Dėmesio! Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. lankytojų patogumui keičiasi Jonavos viešosios bibliotekos ir bibliotekos Rimkų filialo darbo laikas. 
Darbo dienomis lauksime Jūsų 10:00-19:00, o šeštadieniais 10:00-16:00.
​Jonavos viešoji biblioteka nedirba valstybinių švenčių dienomis. ​Bibliotekos nedarbo laiku leidinius prašome grąžinti į knygų grąžinimo įrenginį prie pagrindinio įėjimo.​

Liepos mėnesio naujų knygų srautas

Janet Skeslien Charles „Biblioteka Paryžiuje“

Ar literatūroje randate paguodą sunkiu metu? Galbūt lengvai susitapatinate su mėgstamais herojais, net jei gyvenate kitame laikotarpyje ir visai kitoje pasaulio vietoje? Tuomet ši knyga ne tik jums, bet ir apie jus. Kiekviena knyga turi savo skaitytoją ir tinkamą laiką – tai patvirtina ir kūrinio herojai. Ši knyga paremta tikra Antrojo pasaulinio karo istorija apie narsius Paryžiaus amerikiečių bibliotekos darbuotojus. Ji pasakoja apie meilę, draugystę, šeimą ir ypatingą literatūros galią supažindinti artimas sielas ir padėti sunkiausiu metu. 1939 m. Paryžius. Dvidešimtmetė Odilė dievina knygas, nes tik jomis gali besąlygiškai pasikliauti. Nors gyvena su šeima viskuo aprūpintuose namuose, ji anksti supranta, kad turi išmokti būti nepriklausoma. Mergina įsidarbina Paryžiaus amerikiečių bibliotekoje, kurią pamilo dar vaikystėje. Odilė išgyvena ypatingus laikus: naujos draugystės, atrastas pasitenkinimas ir džiaugsmas mėgstamu darbu, o kur dar pirmoji meilė. Deja, ši naujo gyvenimo užuomazga vyksta prasidedant vienai baisiausių visų laikų tragedijų... 1983 m. Froidas, Montana. Dvylikametė Lilė gyvena paprastoje bendruomenėje, kurioje visi vieni kitus pažįsta ir niekada nevyksta nieko įdomaus. Ypatinga Lilei atrodo tik jos paslaptingoji kaimynė Odilė – brandaus amžiaus paryžietė, kurią apkalbinėja visas miestelis. Staiga paprastas Lilės gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis ir ji supranta tai, ko niekada nebūtų nė pagalvojusi, kad skausmą išgyventi jai padės… knygos.
​​Užsisakykite čia: 

Grigorij Služitel „Savelijaus dienos“

Apleistoje mašinoje Maskvoje katytė Glorija atsiveda kelis kačiukus, vienas iš jų gauna Savelijaus vardą. Po kelių mėnesių abiturientas Vitia iš gretimo daugiabučio pasiima kačiuką į namus. Praeina keleri metai. Savelijus juos leidžia stebėdamas laiko tėkmę pro langą ir dalyvaudamas šeimos narių gyvenime. Galiausiai jis nusprendžia iškeliauti į pasaulį ir pabėga iš namų... Tai romanas apie išsiskyrimus ir praradimus. O juk iš jų daugiausia ir susideda tiek sužmogintų kačių, tiek sukatėjusių žmonių gyvenimas. Lydėdami Savelijų klaidžiais ir toli gražu nelengvais keliais sužinosime, koks jo požiūris į pasaulį, žmones, mirtį ir meilę. Katės literatūroje – nenauja tema. Suprantama, už kačių visada slypi žmonės. Mažųjų herojų misija didelė – padaryti mus žmogiškesnius. O mes, dažnai vieniši ir pavargę nuo visko, bandome „užkaišioti katėmis sielos spragas“, kaip sako katinas Savelijus. G. Služitelis meistriškai kuria personažus ir jų gyvenimo istorijas, miesto vaizdus ir atmosferą. Jo Savelijus labai jau nekatiniškas, veikiau tai žmogus katino kailiu: mąslus, smalsus, ironiškas, įžvalgus ir linkęs filosofuoti. Grigorijus Služitelis (g. 1983 m. Maskvoje) baigęs GITIS Režisūros fakultetą, Teatrinio meno studijos aktorius, grupės O’Casey solistas. „Savelijaus dienos“ – jo pirmoji knyga. Ji sulaukė didelės sėkmės, buvo palankiai įvertinta tiek skaitytojų, tiek kritikų ir pelnė ne vieną apdovanojimą.
​​Užsisakykite čia:  

Anne Catrine Bomann „ Agata“

  Jei išeičiau į pensiją sulaukęs 72 metų, liktų dirbti penkis mėnesius. Išeitų 22 savaitės, ir jeigu pasirodytų visi pacientai, tai reikštų, kad liko lygiai 800 pokalbių. Jei kas nors atšauktų susitikimą arba susirgtų, šis skaičius, savaime suprantama, sumažėtų. Vis šiokia tokia paguoda. Psichiatras skaičiuoja dienas iki pasitraukimo į pensiją. Gyvena vienas savo vaikystės namuose, neturi nei šeimos, nei draugų. Kasdien eina į kliniką ir klausosi pacientų, nors jų problemos jam seniai atrodo nuobodžios ir nereikšmingos. Jo socialinis gyvenimas susideda iš trumpų pokalbių su pedantiška sekretore ponia Siuruž, kuri karaliauja klinikoje daugiau kaip trisdešimt metų. Tačiau vieną dieną klinikoje išdygsta jauna vokietė ir įsiprašo pas daktarą, nors šis naujų pacientų nebepriima. Psichiatras greitai suvokia, kad trapi Agatos išorė slepia stiprią ir kerinčią moterį. Jų susitikimai nejučia išjudina ir sustingusį daktaro pasaulį. Atsakydamas skausmingai suvokiau, kad iki pensijos man liko lygiai 71 pokalbis ir kad tik 6 iš jų bus su Agata. Staiga skaičius, kuris visą laiką būdavo per didelis, pasirodė bauginamai mažas. Elegantiškai ir subtiliai parašyto romano veiksmas rutuliojasi 1948 m. Prancūzijoje, tačiau jame kalbama apie tokius universalius dalykus, kad nei laikas, nei vieta tampa nesvarbūs. Psichologės Anne Cathrine Bomann debiutinis romanas „Agata“ pelnė Scrivere per Amore literatūros premiją, knygos leidybos teisės parduotos 28 šalims.
​​Užsisakykite čia: 

Dainius Vanagas „Oderis“

2050-ieji. Oderis – klestintis Vidurio Europos miestas. Neramumų draskomame žemyne jis garsėja vienus žavinčiais, kitus gąsdinančiais socialiniais bei politiniais eksperimentais. Apsijuosęs siena ir nustatęs griežtas sąlygas gyventojams, Oderis vadovaujasi viena pagrindine taisykle: žmogus turi būti naudingas. Jei neprisidedi prie miesto gerovės – tu jam nereikalingas. Alanas netenka darbo, jį palieka žmona, o situaciją dar labiau apsunkina prastėjanti psichinė būklė: dienos tarsi išplaukusios, vis sunkiau suvokti, kas vyksta iš tiesų, o kas – tik pakrikusios sąmonės padarinys. Tačiau viena tikrai aišku: jei neras greito būdo išspręsti savo problemų, miestas jį deportuos. Alanui būtina vėl tapti naudingam. Ir susigrąžinti Aną. Dainius Vanagas (g. 1989) baigė Kultūros istorijos ir antropologijos studijas Vilniaus universitete, vėliau įgijo semiotikos magistro laipsnį A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centre. Dalyvauja kultūriniame Lietuvos gyvenime, kuria bei publikuoja eksperimentinius literatūros kritikos ir prozos tekstus įvairiuose kultūros leidiniuose. Distopinis romanas „Oderis“ – pirmoji autoriaus knyga.
​​Užsisakykite čia: 

Sigitas Parulskis „Laiko nusikaltimai“

S. Parulskio romanas „Laiko nusikaltimai“ tarsi tęsia geriausių Europos siurrealistinių romanų tradiciją. Jau nuo pirmų puslapių autorius žaidžia skaitytojo sąmone, sukurdamas apgaulingą iliuziją, kad tai realistinis romanas. Tačiau kuo toliau, tuo labiau skaitytojo neapleidžia įspūdis, kad S. Parulskis nutrina visas realistinio pasakojimo ribas, žaidžia sukurdamas absurdiškus siužeto vingius ar realiame gyvenime lengvai atpažįstamų iškilių asmenybių šaržus. Čia meistriškai susipina nuotykių, kriminalinio, erotinio romano elementai – milijonus kainuojančių deimantų paieškos, narkotikai, prostitucija, nusikalstamo pasaulio kovos, žmogžudystės, po Vilniaus senamiesčiu nuo Antrojo pasaulinio karo likę sprogmenys. Nors pasakojimas prasideda, atrodytų, banaliai paprastai – vieną tvankią rugpjūčio dieną sporto klubo baseine sustoja plakusi senyvo vyro Jelizaro Poplavskio širdis... S. Parulskis romane „Laiko nusikaltimai“ sukuria dinamišką pasakojimą, estetiškai pagavią fikciją, tobulą literatūrinį džiazą, kurio pulsacijai skaitytojas nepajėgus atsispirti.
​​Užsisakykite čia: 

Rima Karalienė „Irklais iki Niagaros krioklių“

Tik pergalės galėjo išpildyti vienintelį jos norą – apkabinti tėvą... 1967-ieji. Sovietų Sąjungos rinktinės narė Sofija rengiasi Europos akademinio irklavimo čempionatui Prancūzijoje. Kvietimas nedelsiant atvykti į KGB Vilniuje sukelia nerimą – dar gyvi vaikystės prisiminimai, kai pareigūnai išsivesdavo mamą ir ši pradingdavo kelioms dienoms ar savaitėms. Nejaugi skaudi šeimos istorija sutrukdys dalyvauti svarbiausiose karjeros varžybose... KGB rūmuose Sofija sužino, kad tėvas, kurį pažįsta tik iš nuotraukos, gyvas. Tebuvo vienų metukų, kai jis, Lenkijos karininkas, pradingo Antrojo pasaulinio karo sumaištyje. Tėvą su dukra skiria ne tik dvidešimt septyneri nesimatymo metai, didžiulis atstumas, bet ir geležinė uždanga. Ar pavyks Sofijai pro ją prasiveržti? Romanas paremtas vilnietės irkluotojos ir trenerės Sofijos Grucovos gyvenimo istorija.  

​​​Užsisakykite čia: 

Tarjei Vesaas „Ledo rūmas“

Mažame Norvegijos kaimelyje į paauglystę žengiančios mergaitės Sisė ir Unė užmezga ypatingą draugystę. Jos nuo pat pradžių pajunta atradusios neįprastą, joms pačioms neperprantamą tarpusavio ryšį. Tarsi būtų viena siela skirtinguose kūnuose. Tačiau vieną šaltą žiemos rytą Unė, užuot ėjusi į mokyklą, patraukia prie milžiniško užšalusio krioklio, vietinių vadinamo Ledo rūmu. Painūs ledo labirintai paklaidina Unę, o Sisė visą ilgą žiemą lieka įkalinta savo pačios minčių speige. „Ledo rūmas“ – metaforiškas, skaidrus taupia kalba, tik Tarjei Vesaasui būdingu fragmentišku stiliumi parašytas romanas apie bundančius jausmus, vienatvę ir nepritapimą, žengimą į suaugusiųjų pasaulį, apie tamsias sielos kertes, kur tarpusavyje kovoja įvairios jėgos, jausmai ir troškimai. Tarjei Vesaas (Tarjė Vėsosas, 1897–1970) laikomas vienu iškiliausių XX a. norvegų rašytojų, tris kartus nominuotas Nobelio literatūros premijai. Bene geriausius savo romanus parašė perkopęs šešiasdešimtmetį. 1957 m. pasirodė romanas „Paukščiai“, 1963 m. – „Ledo rūmas“, laikomas vienu meistriškiausių T. Vesaaso kūrinių. 1964 m. už jį rašytojas buvo apdovanotas Šiaurės Tarybos literatūros premija ir tapo pirmuoju norvegų rašytoju, gavusiu šį svarbiausią skandinavų literatūros apdovanojimą. Iš viso T. Vesaas parašė per trisdešimt kūrinių. Jo knygos išverstos į daugelį pasaulio kalbų, ne viena buvo ekranizuota. 
​​​Užsisakykite čia: 

Lewis Dartnell „Origins: Kaip Žemė mus sukūrė“

Nuo pirmųjų kultūrinių augalų kultivavimo iki moderniųjų valstybių susikūrimo: Origins nušviečia nepaneigiamą ir akivaizdžią Žemės planetos įtaką formuojantis civilizacijoms. Kai kalbame apie žmonijos istoriją, visų pirma kalbame apie iškilius valdovus ir vadovus, masinę migraciją ir lemtingus karus. Tačiau ar kada susimąstėme, kokios įtakos mūsų likimui turėjo pati Žemės planeta? Koks yra ryšys tarp Himalajų ir Žemės orbitos arba Britų salų susiformavimo? Geologinės jėgos buvo atsakingos už mūsų evoliuciją Rytų Afrikoje; kalnuotas reljefas sudarė prielaidas demokratijos vystymuisi Graikijoje; o šiandien JAV rinkėjų balsų pasiskirstymo žemėlapis sutampa su seniai seniai egzistavusios jūros dugno žemėlapiu. Žmonijos istorija – tai šių stichijų istorija: nuo plokščių tektonikos procesų ir klimato kaitos iki atmosferos cirkuliacijos ir vandenynų srovių. Lewisas Dartnellas – astrobiologas ir Vestminsterio universiteto profesorius – grąžindamas mus milijardus metų į praeitį atskleidžia tikrąją mūsų rūšies atsiradimo istoriją. Ten, kur susikerta istorija ir mokslas, mums prieš akis atsiveria ištisas sąryšių tinklas, ant kurio laikosi mūsų modernus pasaulis ir kuris padės mums įveikti mūsų laukiančius iššūkius ateityje.
​​Užsisakykite čia: 

Eddie Jaku „Laimingiausias žmogus Žemėje: Aušvicą išgyvenusio šimtamečio atsiminimai“

Eddie Jaku visada save laikė pirmiausia vokiečiu ir tik paskui žydu. Jis didžiavosi savo šalimi. Bet viskas pasikeitė 1938-ųjų lapkritį per Krištolinę naktį, kai jis buvo sumuštas, suimtas ir išvežtas į koncentracijos stovyklą. Per kitus septynerius metus Eddie kasdien patyrė neįsivaizduojamą siaubą. Pirmiausia Buchenvalde, paskui Aušvice, o tada, besibaigiant karui, – per Mirties maršą iš Aušvico. Jis prarado šeimą, draugus, šalį. Bet išgyveno. Todėl pažadėjo sau kiekvieną dieną būti laimingas ir šypsotis. Pasakodamas savo istoriją, Eddie nori pagerbti žuvusiuosius, pasidalinti savo išmintimi ir mintimis, kaip nugyventi šviesiausią gyvenimą, ištvėrus tamsiausius laikus. Dabar, sulaukęs 101-ų, jis mano esąs laimingiausias žmogus šioje Žemėje.

​​Užsisakykite čia: 

William Kent Krueger „Maloningoji žemė“

William Kent Krueger (Viljamas Kentas Kriugeris, g. 1950) – JAV romanistas ir detektyvų autorius, apdovanotas daugeliu literatūros premijų. 2019 m. lietuviškai išleistas jo romanas „Kasdienė malonė“, sulaukęs didelio susidomėjimo. Naujausias jo kūrinys – kvapą gniaužiantis epas „Maloningoji žemė“, sužavėjęs ir kritikus, ir skaitytojus. 1932 metų vasara, Didžiosios depresijos, nevilties ir skurdo laikai. Netekę tėvų broliai Albertas ir Odis O’Banjenai patenka į niūrų Linkolno indėnų internatą. Kilęs tornadas sugriauna viltį turėti naujus namus, tad broliai su dviem likimo bičiuliais sėda į kanoją ir nepažįstamomis upėmis leidžiasi į visišką nežinomybę. Jie nė nenutuokia, kiek iššūkių, pavojų ir apreiškimų jų laukia, kaip ši odisėja juos pakeis, kur nuves ir ką jiems duos. Tai sukrečianti saga apie draugystę, pakeliančią bet kokius išbandymus, apie šeimą, kuri yra geriausia atrama, ir apie paiešką namų, kurie yra ten, kur širdis. Čia viskas kitaip nei atrodo, verčiasi aukštyn kojom, kai mažiausiai tikiesi, o detalės užima kvapą. Ši istorija apie tai, kaip išlikti, kai pasaulis atstūmė, nusisuko ar net atsigręžė prieš, ir apie šviesiąją žmogaus pusę, padedančią nepamesti kelio ir tamsiausią naktį.
​​Užsisakykite čia: 

R.K. Salters „Drugelių kalnas“

Belizas. Pietų Amerikos valstybė, džiunglių ir kalnų šalis, nutolusi nuo didžiųjų Vakarų civilizacijos centrų. Detektyvinių romanų autorius Tristanas Grifinas ir jo partnerė Heda jau penkerius metus gyvena džiunglių proskynoje ant kalno, atsiskyrę nuo visuomenės. San Antonijaus miestelio žmonės retai mato įspūdingą angliškai kalbančią porą, „britanus“, todėl sukrečianti žinia, kad Tristanas miršta, o Heda dingo, priverčia šiaip jau tingų vietinės policijos nuovados konsteblį Altamontą imtis itin atsakingo tyrėjo darbo. Pasitelkęs savo dukterį Filomeną, slaugytojų mokyklos studentę, jis šiaip taip pasiekia kalno viršūnę, kur laukia daugybė paslapčių. Netrukus iš Norvegijos atvyksta ir Hedos dvynė sesuo Gretė, kurios troškimas rasti seserį, vaikystės ir jaunystės prisiminimai, kaltės jausmas užmena dar daugiau paslapčių. Hedos dingimas darosi vis paslaptingesnis, o paieškas apsunkina į Belizo pakrantes nuo vandenyno atūžęs uraganas, niokojantis viską, kas pasitaiko jo kely. Ar žmogui duota laisvė pabėgti nuo visko ir pradėti gyvenimą iš pradžių? Ar meilė gali prižadinti mirtinai sužalotą dvasią? Ar gamta žmogų palaiko ir gydo, o gal abejingai leidžia jam eiti savo klaidų ir kančios keliu? „Drugelių kalnas“ – įspūdingos gamtos, paslapčių, intrigų ir beprotiškos meilės kupina istorija.
​​Užsisakykite čia:  

Eglė Ramoškaitė „Ne tik geri, ne tik blogi“

„Ne tik geri, ne tik blogi“ – istorija apie norą pritapti ir būti populiariam, apie kerštą ir kaltę, apie tėvų lūkesčius ir pasirinkimų kainą, apie tuos, kurie tyčiojasi, ir tuos, iš kurių tyčiojamasi. Ar tie, kurie tyčiojasi, yra tik blogi? Ar tie, iš kurių tyčiojamasi, tik geri? Miestelyje, kuriame galima mirti iš nuobodulio, dingsta penkiolikmetis Kailas. Nėra jokių pėdsakų, gimnazijos mokiniai nelabai ką gali apie jį pasakyti. Jis buvo nepriklausomas vienišius – visada pats sau. Tačiau ar tikrai mokykloje Kailas buvo toks nepastebimas, ar yra dalykų, kuriuos visiems patogu nutylėti? Kailą engusi populiarių mokinių grupelė nusprendžia jį rasti ir į pagalbą pasitelkia žmogų, kuris vienintelis, jų manymu, galėtų padėti. Kaip ir Kailas, Herieta yra vienišė, o tokie juk laikosi išvien. Bėda ta, kad Herieta visai nepažįsta dingusio vaikino, o pakviesta dėtis prie tų, kuriais slapčia žavisi, pasako jiems ką kita. Kaip išlaviruoti tarp melo, baimės, kaltės ir euforijos, kai pagaliau esi ten, kur visada troškai atsidurti? Kiek ilgai tai gali tęstis? „Ne tik geri, ne tik blogi“ – leidyklos „Alma littera“ organizuojamo Paauglių ir jaunimo literatūros konkurso 2020 m. nugalėtoja ir jau aštunta išleista šio konkurso knyga. Eglė Ramoškaitė – rašytoja, kūrybinio rašymo skatintoja, kurianti „Facebook“ tinklaraštį „NeRašyk“. „Ne tik geri, ne tik blogi“ – antroji autorės knyga jaunimui. Kūrėja prisipažįsta įsimylėjusi paauglių literatūrą, nes jokiose kitose knygose nėra tiek nuoširdumo ir tikrumo, neužglaistyto suaugusiųjų ribomis ir patirtimis. Knyga skirta jaunimui nuo 14 metų. 
​​​Užsisakykite čia: 

Andri Snær Magnason „Laiko skrynia“

Knygos veikėjai gyvena neįsivaizduojamai sunkiais laikais. To neleidžia pamiršti visais informacijos kanalais be perstojo transliuojama žinia: dabar yra LABAI BLOGAI, o kada bus geriau – nežinia. Nenorėdami girdėti blogų naujienų, žmonės užsidaro naujausiuose technologijos išradimuose – laiko dėžėse – kad sulauktų geresnių laikų. „Laiko skrynioje“ plėtojamos dvi siužeto linijos: į siaubingą dabarties pasaulį įterpiami mitiniai pasakojimai, kurie veikėjams turi padėti išsiaiškinti, kas yra blogai dabar ir ką reikia daryti, kad pasaulis pasikeistų. Knygos siunčiama žinia paprasta ir aktuali: jei nespręsite problemų, neprisiimsite atsakomybės už savo veiksmus, gyvensite nuolat pasislėpę nuo tikrojo pasaulio – geresni laikai gali ir neateiti. Nors pagrindiniai knygos veikėjai yra jaunieji paaugliai, istorija – universali, tinkama ir suaugusiesiems (kaip P. Pulmano, Dž. K. Rowling, J. R. R. Tolkieno kūryba). Knyga skirta jauniesiems paaugliams.
​​Užsisakykite čia: 

„Aukso tiltas: lietuvių liaudies pasakos“

Pasakos sekamos nuo neatmenamų laikų. Senų senovėje jos buvo skirtos ne vaikams, o suaugusiesiems. Kaip kitaip žmonės galėjo perduoti žinias, patirtį, išmintį – juk nei radijo, nei televizijos, o juo labiau interneto tuo metu nebuvo. Tik gerokai vėliau pasakos tarsi „atiteko“ vaikams. Bet jų paskirtis nepasikeitė. Pasakos tebemoko atskirti gėrį nuo blogio, suteikia išminties, kaip elgtis, žadina pačius įvairiausius jausmus: gailestį, baimę, džiaugsmą... Pasikeitė ne tik pasakų adresatas, bet ir pasaulis – dabartinis gerokai skiriasi nuo to, kuriame pasakos buvo sukurtos. Šiuolaikiniai vaikai daugelio vaizduojamų dalykų ar žodžių nebesupranta. Kad mažiesiems būtų lengviau suprasti liaudies išmintį, į knygą atrinktos pasakos perrašytos bendrine kalba. Knygoje „Aukso tiltas“ rasite retų, o gal net visai negirdėtų lietuvių liaudies pasakų apie • karalaites, slibinus ir narsius jaunikaičius; • gudruolius ir kvailius; • išmintingus žvėris. 

​​​Užsisakykite čia:  

„Garsiausios siaubų ir paslapčių istorijos“

Skaitykite garsiausias pasaulyje siaubo ir paslaptingas istorijas. Mažiesiems skaitytojams pritaikytos istorijos net tik kels šiurpulį, bet ir nustebins netikėtu humoru. Knygoje rasite pasakojimus „Frankenšteinas“, „Operos vaiduoklis“, „Baskervilių šuo“, „Drakula“ ir kt.

​​Užsisakykite čia: 

Evelina Daciūtė „Diena, kai nieko nenutiko“

Kažkas turi nutikti, viliasi vaikai, o nuotykių kaip nėra, taip nėra! Bet ar tikrai jiems taip jau nieko nenutinka? Galbūt laukdami kažko nepaprasto jie tiesiog nepastebi, kad nugyvena įdomią ir – iliustratorės Gretos Alice dėka – tokią spalvingą dieną. Kiek keistoka, kad patys to nesupranta, ar ne? Tikiuosi, kad knyga paskatins kiekvieną pamatyti ir suprasti, kas smagaus įvyko per ŠIĄ DIENĄ. Evelina Daciūtė 4-8 metų smalsučiams SKAITAU PATS – trijų žingsnių knygelių serija, skirta pradedantiems skaityti vaikams.
​​Užsisakykite čia: 

Vytautas V. Landsbergis „Pūkis ir kadagys“

Devintoji Vytauto V. Landsbergio pasakų serijos knygelė mažiesiems skaitytojams „Pūkis ir kadagys” pasakoja apie smalsaus lapiuko Pūkio ir miško kadagio, upelio bei visų miško gyventojų draugystę. Knyga parašyta paprastai ir nuotaikingai, suteikia žinių apie gamtą ir jos reiškinius. Apie draugišką santykį su gamta, meilę kiekvienam gyvam sutvėrimui. Paveikslėlių knyga iliustruota puikiais Dalios Karpavičiūtės piešiniais. „Pūkio pasakos” – tai knygelės 2-7 metų vaikams, kuriose paprasta ir linksma forma pasakojama apie bendraamžio lapiuko pasaulio pažinimą, draugus, pramogas, skaudžias ir linksmas gyvenimo pamokas.
​​Užsisakykite čia:  
© PigiosSvetaines.lt