Naujų knygų srautas – lapkritis

Christine Mangan  „Naktis virš Tanžero“

Alisai Šipli gyvenimas pamėtėjo neįkainojamą progą pabėgti nuo visko, kas ją iki šiol slėgė, – dabar jos laukia santuoka ir nieko netemdoma pradžia egzotiškajame Tanžere. Tad ji mažiausiai tikisi Maroke sutikti Liusę Meison. Dvi kadaise neišskiriamos draugės po paslaptingo įvykio Beningtone (JAV) nebendravo jau daugiau kaip metus. Tačiau Liusė – čia, tiesiai Alisai prieš akis, ir ji nori viską grąžinti į vėžes. Alisai šis netikėtas susitikimas leidžia naujai pažvelgti į Tanžerą: ji pasiduoda visad guvios ir drąsios draugės įtakai ir leidžiasi apgaubiama naujų Maroko potyrių. Tačiau ilgainiui akyla Liusės priežiūra, nuolatinis kiekvieno žingsnio kontroliavimas ima varginti. Nerimas ir nepaaiškinama, tarsi kartą jau išgyventa įtampa dar labiau sustiprėja, kai dingsta Alisos vyras. 

Dainius Sinkevičius  „Pravieniškių mafija. Nerašyti zonos įstatymai“

Nuo senų laikų Pravieniškių pataisos namų antrojoje valdyboje 1-asis lokalinis sektorius yra vadinamas bachūrų lokalke. Tai reiškia, kad čia vienaip ar kitaip kali asmenys, kurie yra susiję su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis, darančiomis nusikaltimus laisvėje. Jie savo grupuotes formuoja ir kalėjime. Jei administracija ir bando vieną kitą bachūrą ar vierchą perkelti į kitą lokalinį sektorių, kuriame pagal nuteistųjų taisykles jis negali kalėti, pats kalinys atsisako paklusti – niekur nesikelia. Tada jis dažniausiai būna uždaromas į drausmės būrį, paskui grąžinamas atgal į savo lokalinį sektorių. Be to, jei administracija ir bandytų, pavyzdžiui, bachūrą ar keletą bachūrų perkelti į lokalinį sektorių, kuriame dirba nuteistieji, tokiu atveju gali kilti riaušės, bado akcijos ir pan., todėl dažniausiai kaliniams yra nuolaidžiaujama. Pagal nerašytas taisykles, galiojančias Pravieniškių pataisos namuose, bachūrai yra aukščiausia nuteistųjų grupė ar kasta, jie nedirba, vadovaujasi ir laikosi nerašytų taisyklių – poniatkių. Žodis „bachūras" reiškia pagrindinį dalyką: toks asmuo laikosi ir g yvena pagal poniatkes, negali bendradarbiauti su administracija, negali dirbti kalėjime ir jokiomis aplinkybėmis duoti jokių parodymų. Bachūras nelinkęs pasitaisyti: jei jis laisvėje darė nusikaltimų, juos daro ir kalėjime, taip pat darys ir išėjęs į laisvę. Pravieniškių mafija – šešerius metus pataisos namuose veikusi pavojinga nusikaltėlių grupuotė, sudaryta iš gerai teisėsaugai žinomų nusikalstamo pasaulio atstovų. Pagal kriminalinio pasaulio subkultūros elgesio taisykles gyvenantys grupuotės nariai zonoje perėmė valdžią – jiems pakluso ne tik kiti kaliniai, bet ir pataisos namų darbuotojai. Tiesą apie tai, kas vyksta Pravieniškių pataisos namuose atskleidęs ir visą Lietuvos kalėjimų sistemą sudrebinęs portalo „Delfi.lt" specialusis korespondentas Dainius Sinkevičius knygoje Pravieniškių mafija aprašo kalėjimo kasdienybę, kurios daugelis nenorėtų matyti: ne tik pateikia necenzūruotus kalėjimo „bachūrų", „dūchų" ir „gaidžių" liudijimus apie kruviną kovą dėl valdžios, kalinių luošinimus, prekybą narkotinėmis medžiagomis, pareigūnų papirkinėjimą, santykius su pramogų pasaulio žvaigždutėmis, bet ir pasakoja apie nuo visuomenės nuslėptus nusikaltimus, taip pat pirmą kartą publikuoja prabilusių garsių kalinių išpažintis.

Sejal Badani „Istorijos pasakotojas paslaptis“

Galbūt sužinojusi apie moterį, nutolusią nuo manęs vos per vieną kartą, gyvenusią man neįsivaizduojamą ar nesuprantamą gyvenimą, išblaivėsiu. Naivumas mane kausto. Gėda prisipažinti, kad mano pasaulis taip aptemo, jog visur matau tik juodumą. Prisiminusi praeitį, galiu pasakyti, kad visi vengiame to, ko neįstengiame pažinti. Tačiau tai – tik pasiteisinimas. Mano senelės skausmas atrodo nesuvokiamas, bet jos stiprybė įkvepia. Palyginti su ja, aš esu silpna. Nors ir kaip tikėjau savo stiprybe, turiu kukliai prisipažinti, kad jos man labai trūksta. Galiu tik stengtis būti geresnė pasaulio pilietė ir moteris. Ką tai reiškia, vis dar tebėra paslaptis, tačiau aš jau žengiau pirmą šios kelionės žingsnį ir laukiu, kur ji mane nuves. Keliaudama galbūt ko nors išmoksiu. Galbūt mano vilties žiburėlis neužges. Žurnalistė Džėja po trečio persileidimo visiškai palūžta, jos santuoka ima byrėti. Gelbėdamasi nuo skausmo ji palieka Niujorką ir keliauja į tėvų gimtinę Indiją. Čia tikisi ne tik surasti ramybę, bet ir išsiaiškinti, kodėl mama visą gyvenimą buvo apimta nepaaiškinamo liūdesio ir nė karto į Indiją negrįžo – net atsisveikinti su mirštančiu tėvu. Indijoje Džėja sutinka Ravį, buvusį senelės tarną ir ištikimą draugą. Jo papasakota istorija atveria šeimos paslapčių lobyną, kurio didžiausias brangakmenis – Džėjos senelė Amiša. Tais laikais, kai šalį valdė britai, Amišai buvo lemta tapti klusnia žmona ir gera motina. Tačiau jauna moteris troško daugiau: jos galvoje gimdavo nuostabūs pasakojimai ir ji svajojo užrašyti juos anglų kalba, kurios išmokti galėjo tik britų mokykloje. Bet kaip siekti savo svajonės, kai tam prieštarauja negailestingi papročiai ir net šeima? Su dešimtmečius saugota Amišos paslaptimi Džėja gauna neįkainojamą palikimą. Ir jos gyvenimas jau niekada nebebus toks, koks buvo...

Louise Jensen „Pasimatymas“

Patiko pasimatymas, kale? Tai turėjo būti paprastas pasimatymas su patikimai atrodančiu vyruku iš pažinčių svetainės. Alės santuoka subyrėjo ir ji neatsispyrė draugių įkalbinėjimams pabandyti. Tačiau atsibudusi sekmadienio rytą ji supranta, kad įvyko kažkas bloga. Ji kruvina, jai beprotiškai skauda galvą ir ji neatsimena, kas atsitiko. Dar baisiau – dirstelėjusi į veidrodį, Alė neatpažįsta į ją žiūrinčio veido. Ji neatpažįsta savo buvusio vyro, brolio ir draugų. Ir ji negali atpažinti žmogaus, kuris ketina ją sunaikinti... Ar dabar prisimeni? Prisimeni, ką iš manęs atėmei, Ale? Ar tikrai manei, kad išsisuksi? Ar tikrai manei, kad leisiu tau išsisukti? Tu kai ką iš manęs paėmei, todėl dabar aš kai ką paimsiu iš tavęs.

Jelena P. Blavatskaja „Slaptoji doktrina. Kosmogenezė“

Pirmą kartą lietuviškai – svarbiausia teologijos išminties knyga, kuri taps Jūsų vedliu evoliucijos ir tobulėjimo kelyje.

​Slaptoji doktrina – pats svarbiausias teosofijos magnum opus, sujungiantis kosminę planetų ir žmonijos evoliuciją, taip pat mokslą, religiją ir mitologiją. Pirmą kartą išleistas 1888-aisiais, veikalas iki šių dienų tebėra svarbiausias tekstas ieškantiems Visatos dėsnių pažinimo. J. Blavatskaja sugebėjo padaryti tai, kas neįmanoma, – susisieti senąją Rytų mahatmų išmintį su modernaus pasaulio mokslais, taip pat paskatino visų XX a. New Age judėjimų atsiradimą. Jūsų rankose pirmoji iš dviejų Slaptosios doktrinos dalių – Kosmogenezė. Šis kūrinys jau daugiau nei šimtmetį yra išsamus žinių šaltinis tiems, kurie nori peržengti įprastas suvokimo ribas ir prisiliesti prie Visatos išminties branduolio.

Jane Corry „Mano vyro žmona“

Dėmesį prikaustantis psichologinis trileris „Mano vyro žmona“ toks pats intriguojantis kaip ir jo pavadinimas. Įtemptas romano siužetas nuvilios skaityctoją į sudstingus žmogaus sielos užkaborius, kuriuose kartais sunku atpažinti pačiam save. Jauna teisininkė Lilė išteka už dailininko Edo ir nusprendžia, kad tai bus nauja pradžia, o visos praeities paslaptys liks užmaršty. Tačiau netrukus jai tenka imtis pirmosios žmogžudystės bylos ir ji sutinka Džo – nuteistą žudiką, kuriam Lilė pajunta keistą trauką ir yra pasiryžusi ne tik bet ką dėl jo padaryti, bet ir rizikuoti viskuo, ką gyvenime turi. Lilės vaikystė buvo sudėtinga, ji augo su broliu, kuris buvo autistas, tad dabar, jau suaugusi, ji vis dar jaučia begalinę užuojautą visiems, kurie tos užuojautos paprašo. Lilei sunku atskirti, kai ja manipuliuoja, o tai nėra pats geriausias bruožas dirbant teisininke. Nėra gerai ir turėti paslapčių, kurias labai norisi išsaugoti. Lilės kaimynei Karlai – vos devyneri, tačiau ji jau supranta, kad paslaptys yra galingi ginklai, kurie padeda pasiekti tai, ko nori. Prabėgus dvylikai metų Karla pasibeldžia į Lilės duris ir tai užsuka neįtikėtinų įvykių virtinę, kuri tarsi viena po kitos griūvančios domino kaladėlės prognozuoja vienintelę baigtį... Trileris „Mano vyro žmona“ pasakoja apie tamsiausias paslaptis ir pasekmes, kai tos paslaptys iškyla į paviršių pačiomis netinkamiausiomis akimirkomis.

Lars Kepler „Triušių medžiotojas“

Švedijos trilerių karaliai, besislepiantys po Lars Kepler pseudonimu, knygoje „Triušių medžiotojas“ pasakoja apie žiauriausią iki šiol matytą žudiką. Jį sustabdyti gali tik detektyvas Jonas Lina, tačiau jis – kalėjime… Viskas prasideda nuo vaikiško eilėraštuko. Po devyniolikos minučių – miršti. Nepažįstamasis už lango veidą slepia po kauke. Jis stovш sodo šešėliuose. Stebi savo pirmąją auką. Jis žudys lėtai, mėgausis tuo, privers klausytis eilėraštuko ir... už viską sumokėti… Komisaras Jonas Lina praleido dvejus metus sustiprinto režimo kalėjime. Dabar jis pakviestas dalyvauti slaptame susitikime. Policijai reikia jo pagalbos gaudant paslaptingą žudiką, pasivadinusį Triušių medžiotoju. Vienintelis žinomas dalykas, siejantis žmogžudystes, yra tai, kad visos aukos prieš žudikui imantis darbo girdi vaikišką eilėraštuką apie triušius. Visas Stokholmas apimtas siaubo. Jonas Lina privalo kuo greičiau sustabdyti žudiką, kurio pėdsakai veda į vieną košmarišką naktį, o jos pasekmės žiauresnės nei kas nors gali įsivaizduoti. Netikėtai įvykių sukūryje atsiduria žinomas šefas Reksas Miuleris. Jis rengėsi tris savaites praleisti su savo sūnumi Semiu, tačiau vietoj ramaus ir smagaus poilsio, jam tenka kovoti, kad išgyventų. Jonas Lina ir Saga Bauer priversti dirbti slapta, kad sustabdytų Triušių medžiotoją, kol dar ne per vėlu. Trilerių maestro Lars Kepler knyga „Triušių medžiotojas“ – tai dar vienas įtraukiantis Lars Kepler romanas, prikaustantis skaitytojo dėmesį nuo pirmo iki paskutinio puslapio. Lars Kepler – tai švedų rašytojų, sutuoktinių Alexander Ahndoril (g. 1967 m.) ir Alexandra Coelho Ahndoril (g. 1966 m.) pseudonimas. Jie abu tapo tarptautine sensacija, kai išgarsėjo pradėję rašyti seriją apie detektyvą Joną Liną. Šios knygos verčiamos į 40 kalbų, o pasaulyje parduota jau daugiau nei 12 milijonų jų egzempliorių. Pseudonimą pora pasirinko, siekdami pagerbti skandinaviškojo detektyvo meistrą Stieg Larsson ir vokiečių mokslininką, astronomą Johannes Kepler. Abu rašytojai ketino tyliai leisti knygas, neišduodami savo tapatybės. Jie netgi su savo trimis dukterimis apsigyveno atokioje Švedijos vakarų pakrantės vietoje, nedideliame namelyje. Tačiau, kai pirmasis jų detektyvinis trileris „Hipnotizuotojas“ tapo tikra sensacija, žurnalistai sustiprino paieškas, bandydami atskleisti romano autoriaus tapatybę. Galiausiai rašytojams teko išeiti į viešumą. Jie toliau rašo detektyvus kartu. Alexanderis taip pat rašo TV ir radijo scenarijus, o Alexandra yra literatūros kritikė, rašanti spaudoje. „Triušių medžiotojas“ – jau šeštoji Jono Linos serijos knyga. 

Alice Feeney „Žinau, kas tu esi“

Ji turi paslapčių. Tai - jos vaikystė. Tačiau ar tai šiandien lėmė jos vyro dingimą? „Žinau, kas tu esi“ – britų rašytojos Alice Feeney psichologinis trileris. Aktorė Eimė Sinkler visą gyvenimą praleido scenoje. Ji gera aktorė. Ir ne tik teatre, bet ir gyvenime. Niekas jos iš tiesų dorai nepažįsta, nes ji uždara ir nemėgsta pasakoti apie savo asmeninį gyvenimą. Visi ją yra „kažkur matę“, tačiau niekas neatsimena, kur. Išskyrus vieną asmenį – jis Eimę pažįsta puikiai. Jis palieka jai lapelius su užrašu "Aš žinau, kas tu esi". Ir pasirašo. Vardu, kuri Eimė visą gyvenimą stengėsi pamiršti. Jis žino, ką ji padarė ir ką slepia. Vieną vakarą grįžusi namo Eimė supranta, kad jos vyras dingo. Ji nežino ko imtis ir ką daryti – juolab, kad policija ima ją įtarti. Taip, Eimė turi ką slėpti, tačiau… ar ji galėjo nuskriausti savo mylimąjį? Jai mėginant nuslėpti praeities paslaptis, šios ima persekioti ją ir kelti daug didesnį pavojų, nei ji galėjo įsivaizduoti. Kuo giliau Eimė kapstosi vyro dingimo istorijoje, tuo skaitojas daugiau sužino apie jos praeitį, vaikystę ir santuoką. Eimė bando išsaugoti sveiką protą ir savo karjerą, o klausimų skaitytojams, policijai ir ir jai pačiai vis daugėja... Psichologinis trileris „Žinau, kas tu esi“ kviečia skaitytojus į klaidžią istoriją. Tai romanas, kuriam nestinga įtampos, o pabaigoje laukia tikrai šokiruojanti atomazga. Penkiolika metų BBC reportere, redaktore bei meno ir pramogų prodiusere dirbusi knygos autorė Alice Feeney džiaugėsi savo darbu, tačiau slapta visuomet svajojo tapti rašytoja. Savo debiutinį romaną „Kartais aš meluoju“ ji tobulino net dešimtmetį, kol galiausiai sulaukė išsvajoto leidyklos skambučio. Romanas netrukus tapo „The New York Times“ bestseleriu, buvo išverstas į 20 kalbų ir įkvėpė televizijos mini serialą. Autorė prisipažįsta, kad jos galvoje nuolat sukasi gausybė tamsių istorijų, tai ši knyga tiktai ne paskutinė rašytojos dovana skaitytojams.

Nicky Pellegrino „Metai Venecijoje“

Ketės Blek gyvenimas niekada nebuvo ramus. Jos kasdienybė – sukrauti lagaminai ir kelionės po įvairias pasaulio šalis, neatrastos vietos ir skoniai filmuojant laidą „Toliau su Blek“. Tačiau, sulaukusi vidutinio amžiaus, moteris susimąsto, kad taip niekada ir nesugebėjo užmegzti rimtų santykių. Vis dėlto likimas pateikia staigmeną – svečiuodamasi Venecijoje ji susipažįsta su Masimu – viešbučio „Gondola“ savininku. Išsiskyręs vyras nenusiteikęs vienos nakties nuotykiams, todėl pasiūlo Ketei praleisti metus drauge ir pažiūrėti, kur visa tai nuves. Paprastai įsipareigoti vengianti ir ilgai vienoje vietoje neužsibūnanti moteris priima iššūkį ir leidžiasi į dar niekada nepatirtą kelionę – santykius. Bet apsigyvenus kartu Masimo valdomame viešbutyje, sunkumų iškyla daugiau, nei Ketė tikėjosi. Čia dirbantys jo giminaičiai nusiteikę priešiškai, o netikėtai atvykusi buvusi žmona vis dar elgiasi kaip šeimininkė ir nesėkmingai bando susidraugauti. Negana to, mylimasis vis daugiau laiko praleidžia priiminėdamas svečius, ir Ketė pamažu ima tolti tyrinėdama Veneciją su naujai sutiktais žmonėmis... Tad vis dažniau kyla klausimas – ar šie santykiai gali trukti ilgiau nei metus?

Whitney Sharer  „Šviesos amžius“

„Anuomet, tą pirmą vasarą Paryžiuje, ji dar nežinojo, kokios galingos yra nuotraukos, kaip objektyvo rėmas sukuria realybę, kaip fotografija tampa atsiminimu, o šis tampa tiesa.“ Vos 22-ejų Li Miler su senu tėvo dovanotu fotoaparatu rankose atvyksta į Paryžių. Amerikoje palikusi spindinčią, prabangos ir susižavėjimo šūksnių kupiną „Vogue“ modelio karjerą, ji apsigyvena naują pradžią žadančiame mieste, turėdama prieš akis vieną tikslą: kurti meną, o ne būti jo objektu. Vieną vakarą opijaus dūmuose paskendusiame Monmartro bute Li sutinka garsųjį siurrealistą Maną Rėjų. Jausdama, kad tai gali būti taip ilgai laukta galimybė, Li įtikina Maną tapti jos mokytoju. Rėjaus studijoje ji vis giliau neria į fotografijos pasaulį, atrasdama naujas išraiškos priemones ir kasdien vis labiau pranokdama savo mokytoją. Tačiau Manui ji – tik pagaulaus grožio mergina, jo mylimoji ir mūza. Nuolatinė kova dėl pripažinimo vyrų valdomame meno pasaulyje blaško Li po nuoširdžios meilės nevertinantį, egocentrišką 4-ojo dešimtmečio bohemišką Paryžių ir griuvėsiuose skendinčius kariaujančios Europos miestus. Jaunos fotografės nuotraukose grožis pinasi su žiaurumu, tikėjimas – su neviltimi, siurrealistinius portretus keičia karo vaizdai. Li nė neįsivaizdavo, kokią kainą jai teks sumokėti, kad galėtų būti savimi.

Kristina Sabaliauskaitė  „Petro imperatorė“

Voltaire’as lietuvės bajorės Martos Skowrońskos – caro Petro I žmonos ir pirmosios Rusijos imperatorės Jekaterinos I – gyvenimą yra pavadinęs „labiausiai neįtikėtinu iškilimu, XVIII a. Pelenės istorija“. Tačiau šis romanas, pagrįstas autentiškais epochos šaltiniais, griauna bet kokius pasakiškus stereotipus. Laikrodis muša devynias. Prasideda paskutinė imperatorės gyvenimo para. Iš mirštančio kūno realiuoju laiku ir pirmuoju asmeniu pasakojama Jos Istorija: kitokia nei vyrų rašytuose istorijos vadovėliuose. Vos penkerių likusi našlaite, jaunystėje patyrusi tarnaitės, skalbėjos, karo belaisvės, sekso vergės dalią. Tapusi lietuvių kilmės favorito Aleksandro Menšikovo slapta mylimąja, vėliau – jo geriausio bičiulio Petro I meiluže bei žmona. Tarp dviejų lietuvių ir Rusijos caro nuo pat pradžių pulsuoja įtampos kupinas meilės ir draugystės trikampis, kuris kelia nuolatinę dvejonę: kas kuo manipuliuoja, kas yra auka, kas – suvedžiotojas, o kas sąvadautojas. Ir klausimą: kokią dalią lemia galia, kas tai – pasaka ar tragedija? Tai pasakojimas apie Rytų ir Vakarų kultūrų, mentalitetų sandūrą vienoje toksiškoje santuokoje. Apie laiką ir prievartą. Apie psichologinę ir alkoholinę priklausomybę, skilusias ir save perkuriančias asmenybes, griaunantį karą ir nemarų grožį gimdančias svajones. Menotyros mokslų daktarės rašytojos Kristinos Sabaliauskaitės naujausias istorinis romanas „Petro imperatorė“ – pirma dilogijos knyga, paremta išsamiais epochos tyrimais, autentiškais šaltiniais, išlikusiais istorinių asmenybių laiškais ir atskleidžianti kultūrologinę mentalitetų istoriją.

Alex North „Šnabždėtojas“

Britų rašytojo Alex North trileris „Šnabždėtojas“ jau vadinamas geriausiu kriminaliniu romanu per pastarąjį dešimtmetį. Šiurpą keliančio trilerio autorius lyginamas su garsiausiais siaubo meistrais, net ir su pačiu Styvenu Kingu. Jei paliksite duris praviras, netrukus pasigirs šnabždesiai… Vis dar palūžęs po žmonos netekties Tomas Kenedis sukaupia visas jėgas, kad sukurtų naują gyvenimą sau ir savo septynmečiui sūnui. Jiedu persikelia gyventi į ramų ir mieguistą Federbanko kaimelį, ir tikisi čia susikurti tokią svarbią naują pradžią. Tačiau Federbankas slepia tamsią ir pavojingą praeitį. Prieš penkiolika metų serijinis žudikas pagrobė ir nužudė penkis berniukus. Iki jam atsiduriant už grotų visi žudiką vadino Šnabždėtoju. Nusižiūrėjęs savo aukas jis tyliai šnabždėdamas kviesdavo jas pažaisti. Tačiau žaidimai nė karto nesibaigė gerai. Paskutiniosios aukos kūnas taip ir nebuvo surastas. Žinoma, seni nusikaltimai nejaudina Tomo ir jo sūnaus Džeiko, kai jie įsikuria savo naujuose namuose. Tačiau netrukus dingsta dar vienas berniukas. Nusikaltimo aplinkybės gąsdinančiai panašios į Šnabždėtojo grobimus…. Negana to, dingusio berniuko tėvai taip pat prisimena, kad vaiko kambaryje yra girdėję keistus šnabždesius. O tuomet ir Džeikas ima elgtis keistai, jis sako, jog girdi prie savo lango tylų šnabždesį ir prašo nakčiai užrakinti duris, kad jo nesigirdėtų. Ar gali būti, kad Šnabždėtojas turi mėgdžiotoją? O gal tai tiesiog įsivaizduojami vienišo berniuko draugai? Galų gale tiesa vis tiek turi paaiškėti.

Juan Pablo Escobar „Mano vardas - Pablas Eskobaras“

RINKINYJE "Mano vardas - Pablas Eskobaras" - DVI KNYGOS: „Pablas Eskobaras - mano tėvas" ir „Ko man niekada nesakė tėvas Pablas Eskobaras". 

​"Mano vardas - Pablas Eskobaras" - turtingiausio ir žiauriausio Lotynų Amerikos nusikaltėlio Pablo Eskobaro gyvenimas iš arti. Neišgalvoti faktai - Eskobaro sūnaus liudijimai. 

"Ši knyga - dalis užduoties, kurią išsikėliau ir kurią nuoširdžiai vykdau siekdamas, kad mano tėvo istorijos niekas nenorėtą pakartoti; noriu pasidalyti savo patirtimi, kurią sukaupiau gyvendamas su Pablu Eskobaru - savo tėvu, ir atverti gilias žaizdas, dėl kurių pasiryžau nebūti toks kaip jis."  

Juanas Pablas Eskobaras - garsiojo narkotikų barono Pablo Eskobaro sūnus, po tėvo mirties net pasikeitęs vardą - dabar jis - Juanas Sebastianas Marroąumas Santos. Prisiekęs nesekti tėvo pėdomis, pasirinkęs architekto, dizainerio, dėstytojo ir rašytojo kelią Juanas Pablas Eskobaras teigia šią knygą nusprendęs parašyti kaip žinutę šiuolaikiniam žmogui apie gyvenimą, kurio niekas neturėtą kartoti.  

​"Mano vardas - Pablas Eskobaras" - tai Eskobaro sūnaus išpažintis apie nesuvokiamai turtingą ir pavojingą jo šeimos gyvenimą, šokiruojantis ir atviras žvilgsnis Į kriminalinio pasaulio užkulisius ir dvi Pablo Eskobaro asmenybės pusės - mylintis tėvas ir žiaurus nusikaltėlis. Knygoje rasite dar neviešintą istoriją iš legendomis apipinto narkotiką barono gyvenimo: nuo anekdotinią istoriją iš kriminalinio pasaulio iki paskutiniąją valandą.  

​■ Skaičiuojama, kad Pablo Eskobaro turtas klestėjimo metais siekė 30 milijardų dolerių. Prekyba narkotikais jam pelnė septintą vietų turtingiausių pasaulio žmonių sąraše. ■ Pablas Eskobaras per mėnesį išleisdavo 2 500 dolerių guminėms juostelėms, skirtoms banknotų ryšuliams. ■ Manoma, kad Pablas Eskobaras atsakingas už 4 000 žmonių mirtis, tarp jų 200 teisėjų, 1 000 policijos pareigūnų, daugybės žurnalistų ir vyriausybės tarnautojų. ■ Pablas Eskobaras pats susiprojektavo kalėjimą, kuriame buvo baras, sūkurinė vonia, sporto aikštė, krioklys ir pan. ■ Kalbama, kad slapstydamasis nuo policijos kalnuose jis sudegino du milijonus dolerių šildydamas dukrą!  

Heather Morris „Aušvico tatuiruotojas“

Ištatuiravau numerį ant jos rankos, o ji ištatuiravo savo vardą ant mano širdies. 1942-ųjų balandį Leilas Sokolovas, žydas iš Slovakijos, ištremiamas į Aušvico koncentracijos stovyklą. Leilas kalba keliomis kalbomis, tad priverčiamas tapti Tätowierer, kurio užduotis – amžinais ženklais, vėliau tapsiančiais vienu ryškiausių Holokausto simbolių, pažymėti stovyklos kalinius. Vieną dieną Leilas, kalinys nr. 32407, pamato drebančią ir išsigandusią jauną merginą vardu Gita, laukiančią eilėje, kol numeris 4562 bus ištatuiruotas ant jos rankos. Leilui – žavingam šelmiui ir moterų numylėtiniui – tai meilė iš pirmo žvilgsnio. Po šio susitikimo jis tvirtai pasiryžta: privalo išgyventi pats ir išgelbėti Gitą. Taip prasideda vienas ryškiausių ir drąsiausių, sukrečiantis, tačiau viltingas ir nepamirštamas Holokausto pasakojimas: Aušvico tatuiruotojo meilės ir išlikimo istorija.

Elizabeth H. Winthrop „Paskutinė malonė“

Jis drąsiai mylėjo ir už tai buvo nuteistas mirti. 1943-ieji, Luizianos valstija. Aštuoniolikmetis Vilis Džonsas pro vienutės langą žvelgia į tyliai besileidžiančią saulę. Tai paskutinis jo saulėlydis. Vidurnaktį Viliui bus įvykdyta mirties bausmė už nusikaltimą, kurio nepadarė. Juodaodis vaikinas kaltinamas išprievartavęs baltąją, kuri vėliau nusižudė. Nors yra netikinčių Vilio kalte, dauguma miesto gyventojų mano, kad meilė tarp skirtingų rasių jaunuolių neįmanoma, ir trokšta keršto. Vilis stojiškai priima savo likimą neklausdamas kodėl, tik visu kūnu bando pajusti po truputį blėstantį pasaulį. Su kiekvienu širdies dūžiu artėjant lemiamai akimirkai, vieni miestelėnai nekantriai laukia šiurpaus reginio, o kiti vis labiau abejoja tyrų akių jaunuolio kaltumu ir vis aiškiau suvokia, kad galimybė ką nors pakeisti prilygtų stebuklui. Kaleidoskopiškame, tikrais faktais paremtame romane be galo jautriai atskleidžiami su šia istorija susijusių žmonių gyvenimai ir sopuliai. Autorė atvirai, subtiliai ir poetiškai apžvelgia meilės, rasizmo, mirties bausmės, netekties temas, kelia klausimus, kas yra teisingumas, žmogiškumas, atleidimas. Taip sukuriamas pulsuojantis daugiasluoksnis pasakojimas, aprėpiantis žmogaus, bendruomenės, istorinio laikotarpio esmę ir didžiuosius skaudulius. 

„Ką žmonės veikia kaime visą dieną“ ir „Saldžių sapnų!“

Ką žmonės veikia kaime visą dieną

​Knygos „Ką žmonės veikia kaime visą dieną“ autorė Anne Suess patraukliai ir nuotaikingai perteikia įvairiausius gyvenimo kaime vaizdus. Spalvingus paveikslus papildo užduotys ir klausimai, lavinantys mažylių atidumą ir skatinantys vaizduotę bei kūrybiškumą.

​Valstiečio ūkyje vyksta daygybė darbų ir kitokių įvairiausių įdomių dalykų. Čia kasamos bulvės, kertami kopūstai, vištos pešasi dėl slieko, o paršavedė Kriuksė neseniai atsivedė paršiukų. Raiteliai jodinėja žirgais, vaikai žaidžia prie upelio, o vasaros šventės metu visi linksminasi, užkandžiaudami, šokdami ir dūduodami.
​Saldžių sapnų

​Disnėjaus pasaulio herojai kviečia tave į stebuklingą pasakų pasaulį. Skaityk apie naujus viliojančius jų nuotykius, kuriuose dalyvauja daugybė mažų ir didelių princesių draugų. Kaip visada pasakose viskas gerai baigiasi, nes pasiaukojimas ir gėris nugali didžiausias kliūtis! Knygoje "Saldžių sapnų!" rasi: MONSTRŲ BIURAS Šiurpus pižamų vakarėlis, LIŪTAS KARALIUS Didžioji Simbos paslaptis, BEMBIS Paslaptingas nuotykis,  BROLIS LOKYS Stebuklinga kelionė,  ŽUVIUKAS NEMO Netikėta Nemo šventė,  MIEGANČIOJI GRAŽUOLĖ Auroros pižamų vakarėlis,  MIKĖ PŪKUOTUKAS Paršelio naktinė lempelė, RATAI Penktadienio vakaro linksmybės, SNIEGUOLĖ IR SEPTYNI NYKŠTUKAI Pasakos apie sapnus.

Vaiva Lingytė  „Didelė laimė ir mažytė baimė“ ir Rūta Vaškienė „Svajų pėdom: eilėraštukai ir eiliuotos pasakaitės“

DIDELĖ LAIMĖ IR MAŽYTĖ BAIMĖ: lavinamoji knyga vaikams apie jausmus.
Tai knyga, kurioje tėvams, mokytojams siūlomas kūrybiškas būdas ugdyti vaikų emocinį intelektą. Suaugusieji ir vaikai kviečiami į spalvingą kelionę po kiekvieno iš mūsų vidinį pasaulį, kuriame gyvena Nuostaba, Baimė, Pyktis, Liūdesys, Džiaugsmas, Nusivylimas, Gėda, Pavydas, Išdidumas, Laimė.

„Svajų pėdom“ knygelė įkvėpta vaikų ir sukurta jiems, skirta ugdyti gerąsias žmogiškąsias savybes: supratingumą, švelnumą, meilę artimam, draugui, savo šaliai. Ji skatina pamatyti grožį ir pažinti gėrį mažuose dalykuose, sužadina smalsumą bei lavina vaizduotę. Tai žaismingi, pamokantys, taikūs ir lavinantys vaizduotę eilėraštukai ir eiliuotos pasakaitės tiek patiems mažiausiems, tiek jau ūgtelėjusiems mokyklinukams.
Knygutėje iliustracijos nespalvotos: paliekama vietos vaikučių saviraiškai ir fantazijai. Kiekvienas esame individualus ir savitas, tad ir iliustracijos kiekviename knygutės egzemplioriuje tepražysta skirtingomis spalvomis, raštais, o gal lieka tokios, kokios yra... kol pagaus įkvėpimas!
Gyvenimo spalvas svajodami kuriame patys! Tad pasitelkime vaizduotę, drąsiai svajokime ir vykimės savo svajones!

„Avilys“

Įsivaizduok, kad vienai dienai tampi bite ir gyveni avilyje. Kaip tai atrodytų? Pavasarį skraidytum nuo žiedo prie žiedo ir rinktum žiedadulkes, iš kurių tavo draugės bitės vėliau gamintų medų. Rinkdamas žiedadulkes paragautum saldžiojo nektaro, kurio skonis primena aviečių limonadą. Tavo tualetas būtų pievos, nes avilyje tualeto nėra. O jei pasiseks, sužinosi, kaip gaminamas medus. Įdomu? Tuomet patogiai įsitaisyk ir kviečiame į avilį.

Rocio Bonilla „Kokios spalvos yra bučkis?“

Ar kada susimąstėte, kokios spalvos yra bučkis? Jei paklaustumėte savo vaikų, sulauktumėte įvairiausių atsakymų – vieniems jis rožinis, kaip braškinis kremas, kitiems – įvairiaspalvis it pabarstukai ant kekso, tretiems – mėlynas ir svajingas kaip dangus. Smalsi pasakos herojė sumišus – ji nori nupaišyti bučkį, tačiau niekada nėra to dariusi. Koks jis turėtų būti? Apgalvodama kiekvieną spalvą, kiekvieną už ir prieš Minimonė šmaikščiai ir kūrybiškai žvelgia į pasaulį. Visgi tikrasis atsakymas ateina tada, kai mama ją meiliai pabučiuoja.
 Dalintis facebook
 Nusiųsti draugui
 Dalintis linkedin
 Dalintis google+
 Dalintis twitter
 Dalintis sms žinute
Jonavos rajono savivaldybės viešoji biblioteka, biudžetinė įstaiga
Adresas: Žeimių g. 9, LT-55158, Jonava Telefonas/faksas: (8 349) 53 160 El. paštas: biblioteka@jonbiblioteka.lt Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas: 190313985
​Puslapio administratorius: info@jonbiblioteka.lt 


 DARBUOTOJAMS

 

© Jonavos rajono savivaldybės viešoji biblioteka
© PigiosSvetaines.lt