RALYS Jeronimas – vertėjas, prozininkas, gydytojas, Jonavos rajono garbės pilietis. Gimė 1876 m. spalio 10 (rugsėjo 28) d. Antkapinyje (Kelmės r.).

​Lankė Šiaulių gimnaziją. Joje susižavėjo ir visam gyvenimui pamilo antikinę literatūrą, pramoko senosios graikų kalbos ir pabandė pirmąsyk versti Homerą. 1903 m. Maskvos universitete baigė medicinos fakultetą. 

1903–1906 m. dirbo gydytoju Maskvos Morozovo vaikų ligoninėje, 1906–1908 m. tarnavo jūrų laivyne, 1908–1914 m. dirbo gydytoju Prienuose, Taujėnuose, Ariogaloje, Jonavoje (čia vertė „Odisėją“, bet karo metu vertimo rankraštis dingo), 1914–1918 m. tarnavo carinėje armijoje kariniu gydytoju (Caricyne, Kaune, Saratove). Caricyne vertė „Odisėją“ jau trečią kartą. 1918 m. apsigyveno Jonavoje. Rėmė Jonavos pramonę, malūną. 1920 m. baigė trečią Homero „Odisėjos“ vertimą ir 1921 m. jis buvo išspausdintas. Vertė Homero „Iliadą“, bet tik įpusėjo, išversti nebespėjo.

​Knygos „Rykštės“ (1902 m.), publikacijų periodikoje autorius. Be Homero, išvertė D. Defo „Robinzono gyvenimas ir jo nelaimės“ (su J. Šlapeliu, 1907 m., 1925 m.), H. Bičer-Stou „Dėdės Tomo trobelė“ (su J. Šlapeliu, 1914 m.), vėliau išleisti su kitais vertėjais išversti kūriniai: Homero „Iliada“ (1930 m., 1962 m.), J. Dumčiaus ir L. Valkūno „Graikų literatūros chrestomatija“ (1963 m.), „Iš antikinio epo“ (1970 m.), „Lemtis“ (1977 m.), J. B. Riurikovas „Trys potraukiai“ (vertė poeziją, 1972 m.). 1978 m. išleista J. Ralio versta chrestomatija „Antikinė literatūra“.

Mirė 1921 m. gruodžio 17 d. Jonavoje. Palaidotas Jonavoje, Ramybės skvere. Čia stovi architekto A. Netiksos suprojektuotas antkapinis paminklas. Paminklas vaizduoja betoninį sarkofagą su obelisku. Pastarajame iškaltas kryželis ir užrašas „Homero vertėjas daktaras Jeronimas Ralys“. Paminklas papuoštas jį supančiais šešiais betoniniais stulpeliais, tarpusavyje sujungtais metaline grandine. Ant sarkofago fasadinės pusės buvo vertėjo porcelianinė nuotrauka, dabar vietoj nuotraukos yra bareljefas. Iškilmingas paminklo pašventinimas įvyko 1931 m. rugsėjo 30 d. 1970 m. J. Ralio paminklas įtrauktas į respublikinį kultūros paminklų sąrašą.

​Jeronimo Ralio atminimą Jonavoje įamžina ne tik kupinas antikinės rimties bei didybės antkapinis paminklas, jo vardu pavadinta gatvė, Vilniaus gatvėje (Nr. 11) buvusį karo ligoninės pastatą žymi paminklinė lenta, atidengta J. Ralio 70-ųjų mirties metinių atminimui. Užrašas lentoje skelbia: „Šiame name 1918–1921 m. / dirbo Homero poemų ver / tėjas daktaras / Jeronimas Ralys / (1876–1921)“. Jo vardu pavadinta 1-oji vidurinė mokykla. Jonavos viešoji biblioteka 1996 m. išleido bibliografinę rodyklę „Jeronimas Ralys“ (paruošė Nijolė Šaparavičienė). 2000 m. Jeronimui Raliui suteiktas Jonavos rajono garbės piliečio vardas.

 Šaltinis: Jonavos krašto žmonės. – Jonava: Linotipas, 2000. – P. 139–141.

Plati, patvinusius pavasarinius vandenis per Jonavą plukdanti Neris kiekvienam į ją žvelgiančiam primena laiko tekėjimą. Skubėk, nes gali nespėti. Skubėk, nes, anot senovės išminčiaus, dukart į tą pačią upę neįbrisi, nes vandenys jau kiti. Skubėk!

Tikriausiai nenujautė iškilusis Homero vertėjas, kad šiuos žodžius mes, Homero gerbėjai ir skaitytojai, priskirsime ne tik anam Trojos karo didvyriui Odisėjui, bet ir jam, XX-jo amžiaus klajūnui, vėtytam ir mėtytam gyvenimo jūroje, nepabūgusiam jos audrų... Jo laivas amžiams sustingo Jonavoje, buvusiose kapinėse, dabar vadinamame Ramybės skvere, kad iš tolo ant laivo stiebo – aukšto obelisko esantis užrašas – „Homero vertėjas daktaras Jeronimas Ralys“ – visiems primintų, jog gyvenimo vertė ne nugyventuose metuose (jų J. Ralys nugyveno tik 45), o darbuose.

​Gimė Jeronimas Ralys 1876-ųjų metų rugsėjo 28-ąją (dabartiniu skaičiavimu spalio 10-ąją) Kelmės rajone, Antkapinio kaime. Iš čia gyvenimo keliai nuves į Šiaulius, kur mokėsi, susižeidė stuburą, tapo luošiu-mažaūgiu ir kuprotu, ir kur pamilo senąją graikų kalbą, bandė Homerą prakalbinti lietuviškai. Vėliau Maskva – jos universitetas. Tiek gimnazijoj, tiek universitete J. Ralys daug dirbo, todėl jo pasiekimai moksle aukštai vertinami. 1903 metais gavęs apskrities gydytojo vardą, J. Ralys gali išvykti į Baku, kur jis gausiąs 1800 caro rublių atlyginimą. Atsisako. Jį šaukia Lietuva.

Ariogala, Prienai, Taujėnai, Jonava. Nei savo lizdo, nei turtų – tik pora lagaminų, knygos, drabužiai. Ir didelis, prasmingas noras – versti Homerą. Kaip sakė kitas Homero vertėjas – A. Dambrauskas, „Homero vertimas – darbas didžiausias, katorginis, ir jo imtis galėjo tiktai didžios dvasios, didelio ryžto ir ištvermės vyras!“ Dvylika tūkstančių su viršum eilučių! Nebuvo jokio pavyzdžio, nebuvo žodynų, nei kalbos nuostatų, o jis ėmė ir išvertė. Ne iš pirmo, iš trečio karto! ir dar buvo ne visai patenkintas, dar galvojo versti ketvirtą kartą. O juk antrasis vertimas, kurį jis, pradėjęs darbą prieš karą, užbaigė karo metu Caricyne, žuvo. Kiek reikėjo dvasinės tvirtybės, kad nepalūžtum, kad nenusiviltum, kad grįžęs iš ligoninės dar ilgai degintum savo mažame kambarėlyje žiburėlį ir, prispaudęs skaudančią krūtinę prie stalo, rašytum, rašytum ... Išvertęs prašo J. Tumą-Vaižgantą vertimą tobulinti, o šis taip teisinasi: „Man kiek užgaulu buvo, kai vertėjas mano darbu nebuvo patenkintas. Jo manyta, kad aš vertimo techniką pagerinsiąs. Aš to nesugebėjau padaryti ir visai neketinau tos atsakomybės imtis. Man rodės, „Odisėją“ J. Ralys buvo išvertęs tobulai“.

Šiandieniniai literatūros kritikai ir tyrinėtojai „Odisėjos“ vertime randa klaidų: tai kirčiuojama blogai ir versta vien triskiemenėmis pėdomis – daktiliais, ir cenzūros ne vietoje, ir barbarizmų pilna, ir... Pamirštama, kad J. Ralys buvo savo epochos kūdikis, dvidešimtojo amžiaus pradžios atstovas. To laikotarpio kalba – ne šių dienų kalba, tai ir priekaištai visai ne vietoje. J. Ralio tiesioginės pareigos – gydytojas. Žmonių prisiminimuose jis meiliai vadinamas „mūsų daktarėlis“. Išgarsėja savo taktu, humaniškumu bei jautrumu ligoniams. A. Ignatavičius pasakojo, kad J. Ralys neturtinguosius gydė nemokamai ir dar vaistams pridėdavo iš savo kišenės. Pas Strimaitienę, gyvenusią Žeimiuose, atvažiavo nekviestas, kai sužinojo, kad jos trejų metukų mergytė serga meningitu. Ir tai ne vienas atvejis, o dešimtys.

​Po karo Jonavoje siautė šiltinė. Reikėjo dirbti ištisomis paromis. Ir gydytojas dirbo, kol liga apleido miestą ir apylinkes. Budų kaimo, esančio netoli Antkapinio, gyventojas Bronius Šedys liudija, kad J. Ralys „į jokius turtus nesimušo“, gyveno labai kukliai, buvo visa širdimi atsidavęs žmonėms.

​Išvertęs „Odisėją“, regėdamas ją išspausdintą, J. Ralys galėjo ir pailsėti. Tačiau Homeras jo nepaleidžia, ir vertėjas imasi „Iliados“. Suskamba:

Suspėjo išversti ir perrašyti spaudai penkiolika „Iliados“ giesmių. Likusias devynias vertė kiti: S. Čiurlionienė-Kymantaitė, A. Dambrauskas, J. Talmantas, P. Žadeikis. Versti „Iliadą“ sekėsi daug lengviau, negu „Odisėją“. Tobulėjo žodynas, poetiniai įvaizdžiai, frazeologija. V. Šliageris, vertėjo amžininkas, teigė, kad skaitydamas J. Ralio vertimus, jis užmirštąs, kad skaito lietuviškai, jam atrodo, kad graikiškai.

​1921 m. rugsėjo 30 d. J. Ralys šventė savo vardines bei pirmąją ir paskutiniąją gimimo dieną. Už dešimties dienų jam turėjo sukakti keturiasdešimt penkeri metai. Suvažiavo giminės, susirinko bičiuliai. Vaižgantas pažadėjo kasmet [atvykti] švento Jeronimo švęsti Jonavoje. O svečiams išvykus, susvaigo galva – silpna sveikata darė savo.

​1919-aisiais J. Ralys išgelbėjo sužeistą raudonarmietį Sokolovą. Išgydė. O paskui pasiėmė pas save į ligoninę dirbti sanitaru, taip išgelbėjo nuo lagerio. Tik neilgam. 1921-ųjų metų žiemą daktarą, grįžusį nuo ligonio, pasitiko nuliūdęs Sokolovas. Jam vėl lageris. Bet J. Ralys nelaukė – sėdo i brikelę ir išvažiavo i Kauną. Pavyko. L. Sokolovas liko dirbti ligoninėje, o daktaras, kuris ir šiaip jau silpnas, susirgo plaučių uždegimu. Po kurio laiko šiek tiek apsigydė, bet neilgam.

​Mirtis ateina pas visus nekviesta, o renkasi ji pačius geriausius, pačius reikalingiausius. Nors „Iliados“ išversta tik 15 giesmių, nors laukia ligoniai, daktaras sunkiai susirgo, mat, lankydamas ligonį, smarkiai peršalo. Lovoje gulėdamas, dirbo prie „Iliados“, kol, išvertus ... „Tarė, ir Hektorą apgaubė liūdesio juodas šešėlis“, plunksna iškrito iš rankos. Rytą jį rado be sąmonės. Ties 592-ąja „Iliados“ eilute nutrūko vertėjo giesmė.

​Upė nugludina, nušlifuoja visus akmenėlius. Taip pat laiko upė nugludina ir Žmogaus paveikslą. J. Ralio paveikslo nereikėjo šlifuoti: laiko tėkmėje jis tik sušvito ryškesnėmis spalvomis. Apie jį mokyklose kalba mokytojai, rašo periodinė spauda, o K. Trečiakauskas, kuri laiką dirbęs „Jonavos balse“, parašė dokumentinę apysaką „Jeronimas Ralys“. Jonavos viešoji biblioteka atlieka naudingą darbą populiarindama J. Ralio, gydytojo, humanisto, vertėjo, vardą ir Atmintį. Bibliografiją yra sudaręs ir K. Trečiakauskas (86 pozicijos), tačiau N. Šaparavičienės sudarytoji (207 pozicijos) yra dar platesnė, išsamesnė ir turėtų pasitarnauti Jonavos moksleivijai bei plačiam skaitytojų ratui.

​Ramybės parke stovi sustingęs paminklas. Prie jo sustoja ir nulenkia galvą praeivis, ateina, būreliu moksleivių vedina, mokytoja. Čia pat stovi paminklai A. Kulviečiui, P. Vaičiūnui. Regimuosius paminklus pastato žmonės. Dvasinį paminklą stato Kūrėjas. O toks J. Ralio paminklas – visas jo gyvenimas, jo darbai, jo prakalbintasis lietuviškai Homeras.

 Danutė Kuliavienė

 Šaltinis: 

​Jeronimas Ralys : bibliografija : 1876-1996 : 120-osioms gimimo metinėms / [parengė Nijolė Šaparavičienė]. – Jonava : [Linotipas], 1996. – P. 4–7.

Robinzono gyvenimas ir jo nelaimės / Danielis Defo ; iš lenkų k. vertė J. Ralys ir J. Šlapelis. – Vilnius : Zavadzkis, 1907. – 330 p., 9 iliustr. lap. – Aut. knygoje nenurodytas.

Homero Ilijada / Homeras ; vertė J. Ralys … [et al.] ; redagavo ir įvadą parašė V. Šilkarskis. – Kaunas : [s.n.], 1930. – XX, 468 p., [11] iliustr. lap. : iliustr. – Vertėjai: J. Ralys, S. Čiurlionienė-Kymantaitė, P. Žadeikis, J. Talmantas. – Taip pat vartojama antr.: Ilijada

Homero Odisseja / J. Ralio vertimas ; V. Šilkarskio įvadas ir komentarai. – 2-a laida. – Kaunas : Švietimo ministerijos K.L.K-ja, 1937. – XXXIX, 417, [2] p., 23 iliustr. lap. : iliustr. – (Švietimo ministerijos K.L.K-jos leidinys ; nr. 480). – Taip pat vartojama antr.: Odisseja.

​Iliada / Homeras ; [vertė J. Ralys… [et al.] ; redagavo A. Dambrauskas ; medžio raižiniai M. Pikovo]. – Vilnius : Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1962. – 562, [1] p. : iliustr. – Vertėjai: J. Ralys, S. Čiurlionienė-Kymantaitė, P. Žadeikis, J. Talmantas, A. Dambrauskas. 

​Jeronimas Ralys : bibliografija : 1876-1996 : 120-osioms gimimo metinėms / [parengė Nijolė Šaparavičienė]. – Jonava : [Linotipas]. – 23 p. : nuotr., portr. – Priešantr.: Jonavos rajono savivaldybės viešoji biblioteka. – Pavardžių r-klė: p. 22–23. – Kn. taip pat: Gyvenimo ir darbų prasmė / Danutė Kuliavienė, p. 4–7.