Tuo metu avarijoje žūva geriausia Darynos draugė dailininkė Vlada. Žurnalistė įsitikinusi, kad tai buvo ne nelaimingas atsitikimas, o korumpuotų politinių jėgų kerštas.

Paslaptingas, aštrus, praėjusių dienų ilgesiu alsuojantis kūrinys. Debiutinis švedų rašytojos Lydios Sandgren romanas „Gyvenimo raštai“ įtraukia pasakojimu apie žmonių meilę, jėgą ir meną bei gyvenimą keičiančius lemtingus sprendimus.

​Energingas ir drąsus literatūros bei filosofijos paslapčių tyrinėtojas, originalus leidėjas Martinas Bergas patiria skaudų smūgį – šeimą mįslingai palieka jo žmona ir vaikų motina Cecilija. Dabar 50-metį vyrą gniuždo juodžiausia kūrybos ir gyvenimo krizė. Negana to, jam priklausanti leidykla Geteborge sunkiai dorojasi su finansiniais ir ekonominiais iššūkiais. ​Širdperšą dar labiau didina ryškiausia artimo draugo dailininko Gustavo Bekerio darbų paroda: kiekviename kūrinyje Martinas įžvelgia Cecilijos bruožus. Juk kadaise ji buvo Gustavo mūza... 

​

​Iš parodos plakatų mieste žvelgiančios mamos akys į neviltį varo ir Martino dukterį Rakelę. Mergina neranda vietos Geteborgo klubuose, knygynuose ir bibliotekose. Atsakymų į kamuojančius klausimus ji ieško mamos knygose, užrašuose ir kituose darbuose. Vieną dieną Rakelei į rankas patekusios knygos pasakojimas taip ją sukrečia, kad priverčia priimti lemtingą sprendimą dėl dingusios mamos. 

​

​Monumentali, kelių kartų gyvenimą aprėpianti saga Švedijoje akimirksniu tapo bestseleriu, o jos autorę pavertė tikra literatūros sensacija. Įvertinti prestižiniu 2020 metų geriausio Švedijos grožinės literatūros prizu „Gyvenimo raštai“ užkariavo tūkstančių skaitytojų širdis ne tik autorės gimtinėje, bet ir visame pasaulyje.

Hester Fox „Lopšinė raganoms“​

​​Margaritą Harlou, gimusią pasiturinčioje šeimoje, šaukia raizgūs miškai ir laukinės uolos – tobulas prieglobstis jos raganiškoms užmačioms. Ugdydama savo nepaprastą galią, Margarita augo ne tik vis gražesnė, bet ir vis keistesnė. Netrukus žmonės ėmė ją vadinti ragana, o nežemiškas galias suvirpino tamsos jėgos. Tokią moterį, pasidavusią baimę keliančioms aistroms ir giliausiems troškimams, buvo patogu, gal netgi būtina, ištrinti iš istorijos.

​Po šimto penkiasdešimties metų Tainmuto miestelyje Augusta Podos imasi darbo prabangiame Harlou name, paverstame nedideliu muziejumi. Kai Augusta aptinka Harlou dukters, beveik išbrauktos iš istorinių šaltinių, pėdsaką, paslaptis tampa pernelyg intriguojanti, kad į ją būtų galima numoti ranka. O ir Margarita Harlou per daug iškentėjo, kad leistųsi būti taip lengvai pamiršta. 

​

​Augusta iš amžių glūdumos pažadina kai ką grėsmingo, kai ką tamsaus – jėgą, kuri per giminystės liniją ir laiką susieja dvi moteris. Jei tamsos vilionei atsispirti nepavyks, viskas, kas sava ir brangu, įskaitant gyvybę, gali būti prarasta amžiams.

​1862 m. vasarą jaunų menininkų grupė, vadovaujama aistringo ir talentingo Edvardo Redklifo, atvyksta į Beržyno dvarą, įsikūrusį Temzės pakrantėje. Jie ketina praleisti vasaros mėnesį nuošalioje įkvėpimu ir kūryba alsuojančioje aplinkoje. Tačiau per šią viešnagę viena moteris nušaunama, kita dingsta drauge su neįkainojama brangenybe, o Edvardo Redklifo gyvenimas virsta griuvėsiais.

​Po daugiau nei šimto penkiasdešimties metų jauna Londono archyvarė Elodi Vinslou atidaro odinę rankinę, kurioje yra du iš pažiūros nesusiję daiktai: nespalvota Viktorijos laikų drabužiais vilkinčios įspūdingos moters nuotrauka ir menininko eskizų albumas su dviejų frontonų namo upės vingyje piešiniu. Kodėl Beržyno dvaras Elodi atrodo toks pažįstamas? Kas yra ta graži moteris nuotraukoje? Ar ji kada nors atskleis savo paslaptis?

​

​Laikrodininko dukters istorija, pasakojama daugeliu balsų, yra istorija apie žmogžudystę, paslaptis ir vagystes, meną, meilę ir praradimą. O per šį pasakojimą tarsi upė teka balsas moters, stovinčios už laiko ribos, jos vardą istorija pamiršo, bet ji stebi, kaip klostosi istorijos įvykiai. Ji ‒ Berdė Bel, laikrodininko duktė.

Tai šeimos saga Antrojo pasaulinio karo fone, kupina seseriško švelnumo ir konkurencijos. 
​

Fotografas Džeksonas Svonas, fiksavęs žiaurumus konfliktų zonose, mirdamas paliko užprogramuotą asmeninį konfliktą: trys skirtingų moterų pagimdytos jo dukros sužino, kad dabar jos atsakingos už vynuogyną Oregone – ir už šeimą, apie kurią nė nenutuokė. 
​

Vaikystėje padariusi sėkmingą karjerą vaidindama televizijos seriale Tesa pirmą kartą gyvenime susiduria su asmenybės krize, vėl netekus tėvo atsinaujina senos nuoskaudos. 
​

Šarlotė, išauklėta būti JAV pietinių valstijų standartus atitinkančia žmona, dėl vyro politinių ambicijų apleidžia savo karjerą. Ir pačią blogiausią dieną gyvenime sužino, kad mirė jos mylimas tėvas, ji turi dvi seseris, apie kurias nieko nebuvo girdėjusi, o sutuoktinis įsimylėjo kitą moterį. 
​

Natali, ilgametės Džeksono mylimosios duktė, apie netikras seseris žinojo. Ir baiminosi, kad viską išsiaiškinusios Tesa ir Šarlotė pajus antipatiją jai, dukteriai moters, kuri buvo jų tėvo meilužė. 
​

Nenoromis atvykusias į Maison de Madeleine vynuogyną išklausyti testamento merginas sužavi joms tekęs tėvo palikimas, įspūdingas senelės pasakojimas apie gyvenimą Prancūzijoje Antrojo pasaulinio karo metais ir istorija apie sužeistą amerikietį kareivį, neabejotinai paveikusį jų visų gyvenimą. 

Kadaise Nina tikėjo, kad išsvajotos studijos nuties kelią sėkmingai karjerai. Deja, svajonė sudūžta ir viskas apvirsta aukštyn kojom. Kartu su savo vaikinu Laklanu ji imasi nešvarių darbelių: jiedu stebi ir tyrinėja turtingų tėvelių atžalas instagrame, tuo tarpu šios nė nenutuokia patiekiančios viską it ant lėkštutės.

​Mokytis sukčiavimo meno Nina galėjo iš savo pačios motinos, kuri buvo apsukri vagilė. Nepaisant jųdviejų nelabai padoraus gyvenimo būdo, motina siekė suteikti dukrai laimingą vaikystę. Tačiau mamai susirgus Nina daro viską, kad jai padėtų – net jei tai reiškia, kad turės griebtis pačios įžūliausios ir pavojingiausios aferos. 

​

​Vanesa – privilegijuota turtingų tėvų paveldėtoja, nuomonės formuotoja instagrame. Ši veikla garantuoja jai nuolatines keliones, nemokamus garsiausių dizainerių drabužius ir prabangius produktus, o jos sekėjai nesiliauja reiškę susižavėjimo. Vis dėlto už tokio nepriekaištingo fasado slypi tragedijų paženklintas gyvenimas. Po virtinės skaudžių išgyvenimų Vanesa prieglobsčio ieško atokiame savo šeimos dvare, įsikūrusiame prie ežero tarp Stounheiveno kalnų. 

​

​Kai Nina ir Laklanas nusižiūri Vanesą ir ima kurpti apgavystės planą, nė vienas net neįsivaizduoja, kad ši akistata ne tik sudrebins visų trijų gyvenimus, bet ir atvers seniai palaidotas tamsias paslaptis...

Markosą paliko žmona, tėvą glemžiasi demencija, o pats jis stengiasi negalvoti, kaip užsidirba pragyvenimui. Galų gale, viskas įvyko pernelyg greitai ir tam pasipriešinti buvo kone neįmanoma: itin klastingas virusas visų gyvūnų mėsą pavertė mirtinai nuodinga žmonėms. Tada žiniasklaida ėmė nepaliaujamai kalbėti apie Perėjimą – procesą, visiškai pakeitusį ne tik gyvenimo būdą, ūkininkavimo formą, bet ir moralę, įsitikinimus bei patį žmogiškumą. Nuo tol „ypatingos mėsos“ valgymas tapo legalus. 
​

​Vieną dieną Markosas gauna dovaną: pirmosios grynakraujų kartos patelę, gimusią ir augintą nelaisvėje. Nors ir žino, kad bet koks žmogiškas kontaktas su produktais draudžiamas, nejučia su patele jis ima elgtis kaip su žmogumi. Netrukus vyrą prislegia visa, kas prarasta. Ir tai, ką dar galima išgelbėti. 

Dr. Mona Delahooke „Dėmesingas auklėjimas“​

​​Per ilgus savo, kaip klinikinės psichologės, darbo metus Dr. Mona Delahooke teko konsultuoti daugybę tėvų, susirūpinusių dėl neklusnaus, kartais net priešiško, vaikų elgesio. Nieko nuostabaus, kad tokios šeimos ieško būdų, kaip išvengti ar pašalinti vaiko nepaklusnumą, emocijų protrūkius, pykčio priepuolius ir kitokį „nevaldomą“ elgesį. Tačiau, kaip parodė ilgametė autorės patirtis, norint sulaukti pokyčių, pirmiausia būtina pakeisti požiūrį. Net ir itin problemišką vaiko elgesį derėtų pirmiausia laikyti ne problema, o simptomu, bylojančiu apie unikalios vaiko fiziologinės struktūros nulemtus vyksmus.

Robin Wall Kimmerer „Stumbražolių pynimai“​

​​Senuosiuose indėnų pasakojimuose bylojama, kad pirmosios žemėje ėmė augti wiingaashk – kvapiosios stumbražolės. Tenykštės tautos jas gerbė kaip sakralų, apeiginį augalą. Potavatomių genties atstovė, botanikė Robin Wall Kimmerer, įkvėpta praeities palikimo ir remdamasi mokslininkės žiniomis, paliečia tai, kas rūpi mums visiems. Knygoje ji sujungia senąjį ir naująjį pasaulio pažinimo būdą, kad pakviestų skaitytojus į mitinę, istorinę, dvasinę ir mokslinę kelionę siekiant atkurti pažeistą žmonijos ryšį su gamta.

Ši knyga – apie pirmuosius finansinius sprendimus, turinčius įtakos mūsų ateičiai. Ji skirta visiems jauniems suaugėliams, norintiems papildyti finansinių žinių bagažą ir pakloti stiprų savarankiško gyvenimo pagrindą.

Šiandien daugelis gydytojų, dietologų ir net diabeto specialistų mano, kad 2 tipo cukrinis diabetas yra lėtinė ir progresuojanti liga, prilygstanti nuosprendžiui iki gyvos galvos, be galimybės būti paleistam lygtinai. Tačiau, kaip dr. Fungas atskleidžia šioje novatoriškoje knygoje, tiesa yra ta, kad 2 tipo cukrinis diabetas gali būti visiškai pagydomas. 
​

Aiškia ir įtikinama kalba dr. Fungas paaiškina, kodėl tradiciniai gydymo būdai, pagrįsti insulinu ar kitais gliukozės kiekį kraujyje mažinančiais vaistais, iš tikrųjų gali dar pagilinti problemą, didindami svorį ir net sukeldami širdies ligas. Autorius teigia, kad vienintelis būdas veiksmingai gydyti 2 tipo cukrinį diabetą – tinkama mityba ir protarpinis badavimas, o ne vaistai. 

Robert M. Sapolsky „Kodėl zebrai neserga opalige“​
​
​Kai jaudinamės ar patiriame stresą, mūsų organizmas reaguoja taip pat, kaip bet kurio kito gyvūno – turime nedelsdami spręsti kilusią problemą, tai yra kovoti arba sprukti. Deja, mes, žmonės, dažnai stresuojame pernelyg ilgai, kartais net ištisus mėnesius. Laikui bėgant dėl to net susergame.

​Knygoje su humoru pateikiami svarbiausi moksliniai tyrimai apie streso įtaką žmogaus organizmui. Atskleidžiama, kaip užsitęsęs stresas sukelia arba paūmina įvairiausias fizines bei psichines ligas: opas, širdies ligas, depresiją, senėjimą ir kt. Sykiu rasite svarbių patarimų, kaip suvaldyti stresinį atsaką, ir galbūt jums pavyks tai pritaikyti kasdieniame gyvenime. Kaip sako autorius, tikrai turime pagrindo optimizmui.

Istorija pasirodo visiškai kitokia, nei iš pradžių manė. Grįžta praeitis, mirtis tyko prie kiekvieno kampo, išgyvenimas tampa svarbiausiu tikslu, sunku atskirti, kas gelbėtojas, o kas išdavikas. Žurnalistas įsitraukia į savo šeimos praeities ir kartu šiurpių Antrojo pasaulinio karo bei pokario metų tyrinėjimus, o giminės istorija įgyja kriminalinio pasakojimo bruožų. 

Michael Greger, Gene Stone „Kaip nenumirti“​
​
​Šiuolaikinio pasaulio rykštė – lėtinės ligos. Jas sustabdyti – tikras iššūkis. Gydytojas, klinikinės mitybos specialistas Michaelas Gregeris nagrinėja 15 ligų žudikių – vėžio, cukrinio diabeto, hipertenzijos, Parkinsono ir kt., – priežastis ir remdamasis moksliniais tyrimais parodo, kaip pakeitę valgymo įpročius ir gyvenimo būdą galime išvengti receptinių vaistų, chirurginio ir kitų gydymo būdų.

​Anot autoriaus, tinkamai pasirinktas maistas yra pirmoji prevencinė priemonė nuo dažniausiai pasitaikančių lėtinių ligų. Jeigu jus vargina aukštas kraujospūdis, kinrožių arbata gali padėti jį sureguliuoti. Galbūt gydotės kepenų ligą? Kava ir viso grūdo avižiniai dribsniai pusryčiams, kaip atskleidė tyrimai, gali sumažinti uždegimą. Nerimaujate dėl širdies ligų? Visavertė augalinė mityba ne tik apsaugo, bet ir galimai sustabdo jų vystymąsi. 

​

​Ši knyga – tai išsamus praktinis vadovas, kokius produktus įtraukti į savo racioną, kad būtų paprasta maitintis sveikiau ir galėtume gyventi ilgiau.

Chuliganiška, šališka, kandi – tokia yra 1981 m. išleista žurnalisto ir rašytojo Tomo Wolfe’o knyga „Nuo Bauhauzo iki mūsų“, kurios taikiniu tampa modernistinė architektūra ir jos importas į JAV. Wolfe’o rykščių gauna ir modernizmo korifėjai, ir plokšti stogai bei šiuolaikinės „stiklo dėžutės“: puikus pamatas autoriaus provokuojamai ugningai diskusijai apie architektūrą. Galima (o gal net reikia?) su Wolfe’u nesutikti, piktintis ir ginčytis, bet pabandykite savo poziciją išdėstyti taip pat šmaikščiai kaip jis!

​

Vaikų psichiatras dr. Bruceʼas D. Perryʼis padeda vaikams, susidūrusiems su neįsivaizduojamu siaubu: išgyvenusiems genocidą, patyrusiems smurtą artimoje aplinkoje, pagrobtiems paaugliams, su vienu ar apskritai be tėvų gyvenantiems. 

​Klasika tapusioje knygoje „Berniukas, kurį augino kaip šunį“ dr. Perryʼis pasakoja jų istorijas apie patirtas traumas ir transformaciją, kurios liudija apie drąsą, žmoniškumą ir viltį. Meistriškai derindamas nepamirštamas vaikų istorijas su paties siūlomomis atjauta grįstomis, įžvalgiomis gydymo strategijomis, Perryʼis paaiškina, kas nutinka vaikų smegenims susidūrus su didžiuliu stresu, ir atskleidžia netikėtus būdus, kurių galima imtis norint palengvinti šį skausmą ir padėti jiems užaugti sveikais suaugusiais žmonėmis. Tik perpratę mokslą apie protą ir meilės bei švelnumo galią galime tikėtis išgydyti net ir skaudžiausiai sužeisto vaiko sielą.

Viktorija – simpatiška fotografė, turinti puikų humoro jausmą, nebijanti pasijuokti iš savęs. Legendinę Bridžitą Džouns primenanti mergina nesuka galvos dėl kūno linijų – ji tikrai nesušoktų „Gulbių ežere“, juolab strazdanomis nubarstytą nosį yra pasibalnojusi amžinai trukdančiais akiniais. Viktorija – gyvenimiška, paprasta ir nuoširdi. 
​

Joris – holivudinės išvaizdos odontologas, po ilgo laiko grįžęs į gimtąjį miestą. Vyrui ramybės neduoda praeities demonai, dažnai aplankantys sapnuose. Joris siekia suvesti sąskaitas su žmogumi, sugriovusiu jam gyvenimą. Ar jauną gydytoją apraizgęs paslapčių voratinklis jo neįkalins? 
​

Kartais nuodėmingas „ak, kaip norisi ko nors saldaus“ prieš miegą gali būti lemtingas. O protą jaukiantys jausmai užsimegzti netikėčiausiu laiku ir netikėčiausiose vietose – kad ir... odontologo kėdėje! 
​

„Pažadink mane“ – jausmų istorija su žiupsniu trilerio įtampos ir sauja humoro neaplenkiant rimtų temų. Trupinėlis tikro gyvenimo, kuriame yra vietos ir skambiam juokui, ir graudžioms ašaroms. 

Penkios įtakingiausios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminės – neatsiejama Europos elito epochos dalis. Ar per amžių rūką, skiriantį mus nuo anų laikų, įmanoma įžvelgti ne tik jų klestėjimo, pakilimų, nuopuolių ženklus, bet ir konkrečius žmones? Gyvenusius dorai ir nedorai, konkuravusius tarpusavyje, rezgusius intrigas, mylėjusius ir meile netikėjusius, azartiškai dėliojusius savo vaikų vedybų pasjansus, siekusius užsitikrinti amžinąjį gyvenimą? 
​

Valdovų rūmų kultūros istorikas Eimantas Gudas knygoje „Mėlynas kraujas. Įtakingiausios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminės“ apie įtakingiausias gimines pasakoja gyvai, su amą atimančiomis smulkmenomis, pasitelkdamas galybę senovinių iliustracijų. O charizmatiškasis ekskursijų gidas, dar žinomas kaip „Rūstus gidas“, dailės istorikas Donatas Jokūbaitis siūlo E. Gudo pasakojimą patirti patiems – pasivaikščioti penkias mūsų gimines menančiais maršrutais.

​
​Ilonos Skujaitės knygoje „Karo nuotaka“ pasakojama jauniausios Žygimanto Augusto sesers Kotrynos Jogailaitės gyvenimo ir meilės istorija. Tikra istorija, primenanti Holivudo nuotykių trilerį, nuožmiuosius „Sostų karus“ ir sukrečiamą melodramą.

​Žygimanto Augusto jaunėlė sesuo karalaitė Kotryna Vilniuje gyveno nepastebima ir mažai kam reikalinga – kaip Pelenė, tačiau įsiliepsnojus žiauriam karui su Maskva, ji tapo kone geidžiamiausia nuotaka Europoje. 

​

​Kotrynos Jogailaitės likimas ir meilės istorija intriguoja ne mažiau nei garsioji jos brolio Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės drama. Ji ištekėjo beveik 36-erių, tais laikais itin brandaus amžiaus, už vienuolika metų jaunesnio vyro ir iš nereikalingos karalaitės virto įtakinga moterimi, iš nemylimos – geidžiama, iš kalinės – karaliene. 

​

​Ne kartą patyrusi skaudžią išdavystę, išgyvenusi karo siaubą ir asmenines dramas Kotryna nepalūžo ir tapo Švedijos karaliene, gerbiama abiejose Baltijos jūros pusėse.