Notice: session_start(): ps_files_cleanup_dir: opendir(/tmp) failed: Permission denied (13) in /home/jonbibliot/domains/jonbiblioteka.lt/public_html/index.php on line 85
jonbiblioteka.lt - Naujų knygų srautas – 2018 lapkritis

Naujos knygos

Vytautas Plečkaitis „Masonai: laisvieji mūrininkai, kurę ir stiprinę Lietuvą“

1018-aisiais Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, pažymi savo šimtmečio jubiliejų. 1918 metų vasario 16 dieną Lietuvos Taryba, išrinkta Vilniuje 1917 metais rugsėjo 18-22 dienomis vykusioje Lietuvių konferencijoje, paskelbė Lietuvos nepriklausomybę. Lietuvos Tarybą sudarė dvidešimt aktyvių tautinio judėjimo dalyvių, turinčių skirtingas pažiūras, bet jungiamų vieningos nuostatos dėl būtinybės atkurti Lietuvos valstybę. Tarp dvidešimties Nepriklausomybės Akto signatarų net penki, t. y. 25 proc. visų Tarybos narių ilgiau ar trumpiau buvo Lietuvos laisvieji mūrininkai - masonai. Visi penki priklausė prieš Pirmąjį pasaulinį karą (1914-1918) ir jo metu gyvavusioms trims Vilniaus ložėms. Laisvieji mūrininkai - masonai - buvo šie garbingi Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarai: Mykolas Biržiška, Steponas Kairys, Donatas Malinauskas, Jurgis Šaulys ir Jonas Vileišis. Keturi iš jų priklausė 1920 m. liepą įsteigtai Kauno ložei „Lietuva", buvo jos nariai. Didžioji dalis Lietuvos laisvųjų mūrininkų - masonų - neatsiejami nuo atkurtos Lietuvos valstybės politinio, mokslo ir kultūros elito, kilusio daugiausia iš Lietuvos valstietijos, nors tarp jų būta nemažai ir Lietuvos bajorų palikuonių. Paminėtinas ir tris kartus Lietuvos Respublikai vadovavęs premjeras Mykolas Sleževičius, kurio vyriausybė apgynė Lietuvos valstybę nuo bolševikų, bermontininkų ir kitų jos priešų, taip pat - tris kartus rinktas Kauno universiteto rektorius prof. Vincas Čepinskis, žymus teisininkas Mykolas Romeris, rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė ir kiti. XX amžiaus pirmosios pusės Lietuvos laisviesiems mūrininkams priklausė ne tik lietuviai, bet ir baltarusiai, žydai, lenkai, ieškoję bendradarbiavimo tiltų tarp tautų ir kitų įmanomų sąsajų, kurios šias tautas jungė, o ne skyrė. Tarp jų būta ir vieno garsiausių XX amžiaus pradžios Vilniaus žydų visuomenės atstovo, humanisto ir mokslininko, garsaus gydytojo Cemacho Šabado, kuriam Vilniaus senamiestyje pastatytas paminklas. Taip pat - Lietuvos bajoro iš Šiaulių palikuonis, vienas iš baltarusių tautinio judėjimo vadovų Antonas Luckevičius ir žymus lenkų advokatas, humanistas, atstovavęs Lietuvai derybose su Rusija ir padovanojęs Vilniaus miestui didžiulę savo biblioteką, Tadeuszas Wroblewskis (Tadas Vrublevskis). Pagrindinis šaltinis šiam nedidelės apimties leidiniui buvo M. Romerio Dienoraštis, ilgą laiką nepasiekiamas skaitytojams, nes tik praėjus 40 metų po jo mirties leista skelbti. Taip pat labai svarbi presbiterijonų pastoriaus James'o Andersono parengta Laisvųjų mūrininkų konstitucija, masonybės tyrinėtojų Lenkijoje Stanislawo Malachowskio-Lempickio, Ludwiko Hasso, Zbigniewo Solako, Tadeuszo Cegielskio darbai ir Lietuvos istorikų Jano Sawickio, Rimanto Miknio, Žyginto Bučio, Arvydo Pacevičiaus bei kitų tyrinėjimai. Knygai atsirasti padėjo vokiečių ir austrų laisvųjų mūrininkų leidiniai, masonybės žinovo ir ilgamečio Lietuvos draugo Rolfo Appelio iš Hamburgo veikalai, gausi masonijos mokslinė literatūra anglų, vokiečių, rusų kalbomis, konferencijų, skirtų Lietuvos laisvajai mūrininkijai, medžiaga, taip pat asmeniniai archyvai. Dėkoju visiems, o ypač Lietuvos laisvųjų mūrininkų Didžiajai ložei, paskatinusiai ir parėmusiai šio darbo atsiradimą, taip pat - Lietuvos nacionaliniam muziejui ir Lietuvos centriniam valstybės archyvui už originalias iliustracijas.

Antanas Vienuolis „Viešnia iš šiaurės“

Romanas „Viešnia iš šiaurės" (I leid. – 1933 m., II pataisytas leid. – 1937–1938 m., III leid. – 1989 m.) pasakoja tragišką herojės Aldonos istoriją. Rašytojas palietė skaudžias tuometinės Italijos ir Lietuvos gyvenimo problemas, įtaigiai atskleidė ano meto Kauno, Vilniaus politinę, kultūrinę atmosferą.

Michael Wolff „Ugnis ir įniršis“

Per šiek tiek daugiau negu valandą, ne visai nešališku Steve'o Bannono vertinimu, apsvaigęs Trumpas virto netikinčiu Trumpu, o paskui – visiškai išsigandusiu Trumpu. Bet dar turėjo įvykti galutinė transformacija: staiga Donaldas Trumpas tapo žmogumi, kuris patikėjo, kad jis visiškai nusipelnė būti Jungtinių Valstijų prezidentu ir sugebės juo būti. Michaelas Wolffas (Maiklas Vulfas) – amerikietis rašytojas, žurnalistas ir apžvalgininkas, rašęs „USA Today", „The Hollywood Reporter", „GQ". Parašė šešias knygas, įskaitant leidėjo ir žiniasklaidos magnato Ruperto Murdocho biografiją. Septintoji knyga – „Ugnis ir įniršis Donaldo Trumpo Baltuosiuose rūmuose" – iš karto tapo pasauliniu bestseleriu. Tai dokumentinė proza apie pirmuosius Donaldo Trumpo prezidentavimo metus – nuo 2016 m. lapkričio 8-osios, dienos po rinkimų, iki 2017 m. spalio, kai iš darbo buvo atleistas vyriausiasis strateginis D. Trumpo patarėjas – Stephenas Bannonas, kurio rinkimų planas kurti kampaniją priešinantis politikos elitui ir apskritai biurokratinei sistemai, daugelio vertintojų teigimu, kaip tik ir atvedė Respublikonų partijos kandidatą į Baltuosius rūmus. Tai knyga apie Vašingtono politikos užkulisius, apie įtampą ir intrigas, apie juokingas, tragiškas, titaniškas ir vis žlungančias D. Trumpo Baltųjų rūmų komandos pastangas visiškai nesistemišką žmogų, atėjusį į politinės valdžios sistemą per jos pačios kritiką, suderinti su didžiule Jungtinių Amerikos Valstijų politine mašina. Tai nėra karikatūra ar pamfletas, greičiau – kupinas dramos realybės trileris, kur pakankamai gyvai nupiešti mūsų laikų herojai gyvena itin intensyvius savo gyvenimus. Bet, žinoma, pagrindinis knygos personažas – viešumas, rampos šviesos, žiniasklaida. Didžiausios kovos visada verda dėl kelių šlovės akimirkų.

Jurga Ivanauskaitė „Ragana ir lietus“

J. Ivanauskaitės ,,Ragana ir lietus" - romanas apie kūną ir sielą, meilę ir nuodėmę, skausmingą jaunos moters aistrą kunigui, kuris užsidaro vienuolyne. Lietuvoje pirmąkart išleista 1993-iaisiais, po didelių istorinių permainų, knyga užgavo atvirą visuomenės nervą. Šiandien šis romanas jau skaitomas Vokietijoje (trys leidimai), Latvijoje, Estijoje.

Jurga Ivanauskaitė „Miegančių drugelių tvirtovė“

Romane susipina trys siužetinės linijos: prekyba moterimis, amžiaus vidurio krizė ir Apokalipsė. Gali pasirodyti, kad šios temos niekuo nesusijusios, tačiau, pasak Drugelio efekto, arba Chaoso teorijos, peteliškės sparno plastelėjimas Amazonės džiunglėse sukelia taifūną Japonijoje. Taigi į vergiją parduotos lietuvės merginos kančia ir pažeminimas galbūt prišaukia uraganą Meksikos įlankoje, o Pasaulio pabaigos akivaizdoje nebejaunų žmonių paskutinė meilė atrodo saldesnė už pirmąją. Net ir liūdniausi dalykai kartais išspaudžia ne ašaras, o šypseną.

Alain Golay „Lieknėjimo filosofija“

Profesorius Alain Golay yra endokrinologas-diabetologas, Ženevos universitetinės ligoninės gydytojas, Lėtinėmis ligomis sergančių pacientų terapinės edukacijos skyriaus vadovas. Jis taip pat vadovauja universitetinių terapinės edukacijos studijų programai. Jis yra tarptautinio lygio mokslininkas tyrėjas ir dėstytojas, 13 knygų autorius. „Lieknėjimo filosofija" – knyga apie tai, kaip numesti svorio... ugdant savo asmenybę. Skamba netikėtai? Manote, kad jūsų svoris ir jūsų vidinis gyvenimas niekaip nesusiję? Prof. A Golay teigia, jog norint sulieknėti visų pirma reikia išmokti sutarti su savimi, pamilti save ir į pasaulį žvelgti ramiai bei filosofiškai. Atsikratyti neigiamų minčių, pasiekti vidinę pusiausvyrą ir svarbiausia – ją išlaikyti. „Gyvenkite savo gyvenimą, lieknėkite, ir jus aplankys laimė", sako autorius. Tačiau kaip išmokti taikiai gyventi su savimi, patobulinti savo asmenybę ir numesti svorio? Apie tai ir yra ši knyga. Vedami „Lieknėjimo filosofijos", eikite į lieknesnį, ramesnį ir laimingesnį save.

Elif Shafak „Trys Ievos dukterys“

Elif Shafak (Elif Šafak) – žymiausia turkų rašytoja, sėkmingai derinanti Rytų ir Vakarų literatūrines tradicijas. Ji yra parašiusi penkiolika knygų, kurios išverstos į keturiasdešimt septynias kalbas. Lietuviškai išleisti jos romanai „Stambulo pavainikė", „Keturiasdešimt meilės taisyklių", „Mečetė sultono dukteriai" („Tyto alba" 2010, 2012, 2017). „Trys Ievos dukterys" – naujausias E. Shafak romanas. Vieną pavasario vakarą Stambule turtinga dviejų vaikų motina Perė vyksta į vakarėlį prašmatnioje viloje, tačiau pakeliui tampa užpuolimo auka: elgetos pagrobia jos rankinę, iš kurios iškrenta nuotrauka, primenanti studijas Oksforde. Tai vienintelis praeities įrodymas, su kuriuo ji nepajėgė išsiskirti – nes tai buvo svarbiausia jos gyvenimo atkarpa, pasibaigusi netikėtai ir žiauriai. Ir vakarėlis Perei virsta prisiminimų vakaru... Oksforde negalėjo būti skirtingesnių merginų, kaip Perė, Šyryn ir Mona. Tiek savo kilme, tiek išvaizda, tiek būdu, o svarbiausia – požiūriu į tikėjimą. Tačiau vienas dalykas buvo bendras visoms: Dievo klausimas. Ne, du dalykai. Antrasis – tai profesorius Azuras ir jo Dievo pažinimo seminaras. Protingas, provokuojantis, net šokiruojantis ir nepaprastai patrauklus profesorius, kurį Oksforde vieni garbina, o kiti keikia. Abejonių kupina Perė, įžūli ateistė Šyryn ir pamaldi musulmonė Mona, sugebanti sutaikyti savyje amerikietišką feminizmą su hidžabo dėvėjimu – visos jos susitinka Azuro seminare, tikėdamosi surasti Dievą savyje ir išsivaduoti iš abejonių. Trys merginos, trys Ievos dukterys, trys keliai, vienas tikslas – ir trys visiškai skirtingi likimai. Prisiminimų į praeitį nublokšta Perė tą katastrofišką Stambulo vakarą bando grįžti į skaudžią patirtį, kurią ji desperatiškai stengėsi užmiršti. Bet ar mes galime pabėgti nuo savęs?

Kęstutis Navakas „Privatus gyvulėlių gyvenimas“

Septyni punktai apie knygą: 1. Ar mes susikuriame kitus, ar kiti mus kuria, anot knygos – rašo? Ar esama neįmanomo įvardyti kažko, kas kuria ir rašo visus? Kiek mes autentiški ir ar būti tokiems mums būtina? Tokių minčių kils skaitant knygą. O jei kils kitokių – tuo geriau. 2. Palyginti su romanu „Vyno kopija", ši knyga daug lengviau skaitoma, neturi tiek kodų ir intertekstų, tačiau ir joje nieko nereikia suprasti tiesiogiai, ką skaitytojas / -a labai greit pastebės. 3. Laikas, erdvė ir personažų raiška čia artimesni sakmei, mitui ar sapnui (kartais – anekdotui), tad neverta ieškoti loginių sekų ir paaiškinimų. 4. Knygoje rasite detektyvo, nuotykių, keisčiausių fantazijų, kultūrinių ir psichologinių ekskursų, erotikos ir labai daug humoro. 5. Tai knyga išsaugojusiems savyje vidinį vaiką. Jei tą vaiką nebeprikeliamai užgniaužėte – nepirkite šitos knygos. 6. Visi knygoje aprašyti sapnai – realūs. Autorius juos yra įvairiu metu susapnavęs, spėjęs užrašyti ir priskyręs savo personažams. 7. Šie sapnai – savotiški tekstų skirtukai, be to, jie kuria knygai reikalingą foną. Kiti skirtukai – partitūrų ištraukos tarp skirtingų naratyvų. Jas niūniuoti nebūtina, bet jei norėsite – niūniuokite į valias. Kęstutis Navakas Kęstutis Navakas – žinomas poetas, eseistas, literatūros kritikas, vertėjas. Už savo kūrybą yra pelnęs daugybę įvertinimų, 2007 m. apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija.

Johan Wolfgang Goethe „Faustas, I-II dalys“

Filosofinė tragedija „Faustas“ – didingiausias vokiečių poezijos kūrinys. Tragedijos siužetą lemia biblinis Velnio (Mefistofelio) ir Dievo lažybų motyvas, o Fausto personažas nepraranda aktualumo jau kelis šimtmečius. „Apie „Faustą“, Goethe’s magnum opus, nieko nepasakysi per daug; tiesiog tai – didingiausias vokiečių literatūros kūrinys ir universali poetinė pasaulio enciklopedija. Poetui „Fausto“ vertimas yra didžiausias iššūkis bei išbandymas. Pasididžiavimas ir nusivylimas. Norėčiau jį išversti dar kartą. Ir dar kartą paskui“. „Fausto“ vertėjas Antanas A. Jonynas Johanas Volfgangas Gėtė „Faustą“ rašė beveik visą savo gyvenimą – apie 60 metų. Todėl kūrinys sudėtingas ir daugiasluoksnis. Jame telpa visa Europos istorija nuo Homero. Legendinis XVI amžiaus burtininkas, magas Faustas, kuris buvo žinomas dar Šekspyro laikais, įkvėpė ne vieną literatūros kūrinį, tačiau labiausiai jį išgarsino būtent J. V. Gėtės parašyta filosofinė drama, po kurios Faustas jau tapo daugelio muzikos, dailės, kino, teatro kūrinių personažu. Gėtės Faustas yra eruditas, mokslininkas, sėkmingas, tačiau gyvenimu nepatenkintas žmogus. Kai Mefistofelis susilažina su Dievu, kad privers Faustą atsitraukti nuo aukštų siekių ir pasitenkinti gyvenimiškais malonumais, Faustas tampa velnio vilionių auka. Jis sudaro sandorį, kuriuo įkeičia savo sielą mainais į beribes žinias ir malonumus. Tačiau Faustas netiki, kad bus akimirka, kai jis pajus visišką pasitenkinimą ir laimę. Taigi Mefistofelio darbas prasideda. Nepasotinami, nerimstantys, ateityje prasmės ir laimės ieškantys žmonės, pasiryžtantys dėl to paaukoti svarbius dalykus ir dabar vadinami faustiškais.  

Vaiva Rykštaitė „PIRMĄKART MAMA: dovana pirmakartėms, laukinėms, pasiutusioms moterims, kurios pačios nenutuokė viduje slypint pūkuotą švelnią mamytę“

Vaiva Rykštaitė (g. 1985 m.) – filosofijos magistrė, tinklaraštininkė. Šiuo metu gyvena Havajuose, augina dvi dukras. Trijų romanų autorė. „Pirmąkart mama" – septintoji jos knyga. Pirmas, netikėtas, viską sujaukiantis tapsmas mama. Toji patirtis mane ištiko kaip šokas, vėliau virto tapatybės krize, tartum nesibaigiantis meilės priepuolis su paranojos priemaišomis. Vaiko gimimas – tai galimybė iš naujo permąstyti pasaulį. Į šį gyvenimo pokytį nusprendžiau pažvelgti akademiškai ir pirmiausia pačiai sau atsakyti į kilusius klausimus: ar po gimdymo pasikeitė mano smegenys? Ar man reikia mamyčių klubo? Ar vis dar galiu būti seksuali? Kodėl mano močiutės ir kitos Sovietų Sąjungos moterys nežindė savo vaikų? Kas, visuomenės manymu, yra gera mama? Rengdama šią knygą skaičiau daugiau, nei ruošdamasi magistriniam darbui: tai taip asmeniška, o drauge – taip bendra ir taip svarbu mums visoms. Apie save čia pasakoju atviriau nei feisbuke, nors nujaučiu, kad jums vis tiek pasirodys per mažai. Tai yra mano dovana pirmakartėms, laukinėms, pasiutusioms moterims, kurios pačios nenutuokė viduje slypint pūkuotą švelnią mamytę. Bet ne tik. Ji – ir visoms geriausioms rožinėms merginoms, nė karto nepamynusioms tėvų liepimo namo grįžti devintą. Tikiu, kad tapusios motinomis jūs savyje atpažinote tą laukinę, pasiruošusią už vaiką kautis nagais ir dantimis. Aš esu jūsų sesuo. Motinystėje. Aš esu mama.  

Kunigas Algirdas Toliatas „Šeštas jausmas yra pirmas“

„Šeštas jausmas yra pirmas“ – trečioji kunigo Algirdo Toliato pamokslų knyga, liturginių A metų pamokslų ciklas, kuriame plėtojamos pirmosiose knygose gvildentos temos. Interpretuodamas Šventojo Rašto fragmentus autorius nagrinėja psichologines, dvasines, moralines ir vertybines problemas. Kunigas Algirdas kreipiasi į visus – tikinčiuosius, netikinčiuosius ir ieškančiuosius. Jo žodis įtaigus ir įtikinamas, jo santykyje su Dievo Žodžiu iškyla ne tik tūkstantmetė krikščionybės istorija, bet ir tikėjimo bei modernybės sąsajos. Knygos tikslas – ne tiek plėsti pažinimą, kiek padėti gilintis į savo sielą ir sąžinę. Ji kviečia žmogų sąmonėti ir skatina jo pokytį bei dvasinę pažangą.

Abbi Waxman „Kelyje: 100 000 žingsnių su kunigu Algirdu Toliatu“

2017 metų rudenį autorė su kunigu Algirdu TOLIATU ir fotomenininku, Nacionalinės premijos laureatu Algimantu ALEKSANDRAVIČIUMI leidosi į piligriminę kelionę dailininkų romantikų kadaise pamėgtu ir išgarsintu Dailininkų keliu Malerweg Saksonijos Šveicarijoje. Per penkias dienas keliautojai nuėjo 65 kilometrus, 100 tūkstančių žingsnių, kalbėdamiesi apie Dievą, žmogų ir gamtą, apie tai, kam reikalingas kelias, kaip rasti drąsos juo žengti sąmoningo gyvenimo link. Knyga sudaryta iš penkių skyrių – penkių dienų. Kasdien „Kelyje" aprašomi vis kitokie gamtos ir žmonių sukurti paminklai, einant nagrinėjamos vis naujos temos – apie tikėjimą ir kūrybiškumą, atjautą ir atleidimą, nuolankumą ir ryžtą, šeimą ir draugystę, pareigą ir pašaukimą, meilę sau ir kitam. Kunigas čia kalba apie žemiškąjį gyvenimą, apie tai, kaip jį nugyventi prasmingiau ir laimingiau, fotomenininkas aptinka vis įspūdingesnių vaizdų ir pasakoja apie kūrybiškumą, o autorė vakarais savo bendrakeleiviams skaito H. K. Anderseno pasakas. Autorė aprašo ir patirtus nuotykius, ir nuovargio įpliekstus konfliktus, apie viską nuoširdžiai ir atvirai – apie jausmus, nepatogumus ir savas baimes. Knyga leidžia iš arčiau pažvelgti ir į Vokietiją, jos žmones ir papročius. Knygoje daug meninių nuotraukų, o Linos Ever gamtos aprašymai tokie vaizdingi, kad skaitydami pasijusite lyg patys keliautumėte vienu gražiausių Vokietijos pėsčiųjų takų. Galbūt „Kelyje" taps ir jūsų kelionės pradžios knyga. Linos Ever gamtos aprašymai tokie vaizdingi, kad pasijusite.... Šis menininkų kelias turi kažkokios paslaptingos galios – atsisukęs atgal staiga pamatai, kad nejučia atradai tai, ko nebūtum nė susapnavęs... Kunigas Algirdas Toliatas Po kelionės labiau pradedi pažinti save – bendravimo išbandymai joje užkamšo landas skersvėjams, o fizinis nuovargis užgrūdina mintį smalsumui. Tad kelionė – lyg pinigėlis į taupyklę: įkritęs praturtina ir sukuria pilnatvės jausmą. Algimantas Aleksandravičius Išėjau į kelią, norėdama jį įveikti, ir nesitikėjau, kad kelias įveiks mane. Išvedžiau į jį bendrakeleivius nesitikėdama, kad tai jie mane ves toliau. Keliavau tikėdamasi išgirsti atsakymus, o susirinkau dar daugiau klausimų. Bet atradusi kelią nieko daugiau nenoriu, kaip tik eiti juo toliau. Lina Ever Lina Ever (g. 1970) – žurnalistė, tinklaraštininkė, rašytoja ir gidė po Berlyną. Išleido keturis romanus: „Objektyve meilė" (2014), „Ruduo Berlyne" (2015), „Berlyno romanas" (2016), „Neišryškinta juostelė" (2017). Algirdas Toliatas (g. 1978) baigė Vilniaus kunigų seminariją, studijavo Prancūzijoje, Italijoje. Nuo 2013 m. eina Lietuvos policijos vyriausiojo kapeliono pareigas. Išleido tris pamokslų knygas „Žmogaus ir Dievo metai" (2016), „Gerumo liūnas" (2017), „Šeštas jausmas yra pirmas" (2018). Algimantas Aleksandravičius (g. 1960) – Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Tarptautinės meninės fotografijos federacijos fotografas menininkas (AFIAP), Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys.    

Tim Marshall „Geografijos įkaitai. Dešimt žemėlapių, pasakančių viską, kas lemia pasaulio politiką“

Be abejo, geografija nediktuoja visų įvykių eigos. Didžios idėjos ir didieji lyderiai yra dalis kintančio istorijos proceso. Bet visi jie priversti veikti geografijos rėmuose. Tim Marshall (Timas Maršalas, g. 1959) – britų žurnalistas, rašytojas, dirbęs „Sky News“ ir BBC. Kaip „Sky News“ žurnalistas, dirbo daugiau nei 30 šalių, įskaitant karų ir konfliktų zonas – Kroatijoje, Bosnijoje, Kosove, Afganistane, Tunise, Libane, Sirijoje. Timas Marshallas savo trečioje knygoje „Geografijos įkaitai“ (2015 m.), „New York Times“ ir „Sunday Times“ paskelbtoje bestseleriu, primena, koks svarbus svarstymuose apie geopolitiką dėmuo „geo-“, kurį daugelis apžvalgininkų, politikų ir šiaip besidominčių aktualiais pasaulio įvykiais kartais pamiršta. Daugelis pasaulio vadovų sprendimų – Kinijos pilamos salos Pietų Kinijos jūroje, Indijos ir Pakistano susišaudymai Kašmyre, Jugoslavijos byrėjimas – buvo, yra ir bus nulemti ne tik norų, fantazijų ar ideologijų, bet ir gamtos bei Dievo sustumtų kalnų, tekančių upių, šalių teritorijas dalijančių kalnagūbrių. Kitados sienas braižę politikai mažiausiai galvojo apie geografiją, o tai ir yra daugelio šiuolaikinių konfliktų šaknys. Ir dar – nors technologijos ir klimato kaita pamažu keičia žemės kraštovaizdį, vis dėlto dar gana ilgą laiką žmonijos veiksmai priklausys pirmiausia nuo reljefo ir klimato – galbūt tik ateityje atsiras naujų civilizacijos plėtros erdvių – pavyzdžiui, Arktis. Arba kosmosas.

Paulius Norvila „Skaičiai“

Ant skaičių pastatytas pasaulis. Ne dramblių, ne vėžlių ir ne mitų. Perverti tvarką imituojančių skaičių laikosi visų knygų puslapiai. O ant jų ir aš – tik purvinos panagės tuštybių mugėje, kurioje kiečiausias akmuo bet kada gali virsti smėlio sauja. Gyvenu laikais, kai reikia džiaugtis tomis trumpomis akimirkomis, kol viena dar nevirto kita. Ir dvigubai džiaugtis, jeigu spėju paliudyti tą virsmą, jeigu pamatau jį, išgyvenu. Nes vėliau neliks netgi to. Tik tušti knygų puslapiai. Tik vėjas, verčiantis juos priešais nieko nebematančias akis. Paulius Norvila P. Norvila (g. 1985) – poetas, prozininkas. Jau seniai kritikų pastebėtas bei įvertintas dėl savo poezijos, kuri žaidžia būties ir buities temomis, surenka kasdienybės detales ir iš jų atkuria mūsų gyvenimus. Nuolatinis literatūros renginių, festivalių dalyvis. „Skaičiai“ – jo ketvirtoji poezijos knyga. Pristatyti save – vienas sudėtingiausių triukų. Nes jei pasakysi per mažai – sumeluosi. Jeigu per daug – kažką būtinai praleisi. Ir tas kažkas lydės tave amžinai, persekios, los naktimis į tavo mylimo ar mylimosios ausį. Pristatyti save – misija neįmanoma. Vis rašau, vis bandau, vis braukiu, kol rankos nusvyra. Kol, atrodo, nėra, niekada ir nebuvo ką anei kam pristatyti. Paulius Norvila

Gloria Goldreich „Mano tėvas Šagalas“

Jis ir jo gražioji, energingoji duktė triumfuos kovoje su istorija. GLORIA GOLDREICH (Glorija Goldraich) – aštuonių bestseleriais tapusių romanų autorė, su šeima gyvenanti Niujorke. „Mano tėvas Šagalas" – tikrais faktais paremtas romanas apie Idą, vieno žymiausių XX a. tapytojų Marco Chagallo (Marko Šagalo) dukterį. Gražuolę dukrą Idą Markas Šagalas saugojo kaip savo akį ir tapė daugybę kartų, kol užsispyrėlė Ida neištrūko iš saugaus kontroliuojančių tėvų lizdelio ir neišlėkė studijuoti į Paryžių. Ten jos laukė meilė – neturtingas studentas, pavergęs karštakraujės Idos širdį. Bet Idos meilė ir nepriklausomybė labai trapi: nacių okupuotoje Prancūzijoje žydų tautybės Šagalas – vienas ryškiausių taikinių. Tačiau nieko, išskyrus savo tapybą, nematantis menininkas atsisakė pripažinti grėsmę. Idai tenka rinktis – ar ieškoti savojo kelio ir išlįsti iš tėvo šešėlio, ar palaidoti savarankiško gyvenimo ambicijas ir gelbėti tėvą nuo jam gręsiančių pavojų ir nuo jo paties. Šis klausimas nuolat lydės talentingą, ambicingą, nepamirštamą moterį – iš Prancūzijos į Didžiąją Britaniją, iš ten – į Niujorką ir vėl atgal į Europą. Jos gyvenimas buvo ilgas ir kupinas potyrių – tokių pat įspūdingų, kaip ir ji pati. Ida Šagal – ypatingo likimo moteris, kupina talento gyventi. Mylėjusi gyvenimą ir mokėjusi jį švęsti net ir sunkiausiomis akimirkomis. Mylėjusi savo tėvą ir jo nekentusi. „Mano tėvas Šagalas" – romanas apie meno pasaulį, menininko egoizmą ir talentą, meilę ir neapykantą, grėsmes ir intrigas. Apie genijų ir jo mūzą, kurie negalėjo ištverti vienas be kito. Knyga tarsi Marko Šagalo paveikslas: pilnas poezijos, sapnų ir aistros.

Valdas Adamkus „Esu vienas iš jūsų. Rinktinės Prezidento kalbos“

Prezidento Valdo Adamkaus (šias pareigas Jo Ekscelencija ėjo 1998–2003 ir 2004–2009 metais) laikysena – politiko, piliečio, valstybės vadovo, tiesiog žmogaus – iki šiol prisimenama kaip tam tikras etalonas. Dialogo kultūra, kurią dažnai ir noriai minėjo Prezidentas, buvo akivaizdi pastanga artinti mus, Lietuvą, prie tokios tikrovės, kur kalbamasi ramiai, pagarbiai, argumentuotai, pasitikint. Kur klausomasi kito. Tokios ir Prezidento kalbos – iškylančios iš dvidešimties metų senumo istorijos ir šiandien skaitomos iš naujo. Tai – tikrai daug daugiau nei politiniai tekstai, daug daugiau nei tiesioginė reakcija į laiko iškeltas problemas ir aktualijas. Galbūt tai – minėto dialogo tąsa. Nesibaigianti, nesenstanti. Galbūt – šūsnis eskizų: Prezidento Valdo Adamkaus portreto, Lietuvos portreto, Europos ir pasaulio portreto. O galbūt – dar vienas mėginimas atsakyti į klausimą, kurį Lietuvos žmonėms, ypač jaunimui, savo dialoge nuolat kėlė ir kelia Prezidentas: kas, jeigu ne Jūs?

Matthew Kneale „Anglai keleiviai“

Vėliau niekam nebebus svarbu, kad mes buvome teisūs. 
Matthew Kneale – britų rašytojas, devynių knygų autorius, kurį visuomet žavėjo kitos kultūros, kelionės ir užsienio kalbos. Apie vieną neįprastą kelionę ir populiariausias M. Kneale’o romanas „Anglai keleiviai“, įtrauktas į trumpąjį Man Booker sąrašą ir apdovanotas prestižine Whitebread literatūrine premija. Romanas – moderniosios literatūros kalba papasakota XIX a. kelionė buriniu laivu iš Didžiosios Britanijos į Tasmaniją. Kelionė, kurioje kiekvienas keleivis siekia skirtingo tikslo. Provincijos pastorius ketina įrodyti, kad Biblijoje minimas Rojaus sodas egzistavo Tasmanijoje, cinikas chirurgas nori Londono muziejams pargabenti aborigenų kaulų, o laivo kapitonas iš Meno salos – parduoti kontrabandinį brendį ir tabaką. Ne savo valia viename laive su dvigubu dugnu atsidūrę personažai plaukia į nežinomą žemyną, kur pluša britų katorgininkai, egzaltuotos karininkų žmonos ilgisi Kalėdų eglučių ir liežuvauja, o kolonijinę valdžią ginantys jų vyrai kuria naujos visuomenės projektus. Pavyzdžiui, „civilizuoti“ aborigenus. Nepaklusniųjų laukia mirtis. Civilizacijų konfliktas, realiai gyvenusi aborigenų sukilimo vadovė moteris, brutalios socionikos teorija ir šiurpūs nutikimai čia pat supinami su nutrūktgalviškais nuotykiais, nesusipratimais, melagystėmis, gudrybėmis ir netikėtumais. Atrastajame Rojaus sode apstu nematytų gyvūnų, gero humoro, kolonizacijos siaubų, įvykiai keičiasi neįtikėtinu greičiu, o pažinimo vaisius įspėja mus, kad nepažabotas blogis linkęs augti ir valdyti, todėl nuolat privalome būti budrūs. Dvidešimt pasakotojų. Dvidešimt likimų. Civilizacijos lūžiai. Neregėta gamta, jūros išdaigos ir istorija. Komizmas ir tragedijos. Kelionė, kurios niekada nepamiršite.

Tatiana De Rosnay „Saros raktas“

Ar prisimeni mane? Mišeli. Mane, savo seserį, Sarą. Tą, kuri negrįžo. Tą, kuri tave paliko spintoj. Tą, kuri manė, kad tau nieko nenutiks. Mišeli. Metai prabėgo, o aš tebeturiu raktą. Mūsų slėptuvės raktą... Paryžius, 1942-ųjų liepa. Mieste sujudimas: gaudomi žydai, vyrai slepiasi rūsiuose, kad nebūtų išvežti į darbo stovyklas. Vieną naktį prancūzų policija įsiveržia į drąsios ir smalsios mergaitės Saros namus ir įsako juos palikti. Išsigandusi mergaitė uždaro broliuką spintoje, tikėdama, kad taip jį išgelbės. Į Žiemos velodromą suvežtos žydų šeimos vėliau amžiams atskiriamos – vieni keliauja į Aušvicą, kiti – į stovyklą prie Orleano. Sarą persekioja vienintelė mintis – pabėgti ir kuo greičiau grįžti namo pas broliuką. Paryžius, 2002-ųjų gegužė. Prancūzijoje gyvenanti amerikiečių žurnalistė Džulija Džarmond gauna užduotį parašyti straipsnį apie Žiemos velodromo žydų gaudynes. Besigilindama į šį kraupų įvykį sužino, kad jos vyro giminė yra glaudžiai susijusi su Saros šeima ir jos likimu. Sukrėsta žiaurios paslapties Džulija nebegali sustoti šios nežmoniškos istorijos pusiaukelėje.

Vigdis Hjorth „Palikimas“

Tai, kad nė viena jūsų niekada nesiteiravot, kokia mano versija, visada kėlė ir dabar man tebekelia baisų liūdesį. Taip Bergljota po karštos diskusijos dėl palikimo rašo jaunesnėms seserims elektroniniame laiške. Po tėvo mirties kebliu klausimu skirstant jo sukauptą turtą tampa dviejų vasarnamių Valeryje likimas. Jau daugybę metų ir jais, ir tėvais rūpinosi dvi jaunėlės seserys. Joms vasarnamiai ir atiteks. Brolis, vyriausiasis iš vaikų, ir Bergljota kiekvienas savaip nutraukę ryšius su šeima. Kodėl jie įsitraukia į ginčą dėl testamento? Ar vien todėl, kad prie namų, kuriuose vaikystėje juodu leido vasaras, buvo prisirišę jau ir jų atžalos. Diskutuojant dėl finansinio palikimo, ima rutuliotis ir moralinė dilema, o ši įsuka į tikrą emocijų verpetą.

Vidmantas Šmigelskas „10 000 kilometrų per Rusiją. Nuo Maskvos iki Vladivostoko“

Knygoje "10 000 kilometrų per Rusiją. Nuo Maskvos iki Vladivostoko" autorius Vidmantas Šmigelskas aprašo savo ir dviejų bičiulių kelionę, prasidėjusią Utenoje ir pasibaigusią už 10 tūkstančių kilometrų. Septynias laiko juostas kertanti, Maskvą ir Vladivostoką jungianti Transsibiro magistralė keliautojams tapo proga pažinti ne tik Rusijos geležinkelių sistemą, didžiuosius miestus: Irkutską, Chabarovską, Vladivostoką, ar išvysti unikalų Baikalo ežerą, bet ir susipažinti su vietiniais rusais, atrasti visiškai kitokį požiūrį, mąstymą bei tradicijas.

Carole-Anne Eschenazi „Moteris, kuri norėjo pakeisti savo gyvenimą“

Įsivaizduokite gyvenimą, apie kokį visada svajojote! Paskutiniu metu buvau išties pamiršusi visus gerus dalykus ir per daug kreipdavau dėmesio į blogus. Ši užduotis tarsi padėjo kitaip pažvelgti į savo gyvenimą. Atradau mažų palaimos akimirkų kasdienybėje. Buvau priversta pripažinti, kad mano gyvenimas ne toks apgailėtinas, kaip maniau, nes man pavyko kiekvieną dieną sugalvoti dešimt dalykų, dėl kurių jaučiausi dėkinga. Esmeraldai – trisdešimt treji. Ji gyvena Paryžiuje ir dirba vadybininke įmonėje „Diulako laistytuvai". Šis darbas, nors ir nėra kančia, vis dėlto jai nekelia didžiulio entuziazmo. Nors artimieji nuolat tikina, esą ji turi viską, kad būtų laiminga, moteris iš gyvenimo trokšta kur kas daugiau! Ji jaučiasi iš rankų paleidusi savo likimo vairą. Esmeraldai į pagalbą ateina paslaptingoji ponia Modė, kuri sakosi esanti „vaizduotės trenerė". Modė šventai įsitikinusi, kad tikrovė yra gerokai įdomesnė negu mūsų svajonių pasaulis. Kiekvieną savaitę ji pateikia užduotis, kurios padės Esmeraldai pamilti savo kūną, išsikelti svarbiausius tikslus, suvokti, kad kiekviena diena atneša kai ką nuostabaus. Ji nė nenumano, kas jos laukia po dvylikos savaičių intensyvaus ir be proto įdomaus vaizduotės žaidimo... Rankoje laikote knygą, kuri pravers visiems: svajotojams, skeptikams, realistams ir suaugusiesiems, kurie tebesijaučia esantys vaikai. Tiems, kurie vis dar svajoja apie pilis, riterius, tikrąją meilę, neblėstančią drąsą, tobulą (o kartais ir ne tokį tobulą) gyvenimą, kupiną neįtikėtinų posūkių. Ši įkvepianti knyga skirta tiems, kas iš rankų yra šiek tiek paleidę savo gyvenimo vadeles!

Andrzey Sapkowski „Paniekos metas“

Maginės fantastikos knygų ciklo „Raganius" autorius Andrzej Sapkowski gimė Lenkijoje 1948 m. Išgarsėjęs pirmu apsakymu „Raganius", jis parašė apie raganių Geraltą dar tris apsakymų rinkinius ir penkis romanus; jie išversti į daugelį kalbų. 2007 m. pagal „Raganiaus" ciklą sukurtas kompiuterinis žaidimas „The Witcher" irgi sulaukė pasaulinės sėkmės. 2016 m. už gyvenimo nuopelnus rašytojas gavo Pasaulio maginės fantastikos apdovanojimą. 

Kraujas tau ant rankų, Falka, ir ant skraistės tavos. Deki sudeki, piktadare, ugnyje kančios! 

​Andrzej Sapkowski Raganius Geraltas iš Rivijos – profesionalas, turintis magišką medalioną, jo tikslas – sunaikinti pasaulyje tūnantį blogį. Tačiau ne visa, kas slypi tamsoje, yra blogis, ir ne visi, kas atrodo gerai, – siekia gėrio. „Paniekos metas" – ketvirtoji „Raganiaus" ciklo knyga. Geralto, Jenefer ir Ciri pasauly siaučia pragaištinga karo liepsna. Burtininkai renkasi į sueigą Tanede, kad susitartų, kaip išsaugoti trapią politinę pusiausvyrą. Tačiau sąmokslai ir išdavystės, visai kaip žmonėms, būdingi ir burtininkams. Nuo šiol raganiaus Geralto, burtininkės Jenefer ir Ciri likimas pakibs ant plauko, nes juos medžioja ir juodasis riteris, ir kerėtojas Rijencė, ir rinktiniai smogiamieji elfų būriai...

Jana Vagner „Viešbutis“

„Viešbutis“ – devynių draugų, būrelio keturiasdešimtmečių, draugystės istorija. Jie atvažiavo į kalnus smagiai praleisti laiko, bet rytą paaiškėja, kad lijundra paliko juos be ryšio su pasauliu. Atrodytų, koks nuotykis! Tačiau netoli viešbučio viena iš jų kompanijos randama negyva. Jiems telieka užsidegti žvakes, prisipilti viskio ir pažvelgti vienas kitam į akis. Pasirodo, jog tai sunkiausia, kai supranta, kad žudikas yra vienas iš jų...

​Tai trileris, kuriame kiekvienas labiausiai bijo savęs. Detektyvas, kuriame ne taip svarbu, kas nusikaltėlis. Psichologinė drama, iškelianti į paviršių visas senas nuoskaudas. 

Simone van der Vlugt „Nakties mėlis“

Nuoširdus, jautrus ir romantiškas Nyderlandų rašytojos Simone van der Vlugt romanas apie jauną, meniškos sielos moterį Katriną ir intriguojančią olandų porceliano kilmės istoriją. XVII a. vidurys. Šiaurės Olandijos miestelyje gyvena Katrina Barents, turinti dailininkės gabumų. Nenusisekusios vedybos su Govertu, pinigus švaistančiu girtuokliu, priverčia ją pamiršti naivias vaikiškas svajones ir kantriai nešti likimo naštą. Viskas pasikeičia, kuomet vieną naktį Govertas miršta. Pasinaudojusi netikėta laisve, Katrina nusprendžia palikti provincijos miestelį. Naujas jos gyvenimas prasideda netoli jūros įsikūrusiame Delfte, įsidarbinus keramikos ir porceliano dirbtuvių savininko padėjėja. Pastebėjęs Katrinos tapytojos talentą, šeimininkas leidžia Katrinai ištapyti keletą darbų. Taip moteris tampa naujo kultūrinio reiškinio liudytoja ir dalyve, o jos širdį pamažu užkariauja nauji romantiški jausmai. Vis dėlto praeities paslaptys Katrinos taip lengvai nepaleis...

Andreas Michalsen „Natūropatija“

Entuziastingas ir drąsus gydytojo Andreas Michalsen pareiškimas knygoje „Natūropatija“ – žmogaus organizmas pajėgus gydytis pats, tik reikia šią savybę prikelti ir išmokti tinkamai panaudoti. Kol šiuolaikinė medicina natūropatiją vis dar priskiria šarlatanizmui, daugybė žmonių, o taip pat ir profesorius Andreas Michalsen jau seniai apsisprendė – šiuolaikinius medicinos laimėjimus galima puikiausiai derinti su natūropatija. Ambicijos grįžti prie natūralių gydymo būdų vis dažniau pastebimos įvairiose pasaulio vietose, o A. Michalsen yra vienas iš šios srities pionierių, kuris jungia įprastus gydymo būdus su moderniais tyrimais ir inovatyviais metodais. Nemažai medikų vis dar tiki, kad natūralioji medicina yra tiesiog naminė savigyda, nepagrįsta jokiais moksliniais tyrimais. „Netiesa, – sako medicinos daktaras, Immanuelio ligoninės Berlyne vyriausiasis gydytojas A. Michalsen, – šiuolaikinė natūropatija pagrįsta mokslu ir yra vienintelis būdas išgydyti vis dažnėjančius chroniškų skausmų atvejus“. Vaistais grįstas gydymas yra tarsi akligatvis – daugybė šalutinių poveikių ir vis didesnis nepasitikėjimas jų veiksmingumu. Pastaraisiais metais vis daugiau mokslininkų domisi senaisiais tradiciniais gydymo būdais. Gydytojas A. Michalsen „Natūropatijoje“ paaiškina, kodėl jis atsisakė įprastų medicinos kelių ir kokias natūropatijos galias jis kone kasdien atranda drauge su savo pacientais. Knygoje „Natūropatija“ rasite suprantamus paaiškinimus, kas yra natūropatija ir kuo ji pagrįsta. Knygos autorius pateikia daugybę pavyzdžių iš savo patirties. A. Michalsen išskiria tokius metodus kaip tinkama mityba, meditacija, ajurvedos mokslas, joga, pasakoja apie teisingo badavimo naudą, vaistažolių vartojimą, akupunktūrą. Pasak knygos „Natūropatija“ autoriaus, žmogaus organizmas gali gydytis pats, jei tik padėsime jam prisiminti šias savo galias ir atkursime prarastą ryšį su gamta. Natūropatija ieško sveikatos šaltinių, o ne ligų. Vienas iš būdų pažadinti organizmo gebėjimą gydytis – badavimas. Autorius taip pat pabrėžia vandens galias, o sergantiems depresija rekomenduoja šilumos terapiją. Ar žinojote, jog arterijas susiaurinti gali tokie jausmai kaip pyktis ir baimė? O kad netinkami vaistai, kuriuos geriate, gali sukelti lėtines ligas? Drąsi ir itin aktuali A. Michalsen knyga padės labiau suprasti savo kūną ir pasinaudoti jo siunčiamais signalais.

Aurima Dilienė „Laiškai iš Bordo“

„Laiškai iš Bordo“ – knyga apie drąsą. Drąsą eiti savu keliu. Bijoti ir... vis tiek daryti. Juk drąsa – tai ne baimės nebuvimas. Drąsa – tai savo svajonės siekimas, nepaisant baimės.  

​Knygos autorė kaip tik tokia – drąsi ir einanti savo keliu. Norėtum kažką pakeisti, tačiau nežengi pirmo žingsnio? Skaityk Aurimos laiškus. Jei septynis vaikus turinti moteris galėjo leistis paskui savo svajonę, gali ir Tu! Sieki permainų, pavargai nuo kasdienės rutinos? Atsiverk laiškų istorijai – ji ves ne tik Prancūzijos keliais, bet ir padės atrasti savąjį!  

​Ilgiesi padrąsinimo ar įkvėpimo svajoti? Ši knyga kaip tik Tau! Apie Aurimos norą gyventi Prancūzijoje sužinojau gerokai prieš jai išvažiuojant. Tik... mes daug ko norime, bet maža darome. Pamenu, kalbėjomės mano namų virtuvėje gerdamos arbatą, mačiau, kaip nuo jaudulio žiba draugės akys. Stebėjau. Linkėjau, kad būtų taip, kaip ji nori ir kaip jų šeimai geriausia. Viskas nutiko taip, kaip kad Aurima buvo pasakojusi: kelionė tik su vyru savosios vietos ieškoti, prancūzų kalbos pamokos ir, galų gale, šeima didžiajame šeimos automobilyje – kelyje!

Jūratė Bitinaitė „Pasaulis tavo širdyje“

Ši knyga – ne mano biografija. Tai pasidalinimas asmenine patirtimi, siekiant įkvėpti skaitytoją kitomis akimis pažvelgti į savo gyvenimą, priimti savo autentiškumą, gyventi vedamam savo širdies balso ir būti laimingam. Svarbiausia – tai unikali ir nepakartojama mūsų patirtis, kuria kiekvienas esame apdovanoti, jei tik gyvename čia ir dabar. O ją be galo svarbu žinoti, vertinti, branginti ir puoselėti, nes ji padeda augti šioje gyvenimo kelionėje.  

​TU NET NETURI ŽINOTI, KUR EINI, SVARBIAUSIA – KODĖL EINI TEN! • Nesiliauk kurti. Išmok mylėti save. • Kasdien atrask harmoniją ir pusiausvyrą. • Užmegzk ryšį su savo prigimtiniu moteriškumu. • Žinok, kas esi – ne pagal aplinkos standartus, o širdyje. • Kalbėkis su savimi apie tai, kas esi ir kaip gali save mylėti labiausiai. • Susitik su savo baimėmis, tikėk savo svajonėmis ir siek tikslų. • Išdrįsk užčiuopti savo jausmus, susidraugauk su jais. • Išgirsk savo vidinę tylą, prisijaukink ją. • Rask pilnatvę santykiuose. • Priimk save. SUSITIK SU SAVIMI! Daugelis atsimena šios knygos autorę Jūratę Bitinaitę kaip televizijos laidų vedėją, gyvenusią aktyvų pramogų pasaulio gyvenimą, bet tikrai ne kiekvienas žino apie Jūratės pastarojo dešimtmečio gyvenimo pokyčius, kurie, kaip sako ji, nukreipė ją moteriškos pilnatvės ir saviraiškos link. Iki tol, kaip ir daugelis, visą dėmesį skyrusi savo karjerai, socialiniam statusui ir darbui, vieną dieną Jūratė suprato, kad taip gyventi daugiau nebegali. Nuolatinės kelionės ir darbas daugiau nei 20 šalių ėmė nepaprastai varginti, o vidinė tuštuma ir „išsibarstymo“ jausmas vis augo... Kaip tik tada ir įvyko lemtinga kelionė į Meksiką, ir nuo jos prasidėjo didieji Jūratės gyvenimo pokyčiai. Knygos autorės atradimų kelionė vingiavo per visą pasaulį, lydima įdomiausių žmonių, mokslų ir patirčių. „Svarbiausia – šios kelionės metu įvyko tikrasis mano susitikimas su savimi, kai supratau, kad visas pasaulis, kuriame gyvename, iš tikrųjų slypi mūsų širdyse ir, norint atrasti lobių, visai nebūtina keliauti kažkur toli“, – sako Jūratė. Knygoje autorė nevengia drąsiai, su humoru kalbėti ir apie sunkius išgyvenimus bei po jų atėjusias pamokas ir suvokimus... Knygai turėjo ateiti tinkamas laikas, o svarbiausia – prasmė. Ir visa tai atėjo – apkeliavusi kone visą pasaulį, aš atkeliavau į savo širdies gilumą, todėl ši knyga taip ir vadinasi. Žinau, jog atrasti savąjį kelią, išjausti, kas esame iš tikrųjų, mėgautis vidine pilnatve ir atsakymais į daugelį metų kapsėjusius egzistencinius ir identiteto klausimus rūpi vos ne kiekvienam iš mūsų, tad knygos temos bus aktualios daugeliui skaitytojų. Svajokite, nebijokite klysti ir kurti! Mūsų įsivaizdavimas, kas ir kaip turi būti, – tai ribojantys lūkesčiai ir vidiniai limitai, neleidžiantys įvykti gyvenimo stebuklams... Aš esu gera tokia, kokia esu, o klysti yra žmogiška! Ragaukite savo svajonę!

Andrea Owen „Kaip suš*kti savo gyvenimą arba kaip to išvengti“

Mus užklumpa krizės, žmonės elgiasi kaip subingalviai, palieka vyrai, vaikai kelia rūpesčių, paaugliai verčia nemiegoti naktimis, gydytojai nustato diagnozes, kurių nenorėtume girdėti... Tačiau tai nereiškia, kad gyvename netinkamai ar skleidžiame blogus virpesius. Paprasčiausiai taip būna! Tačiau jei vis dėlto atrodo, kad esame prasikaltusios, laikas padirbėti su savimi. Pirmas žingsnis: PRIPAŽINTI VISUS JAUSMUS IR IŠGYVENIMUS. Antras žingsnis: PAKEISTI NUSISTOVĖJUSĮ ELGESĮ. Trečias žingsnis: PAMILTI SAVE IŠ NAUJO. Svarbiausios pamokos, kurias reikės išmokti: Kaip suvaldyti vidinę kritikę Kaip atleisti sau Kaip nelyginti savęs su kitais Kaip nebandyti įtikti, daryti įspūdžio Kaip atsikratyti perfekcionizmo Kaip nebijoti savo silpnumo Kaip susidėlioti vertybes Logiški, prasmingi ir įžvalgūs patarimai, kaip pradėti gyventi be kaukės. Nuoširdus, atviras ir išmintingas tekstas, kaip nustoti kurti katastrofų scenarijus ir atgauti pasitikėjimą savimi bei gyvenimu.

Suhas G. Kshirsagar, Michelle Seaton „Jūsų vidinis laikrodis: kaip susikurti kasdieninį režimą, kuris pakeistų jūsų sveikatą ir gyvenimą“

Jeigu ieškote sveiko ir darnaus gyvenimo recepto – jis jūsų rankose. Nuolatinė įtampa, prastas miegas, nuovargis, antsvorio grėsmė – tai pažįstama daugeliui mūsų, tačiau ar kada mėginote prastos savijautos priežasčių ieškoti... netinkamoje dienotvarkėje? Norint pakeisti senus įpročius, atsikratyti įtampos, numesti svorio ar geriau išsimiegoti nereikia iš esmės savęs keisti. Įsiklausykite į organizmo siunčiamus signalus ir suprasite, kaip veikia jūsų biologinis laikrodis, – štai ką žada ajurvedos išmintį ir didžiulę gydymo patirtį sukaupęs knygos autorius. Knygoje, remiantis senovės Indijos medicinos praktika ir šiuolaikiniu mokslu, atskleidžiama, kokią didžiulę įtaką paros ritmas turi sveikatai ir kodėl jo laikydamiesi atrandame visaverčio gyvenimo raktą. Kad suprastumėte, kaip tai veikia, ir įsitikintumėte paros ritmo laikymosi teikiama nauda, dr. Suhas G. Kshirsagaras pateikia mokslinių tyrimų rezultatais pagrįstas išvadas ir tikras istorijas iš savo praktikos. Autorius pataria, kaip nusistatyti savo kūno tipą, ir siūlo programą, kuri padės pertvarkyti dienos ritmą ir pakeisti gyvenimą. Tai pokyčių knyga, su kuria žengsite į lengvą kasdienybę. „Pasakykite, kokia jūsų kasdienė rutina, ir pasakysiu, kaip jaučiatės. Pasakykite, kada valgote, ir pasakysiu, ar jums lengva, ar sunku išlaikyti savo svorį. Pasakykite, kada mankštinatės, ir pasakysiu, ar stiprinate savo organizmą, ar jį tik alinate. Pasakykite, kada vakare išjungiate televizorių ar kompiuterį, ir pasakysiu, ar jautrus esate stresui. Pasakykite, kada užmiegate, ir pasakysiu, ar jums reikia po pietų kavos, ar baigiantis ilgai dienai šaukiate ant tų, kuriuos mylite, nors ketinote būti kantrus. Ar tai skamba kaip magija? Ne. Vis daugiau mokslinių tyrimų rezultatų rodo, kaip glaudžiai mūsų kūnas susijęs su šviesos ir tamsos kaita." Dr. Suhas G. Kshirsagaras
© PigiosSvetaines.lt