Dėmesio! Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. lankytojų patogumui keičiasi Jonavos viešosios bibliotekos ir bibliotekos Rimkų filialo darbo laikas. 
Darbo dienomis lauksime Jūsų 10:00-19:00, o šeštadieniais 10:00-16:00.
​Jonavos viešoji biblioteka nedirba valstybinių švenčių dienomis. ​Bibliotekos nedarbo laiku leidinius prašome grąžinti į knygų grąžinimo įrenginį prie pagrindinio įėjimo.​

Jonavos krašto jubiliejinės datos 2021-aisiais metais

2020 m. gruodžio 10 d.
1711 m. gimė bajoras, Jonavos miesto įkūrėjas, Domininkas KOSAKOVSKIS. Kauno pavieto sargybinis ir teisminis paseniūnis, garsus visoje apylinkėje ūkio tvarkytojas, padėjęs pagrindus savo keturių sūnų iškilimui į įtakingiausių LDK didikų tarpą. Apie 1740 m. įkūrė Jonavos dvarą, 1750 m. išsiplėtusį į privatų miestelį. Mirė 1743 m.
Sukanka 310 metų
1741 m. Šilų dvare (Jonavos r.). gimė LDK etmonas, politinis, karo veikėjas, bajoras Simonas KOSAKOVSKIS. Buvo jauniausias iš keturių Domininko Kosakovskio sūnų, paskutinis Lietuvos didysis etmonas, aktyvus Abiejų Tautų Respublikos konfederacijų dalyvis. 1794 m. balandžio 25 d. pakartas Vilniuje, Rotušės aikštėje. Po kurio laiko palaikai pervežti į Jonavą ir palaidoti ką tik pastatytos bažnyčios požemiuose.
Sukanka 280 metų.
1861 m. Kvietkučių k. (Jonavos r.) gimė knygnešys Jonas LAURINAVIČIUS. Iš Mažosios Lietuvos atgabentą nelegalią lietuvišką spaudą platino kartu su kunigu Senvaičiu. Sužinojęs, kad jį ruošiamasi suimti, pasitraukė gyventi į Ukrainą. Mirė 1943 m. spalio 20 d. Kaišiadoryse.
Sukanka 160 metų. Sausis
1921 m. sausio 1 d. Deltuvoje (Ukmergės r.) gimė poetas, kandidatas į sporto meistrus Stasys SALDŪNAS. Korespondencinių šachmatų Europos pirmenybių I vietos laimėtojas (1979 m.), kandidatas į sporto meistrus (1980 m.), Jonavos r. šaškių čempionas (1999 m.). Kūrė eilėraščius, juos publikavo rajono ir respublikos spaudoje, ruošėsi išleisti poezijos knygelę, bet nespėjo. Eilėraščiai spausdinti almanachuose „Laiko aidas“ (2000 m.), „Lyg krintantys lašai“ (2006 m.). Mirė 2004 m. spalio 28 d. Jonavoje.
Sukanka 100 metų.
1931 m. sausio 4 d. Knypų k. (Jonavos r.) gimė Laisvės kovų dalyvė, tremtinė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Jonavos skyriaus tarybos narė, Jonavos krašto šviesuolė (2015 m.) Veronika GABUŽIENĖ. Knygų „Būki versme“ (1999 m.), „Didžioji kova“ (1999 m.), „Sibiro Alma Mater : dimicandum!“ (2007 m.) bendraautorė, daugelio publikacijų apie partizaninį pasipriešinimą Jonavos r. autorė. Gyvena Jonavoje.
Sukanka 90 metų.
1971 m. sausio 6 d. Jonavoje gimė buvęs krepšininkas, treneris, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordino kavalierius, Lietuvos rinktinės vyr. treneris Darius MASKOLIŪNAS. LKL čempionas (1994–1999 m., 2007–2008 m.), Europos Taurės laimėtojas (1998 m.), NEBL čempionas (1999 m.), Eurolygos čempionas (1999 m.), Lenkijos taurės laimėtojas (2000–2001 m.), Lenkijos Supertaurės laimėtojas (2001 m.), Sidnėjaus Olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas (2000 m.), FIBA Čempionų taurės vicečempionas (2003 m.), Lenkijos vicečempionas (2003 m.), Lenkijos čempionas (2004, 2005 m.), LKF taurės laimėtojas (2007 m.), BBL čempionas (2007 m., 2010 m.). Gyvena Vilniuje.
Sukanka 50 metų.
 
Vasaris
1966 m. vasario 2 d. Plungėje gimė keramikė, tapytoja Edita DANIELIENĖ. Dalyvauja rajono dailininkų parodose, surengė personalinę parodą Jonavos krašto muziejuje (1996 m.), dalyvavo plenere, skirtame A. Samuolio 100-osioms g. m. paminėti (1999 m.) ir kt. Gyvena Jonavoje.
Sukanka 55 metai.
   
1936 m. vasario 4 d. Barkiškio k. (Rokiškio r.) gimė AB „Achema“ generalinis direktorius, Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacijos prezidentas, Jonavos rajono Garbės pilietis Jonas SIRVYDIS. Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos Lietuvos kultūros šviesuolis (2005 m.), Profesijos riteris (2006 m.), Jonų Respublikos prezidentas (2006 m.), Jonavos krašto šviesuolis (2012 m.) ir daugelio kitų apdovanojimų nominantas. Gyvena Jonavoje.
Sukanka 85 metai.
  
1926 m. vasario 4 d. Žeimiuose (Jonavos r.) gimė dailininkas, skulptorius, humanitarinių mokslų, menotyros daktaras, profesorius, vienas Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos steigėjų, Jonavos rajono Garbės pilietis Konstantinas BOGDANAS. Daugelio straipsnių dailės ir kultūros klausimais respublikos ir užsienio spaudoje autorius. Atkūrė kelis bajorų herbus, dalyvavo Lietuvos herbo konkurse (II premija). Sukūrė kelis šimtus monumentaliosios, daugiafigūrinės ir portretinės skulptūros darbų (bronza, marmuras, granitas). Vienas žymiausių „leninianos“ kūrėjų Lietuvoje. Nuo 1951 m. dailės parodų Vilniuje, Biržuose, Maskvoje (Rusija), Helsinkyje (Suomija), Sofijoje (Bulgarija), Belgrade (tuometinė Jugoslavija), Vienoje (Austrija), Rygoje (Latvija), Pekine (Kinija) ir kitur dalyvis. Mirė 2011 m. rugsėjo 26 d. Vilniuje.
Sukanka 95 metai.
  
1956 m. vasario 5 d. Lauksvyduose (Kauno r.) gimė dailininkas Vytautas BUTAS. Tapo ir parodose dalyvauja nuo 1980 m. Kartu su kitais dailininkais rengia parodas žymiausiose Lietuvos galerijose. Dalyvavo respublikinėse parodose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Kėdainiuose, Jonavoje, taip pat tarptautinėse: Varšuvoje ir Krokuvoje (Lenkija), Vokietijoje ir kitur. Paveikslai yra iškeliavę į įvairias pasaulio šalis: Vakarų Europą , Ameriką, Japoniją. Išleido tapybos darbų bukletą (Vokietija, 1996 m.). Gyvena Jonavoje. 
Sukanka 65 metai.
  
1926 m. vasario 5 d. Upninkuose (Jonavos r.) gimė agronomas, agrarinių mokslų daktaras, docentas Klemensas PALAIMA. LTSR nusipelnęs agronomas (1965 m.), knygos „Daržovių daigų auginimas” (1973 m.), paskelbtų 35 mokslinių darbų, apie 80 populiarių straipsnių spaudoje sodininkystės-daržininkystės ir ekonomikos klausimais autorius; vadovėlių ir mokymo priemonių: „Sintetinės plėvelės daržininkystėje” (1967 m.), „Lauko ir šiltadaržių daržininkystė“ (1983 m.), „Daržininkystė” (1986 m., 1995 m.) bendraautoris. Mirė 2016 m. spalio 19 d. Kaune. Palaidotas Kaune, Romainių kapinėse.
Sukanka 95 metai.
  
1906 m. vasario 22 d. Stavropolio krašto Arzgiro mieste gimė liaudies menininkė, dailininkė animalistė Stasė SAMULEVIČIENĖ. Didelę gyvenimo dalį praleido Prauliuose (Jonavos r.). Sukūrė daugybę žaislų vaikams. Kūrė pjeses vaikų lėlių teatrui. Dalyvavo įvairiose tarptautinėse parodose. Paryžiaus parodoje už kailių dirbinius apdovanota aukso medaliu (1935 m.), vaikų įsteigtu „Šypsenos“ ordinu (1977 m.). Išleistos dailininkės knygelės: „Padaužiukai“ (1976 m.), „Broliukai nykštukai“ (1980 m., 1983 m.), „Nykštukai atostogauja“ (1981 m.), „Padaužiukų bičiuliai“ (1984 m.), „Broliukai nykštukai“ (1987 m.), „Padaužiukai“ (1991 m.). Užbaigė tragiškai žuvusio sūnaus Raimundo knygą „Baltoji obelis“, kūrė novelių romaną „Mano kiemo istorija“, kurio nebaigė. Mirė 1988 m. liepos 25 d. Kaune. 
Sukanka 115 metų.

​1936 m. vasario 29 d. (pagal dokumentus – balandžio 13 d.) Noškūnų k. (Varėnos r.) gimė ilgametis Jonavos rajono vadovas, Jonavos rajono Garbės pilietis Edvardas PRICHODSKIS. Apdovanotas Nusipelniusio kultūros veikėjo garbės vardu (1986 m.) bei kitais reikšmingais tuomečiais apdovanojimais. Jo dėka Jonavos mieste pastatytos užtvankos, stadionas, aikštės ir restauruotos gatvės, kaime pastatyti visi būtiniausi infrastruktūros ir ūkiniai objektai. Mirė 2012 m. spalio 2 d. Jonavoje.
Sukanka 85 metai.
​​
Kovas
 
1961 m. kovo 1 d. Kaune gimė dailininkė, novelistė Eitvydė PRANEVIČIENĖ. Tapyti pradėjo 2003 m., dalyvauja tapybos darbų, gobeleno, kitų sričių dailininkų parodose. Nuo 2010 m. rašo noveles. Novelių knygų: „Vidinė styga“ (2013 m.) ir „Angelų vasara“ (2020 m.) autorė.
​​Sukanka 60 metų.
1936 m. kovo 29 d. Kantališkiuose (Marijampolės r.) gimė istorikas, kultūros tyrinėtojas, knygų autorius, Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atkūrimo Akto signataras, Jonavos rajono Garbės pilietis Stanislovas Gediminas ILGŪNAS. 1988 m. buvo vienas Sąjūdžio kūrėjų Jonavoje, 1988–1990 m. Sąjūdžio Seimo narys, Sąjūdžio Jonavos rajono tarybos pirmininkas. Knygų: „Jonas Čerskis“ (1983 m. ), „Vincas Pietaris“ (1987 m.), „Prie Sasnos ir Šešupės“ (1995 m.), „Kazys Grinius“ (2000 m.), „Šaknys“ (2001 m.), „Steponas Kairys“ (2002 m.), „Česlovas Kudaba“ (2003 m.), „Sąjūdis Jonavoje. 1988–1990“ (2004 m.), „Lietuvos Respublikos XII Vyriausybė“ (2004 m.), „Knygnešių keliais“ (2005 m.), „Sasnava. Kraštas ir žmonės“ (2005 m.), „Antanas Mackevičius. Sukilimo žygiai ir kovos“ (2007 m.), „Nuo Neries iki Kolymos“ (2008 m.), „Lietuvos Respublikos I Vyriausybė“ (2008 m.), „Antroji Vyriausybė. Premjero paslaptis“ (2008 m.), „Algirdas Brazauskas“ (2009 m.), apie 500 straipsnių lietuvių istorijos, kultūros, mokslo ir politikos temomis autorius, daugelio leidinių bendraautoris ir sudarytojas. Apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi (1996 m.), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.), Šv. Jurgio Marijampolės globėjo medaliu (2009 m.), Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečio medaliu (2010 m.). Mirė 2010 m. gegužės 8 d. Vilniuje.
Sukanka 85 metai.
  
1891 m. kovo 30 d. Kikonių k. (Kupiškio r.) gimė kanonų teisės licenciatas, Jonavos klebonas (1927–1942), Jonavos miesto burmistras (1937–1940 m.) Petras VAITIEKŪNAS. Jonavoje išvystė įvairiapusę veiklą, skiepijo lietuvybę, dėstė tikybą progimnazijoje, rūpinosi miestelio ir parapijos kultūrine veikla, bažnyčios remontu ir rekonstrukcija, pasižymėjo kaip sumanus ūkio reikalų žinovas. Jo iniciatyva vietoje senos varpinės Jonavos bažnyčiai pristatyti du bokštai, renovuotas bažnyčios vidus, kartu sutvarkyti šventovės požemiuose esantys Kosakovskių giminės palaidojimai, įrengta kripta. Nugriautos stačiatikių cerkvės vietoje burmistro iniciatyva pradėta ir pastatyta pradžios mokykla. Mirė 1946 m. gegužės 22 d. Palaidotas Papilių k. kapinėse (Kupiškio r.).
Sukanka 130 metų.

Gegužė

1976 m. gegužės 15 d. Jonavoje gimė dailininkas, iliustratorius Remigijus JANUŠKEVIČIUS. Surengė tapybos darbų parodas Jonavoje, Kėdainiuose ir kitur, fotografijos parodą Jonavos meno mokykloje (1999 m.), dalyvavo plenere, skirtame A. Samuolio 100-osioms g. m. paminėti Jonavos krašto muziejuje (1999 m.) ir kt. Autorine technika atliekami darbai sukuria ir išryškina smulkiausias detales ir sukuria gyvą, savitą atmosferą. Iliustravo leidyklos „Nieko rimto“ knygas: Kate DiCamillo „Pasaka apie Desperą, arba Pasakojimas apie peliuką, princesę, sriubą ir siūlų ritę“ (2015 m.), Jules Verne „Kelionė į Žemės centrą“ (2018 m.), Johanna Spyri „Heida“ (2020 m.). 
Sukanka 45 metai.
  
1936 m. gegužės 24 d. Greitužės k. (Jonavos r.) gimė rašytojas Algirdas RADVILAVIČIUS. Rašė prozos kūrinius, eilėraščius, straipsnius, buvo Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narys. Knygų: „Aukščiausia bausmė“ (1996 m.), „Viza į Vakarus” (1998 m.), „Iš duonos pateka saulė“ (2008 m.), „Jausmo ir minčių blyksniai“ (2017 m.) autorius. Už knygą „Aukščiausia bausmė“ suteiktas Abraomo Kulviečio konkurso laureato vardas. Išvertė Michailo Čechovo knygą „Aktoriaus kelias“ (2007 m.). Kūryba publikuota leidiniuose: „Tėkmė“ (1999 m.), „Vilties žarija“ (2003 m.), „Veidu į tėvynę“ (2003 m.), „Švenčiausias vardas“ (2008 m.), „Mieloji mano, rudenio žemele...“ (2017 m.), „Mes laisvei gimę“ (2018 m.). Mirė 2019 m. rugpjūčio 26 d. Gargžduose.
Sukanka 85 metai.

Birželis

1951 m. birželio 12 d. Šiuoriškių k. (Kauno r.) gimė pedagogė, paminklosaugininkė, knygų sudarytoja Gražina MRAZAUSKIENĖ. Buvo Lietuvos Sąjūdžio Jonavos rajono skyriaus tarybos narė (1991 m.), projektų „Išsaugokime kultūros paveldą“ Jonavos rajone iniciatorė. Knygų „Žmonių apšvietai paaukočiau viską. Jonavos krašto knygnešiai“ (2004 m.), „Išsaugokime kultūros paveldą“ (I d., 2006; II d., 2008) sudarytoja. Mirė 2013 m. vasario 11 d. Jonavoje. 
 Sukanka 70 metų.
  
1881 m. birželio 13 d. Vaivadiškiuose (Jonavos r.) gimė pedagogas, publicistas, prozininkas Jonas ILGŪNAS. 1933–1935 m. redagavo laikraštį „Laisvoji mintis“, aktyviai dalyvavo laisvamanių veikloje. Parašė vadovėlių, romaną, antireliginių brošiūrų, straipsnių. Knygų „Šviesa – tai galybė“ (elementorius, 1916 m.), „Buhalterijos vadovėlis“ (1 dalis, 1921 m.), „Komercijos aritmetikos vadovėlis“ (1922 m.), „Komercijos aritmetikos uždavinynas“ (1922 m.), „Kristus ir krikščionybė“ (1923 m.), „Komercijos korespondencijos vadovėlis“ (1924 m.), „Šventasis Tėvas Ryme“ (1925 m.), „Ar yra toks tikėjimas, be kurio žmogus negali gyventi?“ (1930 m.), „Vienmarškinė vienuolė“ (romanas, 1932 m.), „Mašinraščio vadovėlis“ (1937 m.) ir kt. autorius. Mirė 1956 m. gegužės 28 d. Kaune.
Sukanka 140 metų.

Liepa

1926 m. liepos 7 d. Čičinuose (Jonavos r.) gimė dailininkas Juozas Jaunutis MAČIULIS. Piešti pradėjo būdamas 17 metų. Pirmieji darbai piešti guašu. Vėliau tapė aliejiniais dažais. Dalyvavo parodose Jonavos krašto muziejuje (1997 m.). Darbai – peizažai, tapyti aliejiniais dažais. Mirė 2008 m. liepos 30 d. Palaidotas Kulvos kapinėse.
Sukanka 95 metai.
  
1921 m. liepos 17 d. Kulvoje (Jonavos r.) gimė dailininkė Lidija MAČIULYTĖ-SKREBUTĖNIENĖ. Tapė peizažus. Jos darbai nuo 1986 m. buvo eksponuoti visose Jonavos r. tautodailininkų darbų parodose. Rašė eilėraščius, bet jų nepublikavo. Mirė 2006 m. spalio 15 d. Kaune. Palaidota Kaune, Romainių kapinėse.
Sukanka 100 metų.
  
1941 m. liepos 20 d. Širvių k. (Jonavos r.) gimė liaudies menininkas, tautodailininkų sąjungos narys Pranas SMAILYS. Drožia iš medžio (kryžius, žvakides ir kitus dirbinius, juos meniškai išraižo), kuria paveikslus iš metalo plastiko (vario, žalvario), tapo. Praktikuoja virgulininkystę bei liaudies mediciną. Suteiktas Liaudies meistro vardas (metalo darbai, 1980 m.). Dalyvavo parodose Jonavoje, Vilniaus parodų rūmuose (1983 m.), surengė personalines parodas Jonavoje, Ukmergėje. Gyvena Jonavoje.
Sukanka 80 metų. 
  
1971 m. liepos 26 d. Kaune gimė pedagogė, menininkė Auksė DRAUGELIENĖ. Tapo paveikslus, pano. Dalyvavo daugelyje parodų: tekstilės parodoje Kauno menininkų namuose „Ieškojimai“ (2005 m.), šilko tapybos ir šilkografijos parodoje „Pirmas kartas“ (Kaunas, 2007 m.), tarptautinėje parodoje „Juoda balta ir akcentas“ (Berlynas, Vokietija, 2008 m.), shibori parodoje „Angelo šėlsmas“ M. Marks galerijoje (Kėdainiai, 2008 m.), Jonavos menininkų galerijoje „Homo ludens“ (2009–2011 m.), mini tekstilės parodoje (Como, Italija, 2010 m.) ir kitose. Surengė autorines parodas: Jonavos viešojoje bibliotekoje (2004 m.), tarptautiniame festivalyje „Tebūnie naktis“ („Gerosios ir blogosios tekstilės dvasios“, Vilnius, 2011 m.) ir kt. 
Sukanka 50 metų.

Rugpjūtis

1901 m. rugpjūčio 21 d. Petrapilyje gimė pulkininkas, Respublikos Prezidento adjutantas Vaclovas ŠLIOGERIS. 1938 m. Lokenėliuose (Jonavos r.) įsigijo ūkį. Čia lankydavosi Prezidentas Antanas Smetona, generolas Jonas Černius, Stepono Nasvyčio šeima ir kiti Nepriklausomos Lietuvos veikėjai. Parašė atsiminimų knygą „Antanas Smetona : žmogus ir valstybininkas“ (1966 m.). Mirė 1978 m. gegužės 13 d. Sidnėjuje. Palaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse.
Sukanka 120 metų.
  
1921 m. rugpjūčio 24 d. Laukogalių k. (Jonavos r.) gimė tapytoja, akvarelistė Ona DOBKEVIČIENĖ. Piešė peizažus, natiurmortus, atvirutes ir kt. Dalyvavo parodose Kaune (1980–1991 m.), Jonavos krašto muziejuje (1989 m., 1993 m., 1995 m.), darbai buvo eksponuojami Pasaulio lietuvių dainų šventei skirtoje parodoje (1994 m.). Tapyba pasižymi tikroviškumu, nuoširdumu. Mirė 2012 m. vasario mėn.
Sukanka 100 metų.
  
1936 m. rugpjūčio 24 d. Siesikuose (Ukmergės r.) gimė pedagogė, poetė Danutė KULIAVIENĖ. Poezijos knygų „Ilgesys“ (2005 m.), „Paženklinta“ (2007 m.), „Laiko upė“ (2009 m.), „Per gyvenimą“ (2014 m.) autorė. Eilėraščiai publikuoti almanachuose „Lyg krintantys lašai“ (2000 m.), „Akimirkos“ (2003 m.), „Ilgesy, benami sielos paukšti“ (2006 m.), „Įsižiūrėjimas“ (2007 m.), „Žodžiai – lyg duona“ (2009 m.), „Tarp praeities ir ateities. Jonava“ (2009 m.), „Sielos virpesiai“ (2016 m.). Eilėraščiai spausdinami rajono ir respublikos spaudoje. Gyvena Jonavoje.
Sukanka 85 metai.

Rugsėjis

1966 m. rugsėjo 20 d. Stalupėnuose (Karaliaučius) gimė dailininkas Aidaras MERKEVIČIUS. Aktyvus tapybos parodų ir plenerų dalyvis. Surengė parodas: Kėdainių rotušės dailės galerijoje (1994 m.), Kauno dailininkų sąjungos galerijoje (1994 m.), Jonavos krašto muziejuje (1995 m, 1996 m., 1997 m.), galerijoje „Arka“ (1995 m.), galerijoje „Skliautai“ (1995 m.), meno galerijoje „Homo Ludens“ (Jonava, 2008 m., 2009 m., 2010 m. ir kt.), dalyvavo Aukštaitijos regiono menininkų parodoje „Vilnius – vartai į Aukštaitiją“ (Vilnius, 2011 m.). 1995–2008 m. gyveno ir kūrė Škotijoje, rengė personalines ir bendras parodas Anglijoje. Išleido kūrybos darbų bukletą-katalogą (1995 m., 1998 m.). Gyvena Jonavoje.
Sukanka 55 metai. 

Spalis

1896 m. spalio 3 d. Piliakalniuose (Jonavos r.) gimė gydytojas psichiatras, neuropatologas, profesorius Viktoras VAIČIŪNAS. Išleido knygą „Sveikatos dalykai : įvairios gydytojo pastabos“ (1928 m.). Žurnale „Medicina“ paskelbė mokslinių straipsnių apie alkoholizmą, meningito diagnostiką ir gydymą, psichoterapiją. Jo pastangomis Nervų ir psichikos ligų klinikoje pradėta naudoti encefalografija, mielografija, insulino ir elektrotraukulinė terapija. Mirė 1945 m rugsėjo 3 d. Kaune.
Sukanka 125 metai. 
  
1876 m. spalio 10 d. Antkapinyje (Kelmės r.) gimė vertėjas, prozininkas, gydytojas, Jonavos rajono Garbės pilietis Jeronimas RALYS. Nuo 1918 gyveno Jonavoje, rūpinosi švietimu. Bendradarbiavo žurnaluose „Varpas“, „Ūkininkas“, dienraštyje „Vilniaus žinios“, išspausdino šviečiamojo pobūdžio straipsnių. Išleido apysaką „Rykštės“ (1902 m.). Išvertė Homero „Odisėją“ (1921 m.). Tuo laikotarpiu tai buvo vienas ryškiausių meninių vertimų. Vertė ir „Iliadą“, bet nespėjo baigti. Iš lenkų kalbos išvertė Danielio Defo romaną „Robinzono gyvenimas ir jo nelaimės“ (su J. Šlapeliu, 1907 m.), Harietos Bičer-Stou romaną „Dėdės Tomo trobelė“ (1914 m.). Mirė 1921 m. gruodžio 17 d. Jonavoje. Palaidotas Jonavoje, Ramybės skvere.
Sukanka 145 metai.
  
1951 m. spalio 11 d. Marijampolėje gimė poetė Laimutė ŠATIENĖ. Išleido poezijos knygas „Dūžiai širdyje“ (2004 m.), „Sudraskykime tylą“ (2008 m.). Eilėraščių rinktinės „Keturiese“ bendraautorė. Nuo 1991 m. gyveno Jonavoje, šiuo metu – Upninkuose (Jonavos r.).
Sukanka 70 metų.
  
1866 m. spalio 15 d. Vaitkuškio dvare (Ukmergės r.) gimė inžinierius, architektas Vaclovas MICHNEVIČIUS. Pagal architekto projektus pastatyta turgaus halė Vilniuje (1906 m.), perstatyta Vilniaus miesto salė (1912 m., dabar Nacionalinė filharmonija), Kauno bernardinų vienuolyno korpusas (1929 m.) ir daugelis kitų pastatų. Sukūrė apie 30 bažnyčių projektų Lietuvoje ir Baltarusijoje, iš jų pastatyta 15. Parašė knygą „Vieškeliai ir paprastieji keliai, jų taisymas ir laikymas“ (1925 m.). Mirė 1947 m. sausio 14 d. Strebeikiuose (Jonavos r.). Palaidotas Žeimiuose (Jonavos r.), bažnyčios šventoriuje.
Sukanka 155 metai.
  
1911 m. spalio 15 d. Laikiškiuose (Jonavos r.) gimė žurnalistas, vertėjas Pranas DOVALGA. Į lietuvių kalbą išvertė čekų grožinės literatūros kūrinių: romanus Ivano Olbrachto „Plėšikas Nikola Šuhaj“ (1935 m.), Karelo Čapeko „Karas su salamandromis“ (1937 m.), Josefo Koptos „Trečia kuopa“ (4 dalys, 1937 m.), naujosios čekoslovakų literatūros antologiją „Besišypsanti mergaitė“ (1936 m.), Františeko Langerio pjesę „Kupranugaris pro adatos skylutę“ (1935 m., pastatyta Valstybės teatre Kaune 1936 m.). Bendradarbiavo Lietuvos ir čekoslovakų periodinėje spaudoje, pasirašinėjo įvairiais slapyvardžiais. Vertingiausia žurnalistinio palikimo dalis – kelios dešimtys straipsnių, išspausdintų laikraštyje „XX amžius“ apie įvykius Čekoslovakijoje. Sušaudytas 1941 m. lapkričio 17 d. Prahoje.
Sukanka 110 metų.
  
1921 m. spalio 24 d. Dumsiškių k. (Jonavos r.) gimė Lietuvos bajorė Janina BUTKEVIČIENĖ. Kartu su sūnumi Jonu pastatė 5 koplytstulpius (iš jų du – savo sodyboje, vieną – Skaruliuose) ir kryžių (Skaruliuose). Savo sodybą Dumsiškiuose pavertė muziejumi, o aplinką – parku. Mirė 2010 m. gruodžio 3 d.
Sukanka 100 metų.
  
1971 m. spalio 29 d. Jonavoje gimė dailininkė, menotyrininkė Jurgita Elena ALKSNYTĖ-RIMKEVIČIENĖ. Dalyvavo bendrose meno parodose, plenere, skirtame A. Samuolio 100-osioms g. m. paminėti Jonavos krašto muziejuje (1999 m.), surengė personalinę parodą Jonavos krašto muziejuje (1993 m.). Mirė 2012 m. gruodžio 24 d. Jonavoje.
Sukanka 50 metų.

Lapkritis

1961 m. lapkričio 14 d. Kaune gimė katalikų kunigas, teologijos mokslų daktaras, Jonavos dekanato Ruklos Šventosios Dvasios parapijos klebonas, Ruklos įgulos karo kapelionas, majoras Arnoldas VALKAUSKAS. Jonavos krašto šviesuolis (2012 m.), katalikų teologijos fakulteto dėstytojas, dogminės teologijos specialistas, vienas iš nedaugelio Lietuvos egzorcistų, egzorcistų asociacijos narys. Gyvena Rukloje (Jonavos r.). 
Sukanka 60 metų.
  
1946 m. lapkričio 15 d. Svolkenių k. (Jonavos r.) gimė dailininkė, Lietuvos dailininkų sąjungos narė Elena TAUJANSKAITĖ. Nuo 1976 m. dalyvavo įvairiose parodose Lietuvoje, Rusijoje, Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje, Lenkijoje, Baltijos šalių trienalėse (1984 m., 1986 m., 1989 m.), rengė autorines parodas. Kūrė skulptūras ir medalius. Gyvena Vilniuje.
Sukanka 75 metai.

Gruodis

1896 m. gruodžio 18 d. Patrakiemio k. (Pakuonio valsč., Kauno apskr.) gimė mokytojas, Jonavos pradinės mokyklos vedėjas Boleslovas GARMUS. 1920 m. atvyko į Jonavą. Paskirtas eiti Jonavos valsčiaus, vėliau Jonavos miesto pradžios mokyklos vedėjo pareigas. Organizavo dabartinės meno mokyklos pastato statybą. Buvo aktyvus visuomenininkas, tautininkas, vienas žymiausių lietuvybės skleidėjų ir platintojų Jonavoje, priklausė Šaulių sąjungai. Buvo apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės 10-ties metų jubiliejaus medaliu (1928 m.), Vytauto Didžiojo 2-ojo laipsnio medaliu (1933 m.). Mirė 1942 m. rugsėjo 12 d. Krasnojarsko krašto Rešotų kalėjime.
Sukanka 125 metai.
  
1941 m. gruodžio 21 d. Karaliūnų k. (Jonavos r.) gimė fizikos magistrė, mokytoja ekspertė, Kauno miesto fizikos mokytojų tarybos, Lietuvos fizikos mokytojų asociacijos narė Aldona KAIRIENĖ-BIGENYTĖ. Daugelio straipsnių įvairia tematika laikraščiuose, žurnaluose, knygose, leidinių: „Dobkevičiaus vidurinė mokykla“ (1994 m., 2001 m), „Fizikos didaktinė medžiaga. Elektrodinamikos pagrindai“ (1995 m.), „Molekulinė fizika ir šiluma. Elektra. Elektromagnetizmas“ (2000 m.), „Žaisdami mokomės fizikos“ (2000 m.), „Žvilgsnis į Kauno fizikus nuo Aleksoto kalno“ (2000 m.), „Žmogaus fizika“ (2000 m.), „Aleksote paliktos pėdos : mokyklos ir mokytojai“ (2008 m.), „Karaliūnų kaime paliktos pėdos“ (2011 m.) ir kitų autorė bei rengėja.
Sukanka 80 metų.
   
1881 m. gruodžio 22 d. Karklupėnuose (Kaupiškių valsč., Vilkaviškio apskr.) gimė vertėjas, dramaturgas, pulkininkas-leitenantas Kazys ALYTA. Nuo 1935 m. gyveno ūkyje Šveicarijos dvare (Jonavos r.). Išleido komediją „Ant bedugnės krašto“ (1913 m., pakartota 1918 m.). Ji tapo pirmojo Blaivybės draugijos konkurso laureate ir tais pačiais, 1913 m., pastatyta Palangoje. Išvertė Aleksandro Fredro, Tomo Brandono ir kitų rašytojų kūrinių. Nužudytas 1942 m. liepos 1 d. Jonavoje. Palaidotas Skarulių kapinėse.
Sukanka 140 metų.
  
1976 m. gruodžio 24 d. Jonavoje gimė poetas, vertėjas, eseistas Gytis NORVILAS. Knygų „Akmen-skeltės : eilėraščiai“ (2002 m.), „Skėrių pusryčiai : eilėraščiai“ (2006 m.), „Išlydžių zonos : eilėraščiai“ (2012 m.), „Grimzdimas : poezija“ (2017 m.), „Vėžlys Dūmas : kelio knyga (ne)vaikams“ (2018 m.) autorius, daugelio poezijos rinkinių bendraautoris, laikraščio „Literatūra ir menas“ vyriausiasis redaktorius (nuo 2014 m.). Gyvena Vilniuje.
Sukanka 45 metai. 
Kitos datos
Sukanka 150 metų, kai per Jonavą nutiestas Romnų-Liepojos geležinkelis (1871 m.).
Sukanka 150 metų, kai iš Rumšiškių į Jonavą buvo perkelta pradinė mokykla, prie kurios įsteigta speciali amatų klasė su stalių-račių skyriumi (1871 m.). 
Sukanka 100 metų, kai įkurta Jonavos pradinė mokykla, dabartinė Jeronimo Ralio gimnazija (1921 m.).
Sukanka 100 metų, kai​ pradėjo veikti Bukonių pradedamoji mokykla, dabar – Jonavos r. Bukonių mokykla-daugiafunkcis centras (1921 m.).
Sukanka 90 metų, kai pastatytas paminklas „Odisėjos“ ir „Iliados“ vertėjui dr. Jeronimui Raliui. Architektas – A. Netiksa (1931 m.).
Sukanka 80 metų, kai birželio 14-osios naktį sovietiniai saugumiečiai suėmė ir ištrėmė per 60 Jonavos ir jos apylinkių šeimų (1941 m.).
Sukanka 80 metų, kai vokiečiai užėmė Jonavą. (1941 m. birželio 25 d.) Genocido metu Jonavoje nužudyta per 2000 žmonių. 
Sukanka 70 metų, kai pradėjo eiti rajoninis laikraštis „Pergalės vėliava“ (1951 m.). 
Sukanka 50 metų, kai pastatyta 335 vietų ligoninė ir poliklinika (1971 m.).
Sukanka 25 metai, kai patvirtintas Jonavos miesto herbas (1996 m. spalio 18 d.)
Parengė Regina Lukoševičienė 
​ Jei pastebėjote klaidą ar turite pasiūlymų, rašykite elektroniniu paštu: info@jonbiblioteka.lt 
© PigiosSvetaines.lt