Pagrindinis knygos veikėjas – keturiolikmetis paauglys keistu vardu Rembo. Ir, nors iš pradžių atrodo, kad išstypęs jaunuolis, kurį kamuoja neurologinis aktyvumo ir dėmesingumo sutrikimas, mažai ką bendra turi su raumeningu veiksmo filmų herojumi tuo pačiu vardu, visgi knygos pabaigoje paaiškėja, jog vaikinas turi kur kas daugiau Rembo dvasios, nei atrodė iš pirmo žvilgsnio. O pradžia buvo išties neguodžianti: tėvas berniuko atsižadėjo dar negimusio, mama susirgo depresija ir negalėjo juo deramai pasirūpinti. Rembo sunkiai pritapo prie bendraklasių, draugai jo šalinosi, nes jis augo kitokioje šeimoje nei visos. Jo namuose retai kada būdavo šviežio maisto, o spintoje nerasdavai dviejų tos pačios poros kojinių, ką jau kalbėti apie švarius drabužius ar mobilųjį telefoną. Tačiau... viskas pasikeičia vieną vasarą, kai, pasibaigus mokslo metams, Rembo kartu su mama ir jos nauju draugužiu išvažiuoja į vasarnamį ant ežero kranto pas pastarojo tėvus. Štai čia Rembo atranda tikrąją šeimą, besąlygišką meilę ir rūpestį, pirmą sykį gyvenime patiria, ką reiškia, kai juo nuoširdžiai domimasi. Be to, čia jis susipažįsta su šeimininkų anūke bendraamže Lyna, kuri taip pat turi savų skaudulių. Užsimezgusi graži jaunuolių draugystė, atrasti puikūs mylintys žmonės ir darbas žirgyne padeda išgyti Rembo sielai. Viskas tampa įveikiama, net paūmėjusi mamos liga. Po vasaros, patyręs nuoširdžią globą, smagių nuotykių, atradęs daugybę naujų dalykų, pasikeičia ir penkioliktąjį gimtadienį pasitikęs Rembo. Knyga skirta 14-20 metų jaunimui.    

JAV vaikų rašytoja Kate DiCamillo (g. 1964 m.) – viena tų autorių, kurias vertina ir kritikai, ir skaitytojai. Jos knygos ne tik įtraukia, bet ir skatina mąstyti, jausti, patirti. „Tigro šuolis“ – tai istorija apie dviejų išskirtinių vaikų draugystę, kuri įkvepia bendram troškimui išvaduoti motelio savininko narve įkalintą tigrą, o tuo pačiu išlaisvinti ir savo užgniaužtus jausmus. Kitos Kate DiCamillo knygos: „Reimė“, „Pasaka apie Desperą“, „Nepaprasta Edvardo Tiuleino kelionė“.
​

Knyga skirta vaikams nuo 11 metų.    

„Etanas, kuriuo buvau“ – pirmoji amerikiečių rašytojos Ali Standish knyga, iškart sulaukusi populiarumo ir pripažinimo. Etanui dvylika, jis laimingas, turi mylinčius tėvus, geriausią pasaulyje draugę ir brolį, su kuriuo puikiai sutaria. Tiksliau, taip buvo anksčiau. Dabar draugės lange niekada nedega šviesa, brolis pyksta, tėvai susirūpinę, o pats Etanas toli gražu nesijaučia laimingas. Šeima nusprendžia išvažiuoti iš Bostono į senelio sodybą ir pradėti naują gyvenimą. Tai knyga apie draugystę, drąsą, gebėjimą atleisti kitiems ir sau, paslaptis, kurias reikia saugoti, ir paslaptis, kurias reikia atskleisti.
​

Knyga skirta vaikams nuo 10 metų.    

Pagrindinis knygos veikėjas Albertas Stivenas Braitas gyvena normalų laimingą gyvenimą. Tiksliau, beveik normalų. Berniuko tėvai – mokslininkai astrofizikai, negana to tėtis dar ir televizijos žvaigždė. Pora sūnų pavadino savo mėgstamiausių mokslininkų garbei. Kartą sūnus užduoda tokį klausimą, į kurį tėtis neturi atsakymo. Ne veltui Albis mokslininkų vaikas, – berniukas greitai padaro išvadas ir leidžiasi į nuotykių kupiną kelionę. Pasitelkęs kvantinę fiziką, jis keliauja per laiką ir erdvę. Tik ar kitame pasaulyje tikrai ras tai, ko ieško? Kas būtų, jei paaiškėtų, kad paraleliniame pasaulyje gyvena visai ne Albio šeima? Kad jis pats yra kitoks? Arba Albio išvis nėra? Knygoje „Kiti Albio Braito pasauliai" įtaigiai ir paprastai pasakojama apie sudėtingus dalykus.
​

Knyga skirta 9-14 metų vaikams.    

Keturiolikmetį Dovą kamuoja nuobodulys, pamokos neįkvepia, muzikos mokykla nebaigta – dėl to ypač nusivylęs tėvas, svajojęs, kad gabus sūnus pasieks tai, ko nepavyko jam pačiam. Netikėtai Vyriausiasis Dirigentas pasiūlo tėvui keistą kūrinį – per šimtą metų niekam nepavykę jo sugroti. Bandydamas įminti natų paslaptį tėvas leidžiasi į kelionę laiku. Kartu tenka pasiimti sūnų – tą beviltišką išlepusį paauglį... Apysaka paaugliams „Skiriama Rivai" – ketvirtoji Ilonos Ežerinytės knyga. Joje susipina dabartis ir praeitis, fantazija ir realybė, lyrinės istorijos ir detektyvo elementai. Įvykių centre – tėvas ir sūnus, ieškantys paslaptingo kūrinio, o randantys kur kas daugiau. Pasakojimą praturtina muzikinės iliustracijos, pasiekiamos mobiliaisiais įrenginiais.  

​Knyga skirta 9-14 metų vaikams.    

Vėžlys Dūmas buvo trenktas. Vieną kartą ant jo nukrito kaštonas, kitą kartą – alyvinis obuolys. Sutrenkimų Dūmas nebijojo, nebijojo ir būti šiek tiek keistas – nei dainavo, nei per virvutę šokinėjo, nei krepšinį žaidė, nevalgė cepelinų ir niekas nebuvo matęs, kad jis žiūrėtų televizorių. Užtat jis mokėjo saugoti paslaptis ir turėjo svajonių – išmokti važiuoti dviračiu ir... pamatyti ledkalnį. „Vėžlys Dūmas“ – smagi knyga, kurioje yra vietos operai, ir futbolui, juokams ir susimąstymui. Knyga apie lėtą kelionę svajonės link. Gytis Norvilas yra gimęs Jonavoje. Jis – vienintelis autorius Lietuvoje, kurio knygos net dukart, 2012 ir 2017 metais, pelnė kūrybiškiausios metų knygos titulą. O dabar jis parašė vaikams. „Ši vėžlio istorija yra lėta ir iškalbinga. Čia ir sapnų realybė, ir realaus gyvenimo sąlygiškumas; tie klodai ragina ir skatina į gyvenimą žvilgtelti šiltai, atlaidžiai“ - rašytoja Gintarė Adomaitytė
​

Knyga skirta pradinukams.    

Fantastikos mėgėjams puikiai pažįstamos autorės Neringos Vaitkutės knyga „Klampynių kronikos“ – meistriškai šiuolaikinį ir mitinį pasaulį supinantis kūrinys. Mažųjų Klampynių miestelio žemėlapyje nerasite, bet jame verda paslaptingų įvykių kupinas gyvenimas. Virš stogų skraido ugninį drakoną primenantis aitvaras, o miškuose pasirodo laumės. Čia niekada nebūna nuobodu: tą žino šaunieji dvyniai Agata ir Aringas, pasiryžę įminti visas mažųjų Klampynių mįsles. Knygą meniškai iliustravo dailininkė Monika Mitkutė.
​

Knyga skirta pradinukams.    

Rašytoją Virgį Šidlauską Lietuvos skaitytojai jau pamėgo už nuotaikingas istorijas „Ulfas ir stebuklinga barzda“ bei „Ugnikalniukas ieško draugų“. Dabar jų laukia naujas nuotykis kartu su trimis rupūžiais ir peliuku nuostabiame povandeniniame laive pavadinimu „Kornelijus van Drebelis“. Rupūžiai ramiai gyventi visai nenori – jie svajoja užkariauti pasaulį. Kaip jiems seksis ši užmačia?
​

Knyga skirta pradinukams.    

Būna vaikų šiokių, būna ir tokių, bet raganos Šiokiostokios vaikai yra ir šiokie, ir tokie. Su savo vaikiškom bėdom bėdelėm, su savo norais noreliais jie keliauja per knygos puslapius ir bando įveikti save – per daug nenorėti, per daug nebijoti, o kartais pagelbėti kitiems. Kur dar pikta laumė, sugadinanti visą gražią istoriją! Knygoje tęsiasi šiokitokiausi nuotykiai, kuriuos skaitytojai jau pamėgo 2015 m. Metų knygos rinkimuose nominuotoje pasakoje „Apie raganą Šiokiątokią".
​

Knyga skirta pradinukams.    

Linksma, šmaikšti pasakų knyga vaikams – visada puiku. O kai ji ir išmintinga, kupina taiklių įžvalgų apie žmonių ir gamtos pasaulį – tai jau tikras skaitymo malonumas! Tokia yra ši Naujosios Zelandijos autorių knyga „Gyvatė ir driežas“, jau vadinama šiuolaikine klasika. Ji pasakoja apie dviejų labai skirtingų draugų bičiulystę, prasidėjusią nuo ginčo. Kivirčų, nuotykių, net ir bauguliukų apstu beveik visose pasakaitėse. Tačiau visada laimi pastanga suprasti ir gerbti kitą. Kitokį!        Naujojoje Zelandijoje jau yra išleistos trys knygos apie Gyvatę ir Driežą. Pirmąją šių knygų jūs jau galite skaityti ir lietuviškai.
​

Knyga skirta pradinukams.    

„Tai pirmoji leidyklos „Tikra knyga“ bežodė knyga vaikams. Ar gali būti knygos be žodžių? Taip, jos gali ir neturėti žodžių, nes viską pasakoja vaizdai. Dailininkė Ieva Babilaitė sukūrė originalaus stiliaus iliustracinį pasakojimą apie vienatvę ir draugystę. Knygos skaitytojas kviečiams atidžiai stebėti iliustracijas, o žodžius gali kurti visi – ir vaikai, ir jų tėveliai. Knyga lavina vaizduotę ir kūrybiškumą, kviečia kiekvieną joje turėti savo pasaką.“ – Dr. Jolita Liškevičienė. 
​

   

Kartą iš mergaitės Zojos knygų lentynos išslydo knyga apie vilką, o iš jos iškrito pats knygos veikėjas! Pilkis būtų laiku suspėjęs sugrįžti į knygą, bet jam sutrukdė mergaitės katinas. Vargšeliui vilkui teko slėptis pirmoje pasitaikiusioje istorijoje, o ten ne taip smagu, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio... „Vilkas, kuris iškrito iš knygos" – tai linksmų nuotykių kupinas pasakojimas apie savosios vietos paieškas gyvenime.  

​Knyga skirta ikimokyklinukams.

    

„Atvirkštukai“ – komiška istorija apie vienos šeimos nuotykius dideliame mieste. Kartą į didelio miesto aikštę audra atnešė mažutį namelį. Jis pakibo stogu žemyn centrinėje aikštėje ir liko taip kyboti visam laikui. Tačiau ten gyvenančiai šeimai tai buvo nė motais. Jie gėrė arbatą sėdėdami atvirkščiai, o sumuštinius, kad nekristų žemyn, prikaldavo prie lėkščių vinimis. Tiesą sakant jie viską darė atvirkščiai: mama džiaugėsi išterliotomis sienomis, o dovanų gaudavo nutrintą piešinį ir triušį, kurio pilve buvo puokštė puikių gėlių... Manote taip gyventi neįdomu, o gal sunku? Gal ir taip, bet tik ne Atvirkštukams. Atvirkštukui tėčiui, Atvirkštukei mamai ir jų mažąjai dukrelei Atvirkštukei.
​

Knyga skirta ikimokyklinukams.    

Penktoji, baigiamoji populiarios serijos knyga apie arklį Dominyką ir jo mylimąją rugiagėlę, užbaigianti meilės ir aistrų kupiną kelionę. Šį kartą įsimylėjėliai susiduria su išsekimo, vienatvės ir net gresiančios mirties iššūkiais, kuriuos išsprendę džiaugiasi brandžios šeimos palaima. Visa vainikuoja jų sūnaus, arkliuko Dominykučio, atsiradimas. Pirmoji ir trečioji šios serijos knygos pelnė geriausių metų vaikiškų knygų laurus. Knygų apie arklį Dominyką serija – tai kelionė po meilės šalį, o meilė juk yra ir skaudi, ir džiaugsminga, ir pavydi, ir padykusi, ir melancholiška.  
​

Tinkama įvairaus amžiaus skaitytojams.    

Žymaus prancūzų rašytojo Marcelio Aymé (1902–1967) „Katino Murklio pasakos" jau seniai tapusios pasaulinės vaikų literatūros Aukso fondo dalimi ir išverstos į daugybę kalbų. Jas skaitydamas, ne sykį rimtai susimąstai, o dažnai ir gardžiai pasijuoki. Pasakų herojės – dvi mielos mergaitės, sesutės Delfina ir Marinetė, gyvenančios vienoje Prancūzijos sodyboje su savo tėveliais ir gausybe įvairiausių gyvūnų: gyvulių, paukščių ir kartais pas juos užklystančių žvėrių. Ir visi jie kalba – taip, visi gyvūnai kalba žmonių kalba, jiems nesvetimos visos žmogiškosios savybės. Vieni pagyrūnai, kiti dykūnai, treti geraširdžiai, darbštuoliai, o kai kurie gudrūs apgavikai. Antis sumani ir šalto kraujo, baltasis jautis ne tik išmoksta skaityti ir skaičiuoti, bet netgi susidomi literatūra, gamtos mokslais, filosofija, šernui parūpsta pamokos ir mokykla, povas puikiai išmano apie grožį, juodasis gaidelis svajoja apie laisvę, o lapei tik ir maga apgauti paukščius. Ir mergaitės būna ir paklusnios, ir šelmės. Visų jų pokalbiai labai gyvi, trykštantys humoru ir išmintimi. Pasakojimas kupinas paslapties, žodžių žaismo, spalvų, garsų. Ir, žinoma, netikėtų nuotykių.
​

​Pats autorius rašė, kad šios pasakos sukurtos „vaikams nuo ketverių iki septyniasdešimt penkerių metų."      

Septynios rašytojo ir režisieriaus Vytauto V. Landsbergio pjesės, sukurtos pagal jo paties parašytas populiarias knygas vaikams, rodytos įvairiose Lietuvos profesionalaus teatro scenose. Puiki parankinė knyga teatrų kolektyvams, moksleivių dramos būreliams, kitokiems teatro žmonių sambūriams. Kaip ir dauguma autoriaus knygų, taip ir šios pjesės tinka visiems – nuo mažiausių iki vyriausių – skaitytojams ir žiūrovams, nes tai tekstai apie bendražmogiškus dalykus, sudėlioti šmaikščia, groteskiška forma. 

Paul Oppenheimer – The City College of New York lyginamosios literatūros profesorius. Jo knyga „Machiavelli: gyvenimas ideologijos šešėlyje" – autentiškais dokumentais ir istoriniais šaltiniais paremta studija apie garsųjį XV a. rašytoją, istoriką ir politikos teoretiką. Tačiau ne tik. Čia kaip gyva iškyla ankstyvojo Renesanso laikų Florencijos respublika ir visa to meto Italijos istorinė, politinė, kultūrinė situacija. Tai knyga apie neeilinio likimo asmenį, formavusį valstybę ir valstybės įtaką unikaliai asmenybei. Nicolo Machiavellis – viena ryškiausių Florencijos respublikos figūrų. Jis formavo Florencijos respublikos politiką, jis palaikė ryšius su užsieniu ir popiežiumi. Jis – neginčijamai vienas svarbiausių politikos teoretikų, kurio fundamentalūs teiginiai apie politinę galią ir valdžią ir iki šiol tebėra stebėtinai aktualūs. Jo mąstymas buvo nepaprastai paradoksalus ir įžūliai novatoriškas. Jis sukūrė radikalias teorijas apie klastą, išdavystę, socialines transformacijas, išsiskiriančias savo negailestingumu ir šaltu apskaičiavimu. Originalus, klastingas, nepaprastai įtakingas, patyręs ir valdžios aukštumas, ir atstūmimą, Nicolo Machiavellis buvo ir tebėra viena kontroversiškiausių ir įdomiausių visuomenės ir politikos figūrų. Jo gyvenimas ir pažiūros – ir raktas šiuolaikinei politikai, ir jos veidrodis.   

Ši knyga laikoma vienu svarbiausių šiuolaikinės pasaulio istorijos veikalų. Remdamasis įvairių sričių – nuo archeologijos iki epidemiologijos – atradimais, Jaredas Diamondas apžvelgia 13 000 metų žmonijos istoriją, nagrinėja imperijų, religijos, rašto, augalininkystės ir ginklų kilmę, analizuoja, kodėl įvairių žemynų visuomenės vystėsi skirtingai ir kokiu būdu tai vyko. Paaiškindamas, kaip dabarties pasaulį nulėmė žmonių gyvenimo sąlygos ir aplinka, autorius argumentuotai sugriauna rasistinių istorijos teorijų pagrindus. JAV 1997 m. pasirodžiusi ir jau į 37 kalbas išversta Nacionalinio mokslų ordino laureato knyga įvertinta Pulitzerio premija ir „Phi Beta Kappos“ mokslinės knygos apdovanojimu. Istorikas Yuvalis Noah Hararis laiko Jaredą Diamondą vienu pagrindinių knygos „Sapiens“ įkvėpėjų.
​

​Bill Gates   

„100 istorinių Vilniaus reliktų“ sėkmė įkvėpė miesto tyrinėtoją Darių Pocevičių panagrinėti vėlesnį 1944–1990 m. laikotarpį, kuris svarbus ne vien Vilniui, bet ir visai Lietuvai. Per karą ištuštėjusi sostinė išaugo 5 kartus ir tapo namais beveik 600 tūkst. žmonių. Aplinkinius kaimelius versdama daugiabučių mikrorajonais pagal plotą ji padidėjo mažne 30 kartų. Daugiakalbiame megapolyje pirmąsyk per šimtametę istoriją lietuviai tapo dauguma. Iš D. Pocevičiaus tyrimo matyti, kad sovietinis Vilniaus laikotarpis buvo margas, kontrastingas ir itin kontroversiškas. Analogų neturėję miesto pokyčiai knygoje atsispindi kitaip nei daugelyje ligšiolinių tyrimų, į šią istorijos atkarpą nepelnytai žiūrinčių tik per ideologinę prizmę. Pagrindiniai knygos veikėjai – ne politikos ar kultūros elitas, o naujieji vilniečiai, „pirmoji karta nuo žagrės“. Jų rūpesčiai ir pramogos – štai kas pirmiausia domino autorių, susitelkusį į to meto kasdienybės kultūrą. Ji atsiskleidžia ne per sausus faktus, o per gyvąją miesto istoriją – iki šiol išlikusius įdomiausius viešosios erdvės reliktus. Ką mena Vilniaus plokštelių studijos lubos? Kur nukeliavo senieji „Žalgirio“ stadiono vartai? Kiek vilniečių žiūrėjo pirmąsias televizijos laidas? Kokios šventės švęstos Jaunimo sode? Kaip „Vasaros“ kino teatras virto bažnyčia? Kada atidarytas pirmas modernus alubaris ir naktinis baras? Reliktų istorijos susilieja į išmanią sovietinio, arba naujojo, Vilniaus enciklopediją, galinčią tapti ir kelionių gidu. Knyga lengvai skaitoma, požiūrio neprimetantis pasakojimas palieka skaitytojams laisvę patiems susidėlioti istorinį miesto vaizdą. 1944–1947 m. iškeldinus beveik 90 tūkst. lenkų tautybės asmenų, Vilnius tapo migruojančių atvykėlių miestu. Toks jis buvo ištisą pusę amžiaus. 1959 m. prasidėjo beatodairiška miesto plėtra. Per dešimtmetį iškilo „antrasis Vilnius“ – nauji mikrorajonai, kuriuose gyvenamasis plotas prilygo butų ir namų plotui prieškariu. Po karo mieste ėmė dominuoti viešasis transportas. Vilnius pagal troleibusų skaičių iškopė į 6 vietą pasaulyje, o pagal maršrutų ilgį tapo 5-as.    

Garsaus lietuvių kilmės lenkų rašytojo Witoldo Gombrowicziaus (1904--1969) „Filosofijos kursas per šešias ir ketvirtį valandos" yra originali Vakarų Europos filosofų ir jų idėjų interpretacija. Šias filosofijos pamokas prieš pat mirtį 1969 m. pavasarį rašytojas prancūziškai padiktavo žmonai Ritai ir draugui Dominique de Roux. Knygoje aptariami iškiliausi XIX—XX amžių filosofai. Šis kursas – ir paties W. Gombrowicziaus mąstymo ir filosofinių pažiūrų santrauka. Kartu tai – puikių įžvalgų ir subtilaus humoro kupinas tekstas. „Aš visuomet maniau, kad filosofija neturi būti intelektuali, kad tai kažkas, kas kyla iš mūsų jautrumo", – teigė W. Gombrowiczius. Rašytojas visą gyvenimą žavėjosi filosofija. Gyvendamas Argentinoje jis skaitė kavinėse ir salonuose filosofijos paskaitas lenkų emigrantams ir jauniems argentiniečių intelelektualams. ​Ši knyga tai raktas į visą W. Gombrowicziaus kūrybą.

  

Nikolajus Krainskis
​

Garsaus psichiatro, mokslininko ir rašytojo Nikolajaus Krainskio, kurį galima pavadinti „Vilniaus Freudu", kūryba pirmąkart pasirodo lietuviškai. Vilniuje XX amžiaus pradžioje rašyti literatūriniai ir filosofiniai tekstai veda į žmogaus psichikos gelmes, atidžiai tyrinėja modernios visuomenės dvasinę būklę. Kur riba tarp mokslo visagalybės ir beprotybės? Kas skiria Naujosios Vilnios psichiatrinės ligoninės pacientą ir jo gydytoją, apleistą mergaitę, benamį šunytį ir juos stebintį psichiatrą, minios garbinamą herojų ir puolusį žmogų? Po šimtmečio sugrįžtantys Nikolajaus Krainskio tekstai paveikūs ir šiandien.      

Rami Vilniaus senamiesčio gatvelė kadaise buvo viena gyvybingiausių „Juodojo kvartalo“ gatvių. Čia stovėjo Didžioji sinagoga ir Strašūno biblioteka, rezidavo Gaonas, veikė kloizai, šurmuliavo turgūs ir restoranai, glaudėsi daugybė krautuvėlių, gyveno, skurdo ir verslavo miesto žydai. Šis kultūrinis pažintinis gidas po Žydų gatvę – tarsi surastas pradingęs archyvas. Jame nuosekliu pasakojimu, nuotraukomis, brėžiniais ir kita medžiaga atkuriamas XIX–XX a. gatvės vaizdas: išlikę ir neišlikę pastatai, gyventojų vardai, jų veiklos barai ir kasdienio gyvenimo detalės. Knyga bus įdomi Vilniaus mylėtojams, žydų istorijos tyrinėtojams, esamiems ir buvusiems gatvės gyventojams, jų palikuonims, miesto gidams ir svečiams. Šios knygos autorės susibūrė neatsitiktinai: visos tuo pat metu Vilniaus universitete studijavo istoriją, rinkosi panašius kursus, buvo patekusios į tą pačią profesinę aplinką, todėl lengvai įsitraukė į šios knygos rašymo komandinį darbą. Knygos turinys yra paremtas gausia archyvų medžiaga. Aelitai Ambrulevičiūtei ir Giedrei Polkaitei-Petkevičienei teko „posesijų“ dalies krūvis. Litvakų socialinės ir kultūrinės istorijos apžvalgą istoriografinių šaltinių pagrindu parengė Gintė Konstantinavičiūtė, o XIX–XX a. pradžios socialinės istorijos apžvalga – bendras trijų autorių darbas.   

2010-aisiais 750 tūkst. žmonių atvyko į Niujorko „MoMa“ muziejų pamatyti Marinos Abramović darbų retrospektyvos ir pabendrauti su menininke – tik žvilgsniu – per neįtikėtiną 700 valandų trukmės performansą. Šis įvykis dar kartą pademonstravo neeilinę menininkės vidinę stiprybę. Partizanų duktė M. Abramović augo Tito laikų Jugoslavijoje, auklėjama nenuilstamo darbo dvasia. Net prasidėjus tarptautinei menininkės karjerai jos gyvenimą vis dar kontroliavo motina – kasdien dukra namo privalėjo grįžti iki dešimtos vakaro. Tačiau M. Abramović smalsumas, bendravimo troškulys ir balkaniškas humoro jausmas buvo nenumaldomi – jie įsikūnijo menininkės kūryboje ir gyvenime. Svarbi pasakojimo linija – M. Abramović ir Ulajaus meilės istorija. Tai dvylika kūrybos ir audringų santykių metų, iš kurių penkeri praleisti furgonu bastantis po Europą. Meilė baigėsi dramatišku apsikabinimu Didžiosios kinų sienos fone... Marinos Abramović istorija – analogų neturinti menininkės karjera. Tai nuolatinis balansavimas ties baimės, skausmo, nuovargio ir pavojaus riba, kompromisų nepripažįstanti emocinės ir dvasinės transformacijos paieška. Šią knygą galima laikyti dar vienu gyvu ir stipriu performansu, atliktu su niekuo nepalyginamo veikėjo – ypatingo M. Abramović gyvenimo. „Patyriau absoliučią laisvę – jutau, kad mano kūnas neturi ribų, kad nėra sienų, ir skausmas nesvarbu, ir apskritai niekas nesvarbu, – mane tai svaigino.“ 

Marina Abramović    

„Karalių kuria aplinka" – knyga apie vieną ryškiausių Lietuvos operos artistų, nepriekaištingos vokalinės technikos ir unikalių gabumų menininką, ilgametį LNOBT solistą, vokalo pedagogikos profesorių, aktyvų Sąjūdžio veikėją Vaclovą Daunorą. Nuo jaunumės stebinęs nuostabaus grožio balsu ir įtaiga, Daunoras nuėjo ilgą ir efektingą, radikalių posūkių nestokojantį operos solisto kelią. Laimėjęs prestižinius konkursus, stažavęs Milano „La Scalos" teatre, patekęs į sovietinės valdžios nemalonę, jis vis tiek išsikovojo visus menininkams anuomet skiriamus titulus. Atgavus Nepriklausomybę Daunoras spėjo įžengti į reikšmingiausią pasaulio operos sceną — Niujorko „Metropolitan Opera" teatre debiutavo sulaukęs 59-erių ir dainavo jame 10 sezonų! O Lietuvos publika lig šiol negali pamiršti jo tėvynėje sukurtų vaidmenų - Pilypo II, Boriso Godunovo, Mefistofelio, Don Bazilijaus...
​

„Tai vienas nuoširdžiausių mano sutiktų menininkų - atviras, savikritiškas, empatiškas, dosnus kitiems padrąsinimų, lig šiol degantis savo vokalo teorijomis. Bet, neduok Dieve, apvilsi... Charakteris kaip metalinis šarvas, o po juo - jautri, vaikiška siela. Pasak jo ilgamečio koncertmeisterio Roberto Bekionio, "jis žinojo savo vertę ir visada gynė savo tiesę". Jūratė Katinaitė   

Lietuvybės puoselėtojos Liudvikos Didžiulienės-Žmonos (1856-1925) knygelė „Lietuvos gaspadinė, arba Pamokinimai, kaip prigulinčiai suvartoti Dievo dovanas“ yra unikalus istorinis šaltinis. Tai - pirmoji žinoma gastronominė knyga lietuvių kalba. Ji parašyta XIX a. pabaigoje – išskirtiniu laikotarpiu, kai formavosi šiuolaikinė lietuvių tauta, buvo ruošiamasi atkurti Lietuvos valstybingumą. Ši knygelė, pirmą kartą išleista prieš 125-erius metus, dabar atgimsta naujai. Originalūs L. Didžiulienės-Žmonos receptai, papildyti vertingais, smalsumą žadinančiais istorikų Anželikos ir Rimvydo Laužikų komentarais, atskleidžia šiuolaikiniam skaitytojui Lietuvos gastronomijos ištakas   

Ši knyga – apie legendinį lietuvių nacionalinį pasipriešinimo vadą Adolfą Ramanauską – Vanagą (1918-1957), vienuolika metų su ginklu rankose kovojusį prieš sovietinę okupaciją. Atskleidžiamos KGB regztos Vanago paieškos operacijos, ištirtas jo suėmimo ir kankinimo epizodas, pasitelkus ekspertus išaiškintos KGB klastotės. Į pasakojimą įtraukiama ir žmonos Birutės Mažeikaitės – Ramanauskienės istorija, ir 1992-2015 m. vestos bylos tyrimo užkulisiai. Knygą papildo apie pusantro šimto unikalių nuotraukų, o prieduose skaitytojai ras ir paties Vanago rašytų straipsnių tekstus, partizaninės veiklos aprašymus, interviu su dukra. 

Nauja įdomi knyga apie šalies istoriją „Lietuvos istorija visiems" – tai vieno žinomiausių Lietuvos intelektualų, poeto, eseisto, Jeilio universiteto profesoriaus Tomo Venclovos darbas. Išleistas pirmasis „Lietuvos istorijos visiems" tomas pasakoja istoriją nuo neandertaliečių ir kromanjoniečių laikų iki Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės padalijimų. Autorius taip pat rengia antrąjį tomą, apie naujųjų laikų Lietuvos istoriją. Tomas Venclova visą gyvenimą domėjosi istorija ir studijavo istorinius įvykius, todėl knyga „Lietuvos istorija visiems" išsiskiria savitu požiūriu ir erudicija. Autorius pateikia iškalbingų ir įdomių istorinių detalių, atvirai ir argumentuotai kalba apie skaudžiausius istorijos įvykius, dėl kurių vis dar kyla ginčių net tarp istorikų. Pirmajame „Lietuvos istorijos visiems" tome autorius objektyviai žvelgia į šalies istorijos lūžius, plačiai analizuoja santykius su Rusija ir Lenkija, pateikia informacijos apie bendrą europinį kontekstą, tekste naudoja ištraukas iš grožinės literatūros ir poezijos.