VAREIKIS Justinas – Jonavos krašto knygnešys, šaulys, pirmasis Jonavos krašto partizanas, kovotojas už Lietuvos nepriklausomybę. Gimė 1872 m. gruodžio 18 d. Salenykų kaime (Jonavos r.).  

​

​Tėvai buvo neturtingi, tad jokių mokslų būsimam knygnešiui eiti neteko. 

​Ūgtelėjęs įsidarbino sielininku ir plukdė medieną Šventąja, Nerimi, Nemunu. Vos sulaukęs 18-kos metų, pradėjo gabenti uždraustas lietuviškas knygas iš Prūsijos. Iki Tilžės nusigaudavo sieliais, ten pasiimdavo knygas ir pro Smalininkus, Sudargą pėsčiomis grįždavo atgal. Įkliuvęs už šią veiklą, 3 mėnesius sėdėjo Kauno kalėjime. Spaudos reikalais Justinui Vareikiui teko lankytis ir pas Martyną Jankų Bitėnuose, keliauti į Rygą ir kitur. 

​Buvo didis Lietuvos patriotas, džiaugėsi Lietuvos nepriklausomybės paskelbimu. Kai bolševikai artėjo prie Kauno, Justinas Vareikis nuvažiavo į laikinąją sostinę, gavo ginklų, surinko keliolika vyrų ir juos apginklavęs, ėmė saugoti Jonavą. 1919 m. įstojo į Lietuvos šaulių sąjungą. Buvo priimtas į Kauno šaulių skyriaus Jonavos valsčiaus šaulių būrį ir paskirtas būrio vadu. Kovojo su lenkais, dalyvavo žygiuose ties Radviliškiu ir Meškuičiais. Jau kitais metais šaulių būrys tapo gan rimta jėga, čia susibūrė nemažai aplinkinių kaimų žmonių. Lenkai šaulių vadą persekiojo, bandė sugauti. Jis slėpdavosi savo sode iškastoje slėptuvėje. Lenkų puldinėjimams vis kartojantis, Justinas Vareikis paliko Salenykus ir persikėlė į Jonavą, kur jau stovėjo lietuvių kariuomenė, saugojusi tiltą. Apsimetęs lenkų partizanu, ėjo per lenkų okupuotus kaimus ir platino lietuviškus atsišaukimus. Jis su kitais šauliais saugojo Jonavos tiltą, gelbėjo jį nuo susprogdinimo. 1920 m. lapkričio mėn. lenkų kavalerijai prasiveržus į Lietuvos gilumą, su savo šauliais priešą pasitiko jau ties Truskava. Bendromis jėgomis kavalerijai buvo užkirstas kelias.

​Justinas Vareikis kovojo už Lietuvos nepriklausomybę. Vokiečių ir lenkų buvo du kartus sužeistas, kartą lenkų labai smarkiai sumuštas. Ilgą laiką buvo renkamas Jonavos šaulių būrio vadu, vėliau – būrio garbės nariu ir garbės teismo pirmininku. Pats būdamas mažai raštingas, norėjo, kad žmonės siektų mokslo, todėl savo lėšomis įsteigė pradžios mokyklą Salenykuose.

​Už neeilinius nuopelnus Tėvynei apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu,  garbingiausiu Šaulių sąjungos apdovanojimu – Šaulių žvaigždės ordinu (1931 m.). Pagerbdami knygnešį ir šaulį, Amerikos lietuviai paskyrė 700 dolerių premiją. 

​Sovietams okupavus Lietuvą, Justinas Vareikis atsidūrė sąrašuose tų, kurie turi būti pirmiausia ištremti iš Lietuvos. Kurį laiką slapstėsi. 1941 m. birželio 14-ąją buvo užtiktas namuose, tačiau jam ir sūnui pavyko pabėgti, o dukterys – Jadvyga ir Salomėja – suimtos ir ištremtos. Visą savo gyvenimą paskyrė Lietuvai, jos išsaugojimui, suklestėjimui.

​Mirė 1956 m. Skaruliuose. Palaidotas Skarulių kapinėse, bendrame Vareikių šeimos kape.

Garbaus Jonavos krašto knygnešio Justino Vareikio vardu pavadinta Jonavos 5-oji vidurinė mokykla (dab. – Jonavos Justino Vareikio progimnazija).

​Šaltinis: Jonavos krašto žmonės. – Jonava : Linotipas, 2000. – P. 185-187;

papildyta.

Justinas Vareikis​ (PDF) // Jonavos valsčiaus šauliai 1919–1940 m. / Vytautas Venckūnas. – Jonava : Jonavos rajono savivaldybės viešoji biblioteka, 2019. – P. 78–89.