Ipolitas Valeravičius

2020 m. lapkričio 3 d.
VALERAVIČIUS Ipolitas – pedagogas, dailininkas, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys. Gimė 1925 m. rugpjūčio 2 d. Dubių k. (Jonavos r.).

1951 m. baigė Ukmergės mokytojų seminariją, 1963 m. – Vilniaus pedagoginį institutą, rusų kalbos ir literatūros specialybę.

​Pedagogo kelią pradėjo 1948 m., Reniūnų (Ukmergės r.) pradinės mokyklos mokytoju, 1949 m. dirbo Panoterių (Jonavos r.) septynmetės mokyklos mokytoju, 1950–1951 m. – Bukonių (Jonavos r.) septynmetės mokyklos mokytoju, 1952 m. – Žeimių (Jonavos r.) septynmetės mokyklos mokytoju, 1953–1957 m. – Žeimių vidurinės mokyklos direktoriumi, 1957–1961 m. – Jonavos 1-os vidurinės mokyklos direktoriumi, 19621984 m. – Jonavos 1-os vidurinės mokyklos mokytoju (rusų kalbos ir literatūros, piešimo).

​Apdovanotas LTSR švietimo pirmūno ženklu. Suteiktas darbo veterano vardas. Nuo 1969 m. buvo Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys. Dalyvavo visose rajoninėse dailės darbų parodose, zoninėse parodose Kaune, Rumšiškėse, trijose respublikinėse parodose Vilniuje. Suruošė šešias asmenines parodas Jonavoje. 1996 m. tapo respublikinės parodos-konkurso, skirto dailininkės Lidijos Meškaitytės 70-mečiui (Jurbarkas), o 1997 m. – respublikinio meno konkurso „Žiemkentėlis žalias ąžuolėlio žemėj“ (Jonava) laureatu. 

​Svarbiausi darbai iš akmens – nukalti paminklai: tėvų (Upninkų kapinėse) ir žmonos (Jonavos kapinėse). Nutapė apie tūkstantį paveikslų. Žymesni darbai (akvarelė): „Jonava“, „Tėviškė“, „Nemunas ties Vilkija“, „Klaipėdos meno galerija“, „Baltija prie Girulių“, „Palūšės bažnyčia“, „Upninkų bažnyčia“, „Salomėjos Nėries muziejus Palemone“, „Senasis malūnas Šveicarijoje“. Taip pat drožė iš medžio šakų ir šaknų. 

​Mirė 2002 m. birželio 5 d. Jonavoje.
Šaltinis: Jonavos krašto žmonės. – Jonava : Linotipas, 2000. – P. 184–185.  
© PigiosSvetaines.lt