikių r.) gimė architektas Julius ZONYS. Suprojektavo Smėlio ir Virbalų gatvių (Jonava) individualios statybos kvartalus. Suformavo tvenkinių kaskadą ant Varnutės upelio (Jonava), įrengė stadioną, rekonstravo Žeimių, J. Basanavičiaus, Vasario 16-osios gatves. Suprojektavo gyvenamųjų namų kvartalus Palangoje ir Kretingoje, Gedminų parką Klaipėdoje, polikliniką su reabilitacijos centru Pakruojyje, daug individualių gyvenamųjų namų Kaune, Jonavoje. Vienas iš labiausiai pavykusių objektų – Jonavos vaistinės pastato rekonstrukcija. Gyvena Jonavoje.
Sukanka 70 metų. Balandis
1955 m. balandžio 6 d. Kaune gimė dailininkė, pedagogė Jolanta GRIGIENĖ. Svarbiausi tapybos darbai: portretai, peizažai, figūrinės ir abstrakčios kompozicijos, kuria tekstilinės, stiklo tapybos darbus. Surengė 6 autorines parodas Jonavoje ir Kaune, dalyvavo grupinėse parodose Jonavoje, Klaipėdoje, Kaune, Vilniuje, Kėdainiuose, Ukmergėje, Marijampolėje. Nuolatinė meno forumo „Homo ludens“ dalyvė. Jos mokiniai – daugelio respublikinių ir tarptautinių projektų ir konkursų dalyviai, prizininkai ir laureatai. Gyvena Jonavoje.
Sukanka 65 metai.
1945 m. balandžio 6 d. Čiūdų k. (Jonavos r.) gimė Kauno technologijos universiteto docentė, mokslų daktarė, mokomųjų knygų aukštųjų mokyklų studentams autorė ir bendraautorė, piligrimė Vladislava GUDONAVIČIŪTĖ-BARTOSEVIČIENĖ. Mokymo priemonių „Bendrosios statistikos formulių rinkinys“ (1990 m.), „Statistika“ (1990 m., 1993 m.), „Statistikos praktikumas“ (1994 m.), „Ekonominė statistika“ (1995 m., 1997 m., 2001 m.) ir kitų autorė. Gyvena Kaune.
Sukanka 75 metai.
1955 m. balandžio 17 d. Kaišiadoryse gimė inžinierė matematikė, Lietuvos neįgaliųjų draugijos Jonavos skyriaus įkūrėja, ilgametė jo pirmininkė, Jonavos rajono neįgaliųjų draugijos tarybos garbės narė, knygų sudarytoja Violeta NEIMONTAITĖ. Knygų „Išleiskim širdį pasivaikščiot“ (2000 m.), „Akimirkos“ (2003 m.) sudarytoja, „Jonaviečiai“ (1999 m.) bendraautorė, publikacijų rajono ir respublikos spaudoje autorė. Nuo 1965 m. gyvena Jonavoje. 
Sukanka 65 metai.
1940 m. balandžio 23 d. Svilonėlių k. (Jonavos r.) gimė biomedicinos mokslų, agronomijos daktaras, Žemės ūkio enciklopedijos mokslinis konsultantas Aleksandras KMITAS. Knygų ir mokymo priemonių: „Prekinių svogūnų auginimas“ (1974 m.), „Lauko daržovių auginimas“ (1979 m.), „Lauko ir šiltadaržių daržininkystė“ (1983 m.), „Daržininkystė“ (1986 m.) ir kitų bendraautoris. Straipsnių, išspausdintų periodikoje ir mokslo darbuose, autorius ir bendraautoris.
Sukanka 80 metų. Gegužė
1950 m. gegužės 3 d. Paguriuose (Rokiškio r.) gimė poetė, žurnalistė, Jonavos rajono poezijos klubo „Šaltinis“ pirmininkė, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narė Irena NAGULEVIČIENĖ. Knygų „Laiptai“ (1998 m.), „Praeities gelmės“ (2005 m.) autorė, rajono literatų leidinių „Provincijos balsai“ (1992 m.), „Papartyno kerai“ (1992 m.), Lietuvos mokytojų draugijos „Spindulys“ leidinio „Lėkimas virš žemės“ (2005 m.), poezijos almanacho „Atokios stotys“ (2014 m.), vieno eilėraščio knygos „Sušvieski, saule“ (2014 m.) bendraautorė; almanachų: „Laiko aidas“ (2001 m.), „Lyg krintantys lašai“ (2006 m.), „Tarp praeities ir ateities. Jonava“ (2009 m.), „Rudens preliudija“ (2012 m., 2014 m.), „Pavasario valsas“ (2014 m.) sudarytoja, redaktorė ir bendraautorė, daugelio publikacijų rajoninėje ir respublikinėje spaudoje autorė. Gyvena Jonavoje.
Sukanka 70 metų.
1970 m. gegužės 8 d. Jonavoje gimė dailėtyrininkas, meno istorikas, kultūros vertybių specialistas, muziejininkas, humanitarinių mokslų daktaras, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktorius Vydas DOLINSKAS. Monografijos „Simonas Kosakovskis : politinė ir karinė veikla Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, 1763-1794“ (2003 m.) autorius, daugelio leidinių, mokslinių straipsnių rinkinių, šaltinių ir kitų publikacijų, katalogų, parodų vadovų sudarytojas ir bendraautoris. Paskelbė per 100 mokslinių, mokslo populiarinimo ir informacinių publikacijų, vertimų iš vokiečių ir lenkų kalbų Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Baltarusijoje lietuvių, lenkų, vokiečių, anglų ir kitomis kalbomis. Gyvena Vilniuje. 
Sukanka 50 metų. Birželis
1925 m. birželio 4 d. Armonių k. (Rokiškio r.) gimė inžinierius, gamtos mokslų daktaras, geodezininkas, pirmojo šalyje Geodezijos ir kartografijos muziejaus įkūrėjas Antanas RAŽINSKAS. Leidinių „Reikalingiausios lentelės“ (1970 m.), „Geodezinė gravimetrija : paskaitų konspektas“, (1982 m.), „Gyvenimo pėdos : eilėraščiai“ (2002 m.), „Tarp geodezijos, geofizikos ir kartografijos krantų“ (2005 m.) autorius, „Geodezijos darbų“ I-X tomų redaktorius, vadovėlio „Taikomoji geodezija“ (1979 m.) bendraautoris, apie 100 mokslinių straipsnių, daugelio pranešimų autorius. Savo sodyboje Kunigiškių k. (Jonavos r.) 2000 m. įkūrė pirmąjį ir vienintelį šalyje privatų Geodezijos ir kartografijos muziejų, buvo šio muziejaus vadovas ir konsultantas. Mirė 2006 m. gruodžio 5 d. Kaune.
Sukanka 95 metai.
1870 m. birželio 13 d. Pavilktinių k. (Sintautų valsč., Šakių apskr.) gimė Jonavos miesto burmistras (1926–1935 m.) Juozas KAUNAS. Daug prisidėjo prie Lietuvos savivaldos kūrimo, tvarkė ir tobulino savivaldybių veiklos pirmuosius žingsnius, sudarydamas administracinius vienetus – apskritis, nustatydamas jų ribas, vėliau tvarkydamas valsčius ir jų ribas. Mirė 1936 m. rugpjūčio 28 d. Jonavoje, palaidotas Skarulių kapinėse.
Sukanka 150 metų.
1925 m. birželio 26 d. Kaune gimė poetas Zigmas PAVILONIS. Knygų: „Senas valsas“ (1991 m.), „Sužvarbusi sniegena“ (1993 m.), „Lašai“ (1994 m.), „Sąžinės svetys“ (1998 m.), „Basas per gruodą“ (1999 m.), „Laiko smiltys“ (2002 m.), „Pasižvalgymai pro metų slinktį“ (2003 m.), „Tęsias pasaka be galo“ (2006 m.) autorius, eilėraščiai publikuoti knygose: „Anglim ant beržo tošies“ (1989 m.), „Poezijos pavasaris’89“ (1989 m.), „Tremtinio Lietuva“ (1990 m.), „Laiko aidas : almanachas“ (2000 m.), „Veidu į Tėvynę : poezijos antologija“ (2003 m.), „Vilties žarija“ (2003 m.), „Vyšnios kauliukas“ (2004m.), „Lyg krintantys lašai“ (2006 m.). Mirė 2005 m. birželio 25 d. Jonavoje.
Sukanka 95 metai. Liepa
1890 m. liepos 11 d. Piliakalniuose (Jonavos r.) gimė poetas, dramaturgas, vertėjas Petras VAIČIŪNAS. Eilėraščius pradėjo spausdinti 1915 m. Išleido rinkinius: „Mano taurė“ (1920 m.), „Rasoti spinduliai“ (1923 m.), „Tekanti saulė“ (1925 m.), „Gimtuoju vieškeliu“ (1927 m.) „Laimės gėlė“ (1929 m.), „Saulės lobis“ (1935 m.) ir daugelį kitų. Po autoriaus mirties išleistos knygos: „Paukščių taku“ (1962 m.), „Dramos ir komedijos“ (1-2 t., 1971 m.), „Iš tolių beribių“ (1973 m.), „Erdvių ugnys“ (1980 m.), „Laisvės keliais“ (1991 m.), „Gyvenimo preliudai“ (2000 m.). Išvertė K. Hamsuno, F. Šilerio, H. Ibseno, G. Hauptmano, O. Vaildo, J. Slovackio, M. Meterlinko, S. Pšibiševskio, Sofoklio, M. Gorkio ir kitų autorių dramos kūrinių. Mirė 1959 m. birželio 7 d. Vilniuje.
Sukanka 130 metų.
1965 m. liepos 16 d. Troškūnuose (Anykščių r.) gimė boksininkas, Savanoriškos krašto apsaugos treneris, Lietuvos bokso federacijos narys Rimvydas BILIUS. 1980 m. tapo pirmuoju Jonavos sporto mokyklos auklėtiniu, įvykdžiusiu sporto meistro normatyvus, moksleivių spartakiados bokso varžybose laimėjo II vietą (1981 m.), Lietuvos jaunių čempionas (1981 m.), SSRS jaunių čempionas (1981 m.), SSRS jaunimo čempionas (1983 m.). Mėgėjų ringe kovėsi 245 kartus, laimėjo 227 kovas. Lietuvos vyrų bokso (1984 m., 1989 m.) ir Baltijos šalių (1990 m., Suomija) čempionas, SSRS čempionatų sidabro (1985 m.) ir bronzos (1986 m.), Geros valios žaidynių sidabro (1986 m.) medalių laimėtojas; SSRS (1991 m.), Rusijos (1992 m.) profesionalų bokso čempionas. Profesionalų ringe boksavosi 40 kartų, laimėjo 30 kovų. Renkamas į Europos profesionalų dešimtukus, du kartus kovojo dėl Pasaulio bokso organizacijos (WBO) pasaulio čempiono diržo (1998 m.). Gyvena Kaune.
Sukanka 55 metai.
1930 m. liepos 22 d. Maliūpių k. (Pasvalio r.) gimė prozininkas, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narys Kazimieras VYČAS. Nuo 1984 m. gyveno Jonavoje. Knygų „Dalgis prieš patranką“ (1 d., 1999 m.), „Sukilėlio mirtis“ (2001 m.) autorius, „Žingsnis iki krikšto“ (2002 m.) bei kitų leidinių bendraautoris ir sudarytojas. Mirė 2015 m. birželio 27 d. Jonavoje.
Sukanka 90 metų. Rugpjūtis
1925 m. rugpjūčio 2 d. Dubių k. (Jonavos r.) gimė dailininkas, pedagogas, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys Ipolitas VALERAVIČIUS. Nutapė apie tūkstantį paveikslų, drožė iš medžio šakų ir šaknų, iš akmens kalė paminklus. Dalyvavo dailės darbų parodose Jonavoje, Kaune, Vilniuje, suruošė šešias asmenines parodas Jonavoje, respublikinių konkursų (1996 m., 1997 m.) laureatas. Mirė 2002 m. birželio 5 d. Jonavoje.
Sukanka 95 metai.
1925 m. rugpjūčio 2 d. Sietynų k. (Ukmergės r.) gimė medžio drožėjas, pedagogas Jonas ERTMONAS. Drožė skulptūras, koplytstulpius, kryžius, stendus, paveikslus ir kt. Dalyvavo rajono menininkų parodose. Upninkų mokyklos kiekviena kertelė papuošta drožėjo rankų darbais: stendai, vitrinos, įvairūs užrašai išpjaustyti ir išdrožinėti iš medžio. Mirė 1996 m. rugsėjo 9 d. Upninkuose (Jonavos r.).
Sukanka 95 metai.
1935 m. rugpjūčio 5 d. Gūruose (Raseinių r.) gimė poetė, dailininkė Stasė KUZERYTĖ-RAGELIENĖ. Knygų: „Tiesos ilgesys“ (1991 m.), „Liūto žvaigždynas“ (1992 m.), „Laumių šalis“ (1998 m.), „Tikėjimas ir viltis“ (1999 m.), „Sustabdyta akimirka“ (2000 m.) autorė. Jos eilėraščiai spausdinti rinkiniuose: „Laiko aidas“ (2000 m.), „Akimirkos“ (2003 m.), „Lyg krintantys lašai“ (2006 m.) ir kituose. Dalyvavo įvairiose parodose, pleneruose, surengė 6 autorines parodas (Jonavoje, Ukmergėje, Kėdainiuose). Mirė 2006 m. rugsėjo 19 d. Jonavoje. 
Sukanka 85 metai.
1960 m. rugpjūčio 21 d. Kalviškių k. (Ignalinos r.) gimė poetas, bardas Kazimieras JAKUTIS. 1983–2009 m. gyveno ir dirbo Jonavoje. Knygų „Apeiginė liepa“, „Stapukioko daina“ autorius, išleido 5 muzikos albumus, rengia koncertų turus po Lietuvą. Gyvena Pagulbio k. (Molėtų r.).
Sukanka 60 metų. Rugsėjis
1940 m. rugsėjo 23 d. Noriūnuose (Kupiškio r.) gimė poetas, prozininkas Petras ZLATKUS. Knygų „Pirmieji žingsniai“ (1993 m.), „Baimės akys“ (1994 m.), „Ilgesys“ (1996 m.), „Kontra Banda“ (1997 m.), „Preliudija“ (1998 m.), „Vilkės meilė“ (1999 m.), „Žiemos dovanos“ (2000 m.), „Moteris iš tyliosios gatvelės“ (2003 m.), „Mylėk mane“ (2009 m.), „Rimtai – apie tai…“ (2012 m.) „Kol stygos mano lyros skamba“ (2014 m.), „Saldus Birutės Skopės gyvenimas“ (2015 m.), „Visa tai buvo, buvo, buvo…“ (2019 m.) autorius. Sudarė ir išleido Jonavos literatų almanachus „Provincijos balsai“ (1992 m.), „Papartyno kerai“ (1992 m.), yra jų ir dar 15-kos almanachų bendraautoris. Gyvena Jonavoje.
Sukanka 80 metų. Lapkritis
1955 m. lapkričio 11 d. Bešių k. (Jonavos r.) gimė poetė Audra STASIUKONYTĖ. Išleistas A. Stasiukonytės pomirtinis kūrybos rinkinys „Vasaros šalnos“ (1992 m.), eilėraščius ir esė spausdino „Nemunas“, „Literatūra ir menas“, kiti respublikos laikraščiai ir žurnalai, rajono spauda. Autorė ir jos kūryba pristatyta almanache „Poezijos pavasaris’86“ (1986 m.). Mirė 1985 m. balandžio 29 d. Kaune. Palaidota Kulvoje (Jonavos r.).
Sukanka 65 metai.
1950 m. lapkričio 26 d. Žiežmariuose (Kaišiadorių r.) gimė poetė Eglė MILIUŠYTĖ-BRAZDŽIŪNIENĖ. Knygų „Pelynų pieva“ (1997 m.), „Tarp vėtrų keturių“ (2000 m.), „Šokis ant stiklo šukių“ (2000 m.), „Laiškai“ (2002 m.), „Šauni kompanija“ (2008 m.), „Į ledo tylą“ (2008 m.), „...kai meilė...“ (2014 m.), „Kai laša dienomis į širdį“ (2015 m.), „Sveikinkime, dėkokime, užjauskime“ (2015 m.), „Rudens voratinklio lašeliais“ (2016 m.), „Būti moterimi“ (2017 m.), „Ant drugio sparno“ (2018 m.) autorė, almanachų „Vienatvės šventė“ (1997 m.), „Išleiskim širdį pasivaikščiot...“ (2000 m.), „Žodis – žvakė nakty“ (2001 m.), „Akimirkos“ (2003 m.), „Ten, sidabro vingy“ (2005 m., 2007 m.), internetinės literatūros antologijos „Rašyk“ (2005 m.), eilėraščių knygos „Kalbų tiltas – 2007“ (2007 m.) bendraautorė. Poetės eilėraščiai publikuojami respublikos ir rajono spaudoje. 2014 m. subūrė facebook‘o grupę „Eilėraščio taku“ ir išleido šio grupės kūrybos 4 almanachus „Eilėraščio taku“ (2014 m., 2015 m., 2016 m., 2019 m.). Gyvena Jonavoje.
Sukanka 70 metų.
1930 m. lapkričio 28 d. Jonavoje gimė istorikas, habilituotas humanitarinių, istorijos mokslų daktaras Henrikas ŠADŽIUS. Knygų „Socialistinio Vilniaus darbininkai“ (1980 m.), „Tautos drama (1939–1953)“ (2 knygos, 2015 m., 2016 m.) autorius, monografijų „Vilniaus miesto istorija“ (2 tomas, 1972 m.), „LTSR istorija“ (4 tomas, 1975 m.) ir kitų bendraautoris, redaktorius, paskelbė straipsnių ir istorinių dokumentų apie Lietuvos antisovietinių partizanų kovas, Lietuvos gyventojų pasipriešinimą sovietiniam okupaciniam režimui, parengė vadovėlį aukštosioms mokykloms „Lietuvos teisės įvadas“ (su kitais, 2012 m.). Gyvena Vilniuje. 
Sukanka 90 metų. Gruodis
1930 m. gruodžio 2 d. Bešių k. (Jonavos r.) gimė drožėja, tautodailininkė, tapytoja Danutė MAČIULYTĖ-DAMBRAUSKIENĖ. Jos drožiniai, įvairios skulptūros puošia Kulvos bažnyčią, taip pat daug drožinių yra įsigiję Lietuvos gyventojai. Dalyvavo Liaudies ūkio pasiekimų parodoje Maskvoje (1954 m.,) rajono tautodailininkų parodose (1984 m., 1985 m., 1986 m. ), Mačiulių šeimos parodoje buvo eksponuojami tautodailininkės tapybos darbai (1997 m.). Mirė 1987 m. kovo 21 d. Palaidota Karveliškių kapinėse (Vilniaus r.).
Sukanka 90 metų.
1950 m. gruodžio 7 d. Jagučionių k. (Raseinių r.) gimė regbio žaidėjas, nacionalinės kategorijos regbio teisėjas Albertas DAUNORA. Regbio varžybų teisėjas (nuo 1978 m.): teisėjavo SSRS čempionatuose (13 sezonų), prestižiniuose tarptautiniuose turnyruose, Europos čempionate, Pasaulio lietuvių, Baltijos jūros šalių žaidynėse, Pasaulio regbio taurės ir kitose tarptautinėse varžybose. Suteikta respublikinė (1979 m.) ir nacionalinė (1992 m.) regbio teisėjo kategorijos, 14 k. išrinktas į geriausių Lietuvos regbio teisėjų dešimtuką. Nuo 1973 m. gyvena Jonavoje.
Sukanka 70 metų.
1960 m. gruodžio 7 d. Jonavoje gimė aukštojo pilotažo sporto meistras, Kauno aeroklubo direktorius, Lietuvos akrobatinio skraidymo federacijos tarybos narys Algimantas ŽENTELIS. Dalyvavo įvairiose SSRS ir Lietuvos akrobatinio skraidymo varžybose, jų prizininkas (nuo 1987 m.). Gyvena Birštone.
Sukanka 60 metų.
1930 m. gruodžio 10 d. Gaižiūnuose (Jonavos r.) gimė aktorė, nusipelniusi artistė Irena LEONAVIČIŪTĖ-BRATKAUSKIENĖ. Dirbdama Akademiniame dramos teatre sukūrė daug įsimintinų teatro vaidmenų, kūrė vaidmenis filmuose, rašė scenarijų ir įgarsino filmą apie Jonavą „Janių ir Jonų mieste“. Mirė 2011 m. rugsėjo 24 d. Vilniuje.
Sukanka 90 metų.
1960 m. gruodžio 14 d. Jonavoje gimė stiklo dailininkas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys Artūras RIMKEVIČIUS. Nuolatinis nacionalinių ir tarptautinių parodų dalyvis. Menininkas ne tik aktyviai dalyvauja grupinėse bei rengia personalines parodas, tačiau kuria ir įvairius interjerams bei eksterjerams skirtus meno kūrinius. Gyvena Kaune.
Sukanka 60 metų.
1940 m. gruodžio 28 d. Kaune gimė žurnalistas, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys korespondentas, parapsichologijos knygų, humoreskų, novelių rinktinių autorius Edvardas DOMBROVICKAS. 1946–1968 m. gyveno Strebeikių k. (Jonavos r.). Knygų „Vaiduokliai“ (1992 m.), „Mirties paslaptys“ (1993 m.), „Išsipildžiusios pranašystės“ (1994 m.), „Aiškiaregiai padeda Temidei“ (2000 m.), „Ženklai iš anapus“ (2001 m.), „Dangaus diktantai“ (2002 m.), „Medinis arklys“ (2003 m.), „Atpildo dėsnis“ (2006 m.), „Ekskursijos po dausas“ (2008 m.), „Tik jos liko“ (2009 m.) autorius. Mirė 2008 m. lapkričio 10 d. Marijampolėje, ten ir palaidotas. 
Sukanka 80 metų. Kitos datos
Sukanka 270 metų, kai įkurta Jonava. Lenkijos-Lietuvos Karalius Augustas III Marijai Kosakovskienei suteikė privilegiją „…įkurti Jonavos miestelį, leisti jame turgus ir prekymečius, apgyvendinti laisvus įvairių religijų žmones, t. y. krikščionis, totorius, žydus…“ (1750 m.).
Sukanka 270 metų, kai Marija Zabielaitė Kosakovskienė Jonavoje pastatydino pirmąją medinę bažnyčią (1750 m.). Sukanka 185 metai, kai buvo nutiestas Peterburgo-Varšuvos pašto kelias pro Jonavą (1835 m.). Sukanka 185 metai, kai pastatyta senoji pašto stotis, dabar – krašto muziejus (1835 m.). Sukanka 120 metų, kai atidaryta Upninkų valdinė pradžios mokykla (1900 m.). (Nuo 1782 m. veikė parapijinė Upninkų mokykla).
Sukanka 55 metai, kai pradėjo veikti Azotinių trąšų gamykla (dabar AB „Achema“) (1965 m.).
Sukanka 90 metų, kai pastatytas paminklas „Odisėjos“ ir „Iliados“ vertėjui dr. Jeronimui Raliui senosiose kapinėse (dab. Ramybės skveras). Architektas – A. Netiksa (1930 m.). Sukanka 80 metų, kai įsteigta Užusalių biblioteka (1940 m.). Sukanka 70 metų, kai Jonava tapo rajono centru (1950 m.). Sukanka 60 metų, kai įsteigta Šilų biblioteka (1960 m.).
Sukanka 55 metai, kai įkurta vaikų muzikos mokykla (dab. Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokykla) (1965 m.). Sukanka 50 metų, kai pastatyta autobusų stotis (1970 m.). Sukanka 30 metų, kai pastatytas Atminimo akmuo Nepriklausomybės kovų dalyviams buvusiose miesto kapinėse (dab. Ramybės skveras) (1990 m.). Sukanka 30 metų, kai Jonavoje atidengtas paminklas poetui, dramaturgui, vertėjui Petrui Vaičiūnui. Skulptorius – V. Vildžiūnas (1990 m.). Sukanka 25 metai, kai pastatyta Panoterių Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčia (1995 m.).
Parengė Regina Lukoševičienė 
Jei pastebėjote klaidą ar turite pasiūlymų, rašykite elektroniniu paštu: info@jonbiblioteka.lt​ 
 Dalintis facebook
 Nusiųsti draugui
 Dalintis linkedin
 Dalintis google+
 Dalintis twitter
 Dalintis sms žinute
Jonavos rajono savivaldybės viešoji biblioteka, biudžetinė įstaiga
Adresas: Žeimių g. 9, LT-55158, Jonava Telefonas/faksas: (8 349) 53 160 El. paštas: biblioteka@jonbiblioteka.lt Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas: 190313985
​Puslapio administratorius: info@jonbiblioteka.lt 


 DARBUOTOJAMS

 

© Jonavos rajono savivaldybės viešoji biblioteka
© PigiosSvetaines.lt